Garsiausi Lietuvos sportininkai anksčiau prieš Kūčias namo skubėdavo iš įvairiausių pasaulio kampelių, kur varžydavosi ar treniruodavosi. Šįmet dauguma jų švenčių laukia, o laukdami – sportuoja namuose. Nors karantinas ir klimatas daugumai treniruotis nepadeda, švenčių nuotaika – puiki.
Šeimos šventės – sportiškos
„Kūčios – tai šventė, kai susirenka visa šeima. Tam vakarui stengdavomės prisigaminti daug įvairiausių patiekalų ir būti ramiai namuose, o per Kalėdas tai mes į svečius važiuodavome, tai mus aplankydavo draugai“, – prisimena garsiausia Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės sportininkė, olimpinė ir pasaulio čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Ji nepamena, jog žiemos šventes būtų tekę sutikti kur nors treniruočių stovyklose ar varžybose. O šįmet tai net negrėse, nes nei varžybų, nei stovyklų Laura neturėjo, sportavo ir tebesportuoja su visa šeima – vyru ir treneriu, olimpiniu prizininku Andrejumi Zadneprovskiu bei dukryte Adriana, kaip pati sako, namų sąlygomis.
Zadneprovskių šeimoje posakis, jog „didžiausia šventė yra treniruotė“ – visai ne juokas, o greičiau – taisyklė. „Kadangi per Kūčias prie stalo sėdame vakare, iki tol turime pusę dienos sportui. Po treniruotės žvaliam ir išalkusiam daug smagiau ragauti suruoštus patiekalus. Aišku, stengiamės nepersivalgyti. Kita vertus, jei ir daugiau užvalgome, žinome, kad kitą dieną sportuosime, viską „išsikratysime“, – juokiasi olimpinė čempionė. – Mes tikrai sportiškai visas šventes sutinkame – nenukrypdami nuo savo planų, treniruočių nepraleidžiame. Kalėdos ar Naujieji nėra išimtis.“
Šiųmetės šeimos Kalėdos bus kitokios, kaip ir visų kitų: „Turime būti atsakingi, tad nežadame niekur važiuoti, būsime namuose. Gerai, kad dabar – technologijų amžius, tad su artimaisiais susisieksime per įvairiausius socialinius tinklus ir pokalbių programėles, pasveikinsime vieni kitus šitaip.“
Švęsti karantino sąlygomis paprasčiau nei treniruotis: baseinas uždarytas, plaukti nebeliko kur, fechtavimo salė – taip pat, tik bėgioti saugiai galima lauke: „Sportuoti dabar nėra paprasta, bet stengiamės nenuleisti rankų, – juk sunkumus patiriame ne tik mes – visi. Reikia išgyventi šitą sudėtingą laiką ir, tikimės, pavasarį ar vasaros pradžioje vėl viskas grįš į vėžes. Žinoma, gaila laiko, nes kiti metai – olimpiniai, tad žiema prieš vasaros žaidynes turėtų būti pats darbymetis, o dirbti kokybiškai negalime. Bet svarbu nesustoti ir nenusiminti, nors esamomis sąlygomis tai nėra lengva.“
Iš Kalėdų Senelio dovanų Laura sau ir Lietuvai linkėtų lengvesnių metų, kad siekti savo tikslų visiems būtų paprasčiau. „Šis laikas praeis, atsitiesime. Svarbu nepasiduoti.“
Dovanas seniai perka internetu
„Šeima, didelis stalas, dvylika patiekalų, – Kūčių tradicijas vardija plaukikas, olimpietis Andrius Šidlauskas, vos prieš keletą dienų tapęs Klaipėdoje vykusio Lietuvos čempionato nugalėtoju. – Ši šventė visiems labai svarbi. Aš, kaip sportininkas, beveik niekuomet nebūnu namuose – vis išvažiavęs, tad Kūčios, Kalėdos man – proga grįžti namo, į Panevėžį. Ankstesniais metais, iki koronos, gruodžio viduryje vykdavo Europos ir pasaulio čempionatai, bet prieš Kūčias treneriai mums duodavo atostogų, dar nebuvo taip, kad kur kitur jas praleisčiau.“
Tas pats bus ir šįmet. Savaitgalį pasibaigus Lietuvos čempionatui, plaukikai pabiro iš „Klaipėdos burbulo“, kuriame treniravosi ir varžėsi, po namus. „Gal tris mėnesius nebuvau Panevėžy, šeima pasiilgusi. Nors norėčiau ir su drauge Monika per šventes būti. Ji – klaipėdietė, atstumas tarp mūsų namų nemenkas“, – pasakoja plaukikas.
Švenčių proga visiems jis linki išsaugoti Kalėdų dvasią, nors dėl karantino ir negalima lankyti vieniems kitų, apsikabinti. Dovanas artimiesiems Andrius nupirko internetu – dėl nuolatinių kelionių tą įprato daryti jau prieš daug metų, kai karantino niekas ir įsivaizduoti negalėjo.
Pirmąsyk švęs trise
Baidarininkas olimpietis Andrej Olijnik prisimena savo vaikystės Kalėdas Ukrainoje: „Išgyvenome ne pačius geriausius metus, bet visada tėveliai stengėsi kurti šventę, kurti stebuklą, palaikyti tradicijas, ir rytą po pagalve rasdavome dovanėlių – tai buvo obuoliai ir saldainis. Kokia dovana bebūtų, tai buvo stebuklinga ir įsimintina lyg šiol. Svarbu nepamiršti vienas kito.“
Koks bebūtų įtemptas treniruočių grafikas, Kalėdų jis nėra sutikęs atskirai nuo šeimos. „Nuo spalio pradedam savo metinį pasiruošimo planą. Tuo laikotarpiu turime vieną išvyką. Gruodį treniruojamės namie, o nuo sausio pradedam savo stovyklų maratoną. Todėl visada yra laiko pabūti su artimaisiais, laikytis šventinių papročių. Kadangi šis laikotarpis yra gan neįprastas dėl pandemijos, atsisakysime susibūrimų su artimaisiais ir pirmąsyk šventes sutiksime trise su žmona Edita ir sūnumi Aleksu“, – pasakoja Andrej ir juokaudamas priduria, jog Kalėdų Senelis šįmet galėtų rodyti pavyzdį ir dirbti nuotoliniu būdu, kaip dauguma žmonių.
Kadangi irklu prie kompiuterio mosuoti neišeina, kol neužšalę ežerai, jis su kolegomis stengiasi kuo daugiau irkluoti Trakuose: „Ir nesvarbu, kokios šventės ant nosies.“
Muzikiniame televizijos projekte sužibęs sportininkas juokauja, kad Kalėdų Senelio norais nebevargins, nes mylimoji per gimtadienį įteikė svajonių dovaną – gitarą, o kitką, kas svarbiausia, jau turi. Tai – supratinga šeima, ištikimi draugai.
Naujuosius sutiko ore
Ėjikė, olimpietė ir televizijos žurnalistė Brigita Virbalytė-Dimšienė dėl artimiausiųjų saugumo šįmet sulaužys tradiciją su vyru per Kūčias lankyti savo tėvus Lazdijų rajone. „Ten – mano močiutės sodyba, joje visi susitikę švęsdavome su Kalėdų Seneliu, kuriuo pastaruosius dešimt metų man tekdavo būti. Nors visi suaugę, laukdavo jo dovanų, užduotėlių – taip pat, – pasakoja lengvaatletė. – Šįmet ir brolis iš Anglijos negrįžta, teks tėveliams būti vieniems. Mes liksime savo namuose su visa didele šeimyna – dviem šunimis ir trimis katinais. Jų tiek, nes, kaip juokauja mano vyras, priglaudžiu visus, kad priklysta. Liūdna nebus.“
Dėl sporto Brigita ir kiti geriausi Lietuvos ėjikai ramia širdimi praleidžia savo gimtadienius, Naujuosius ir kitas šventes, bet Kalėdoms visuomet grįždavo namo. „Dovanas yra tekę pirkti kažkur Ispanijoje, bet pačiai šventei visada parvažiuodavau. Užtat pastaruosius ketverius metus gruodžio 31-ąją arba sausio 1-ąją išskrisdavome į Australiją, treniruočių stovyklą. Naujuosius ir Dubajuje, ir ore esame sutikę, bet Naujieji – ne Kalėdos, negaila jų aukoti dėl svajonių stovyklos. Be to, ne kiekvienas gali pasigirti metus ore sutikęs“, – šypsosi Brigita.
Vakarieniaus prie kompiuterio
Kūčias, Kalėdas, Naujuosius ir kita šventes bėgikei olimpietei Eglei Balčiūnaitei dėl sporto ne kartą yra tekę sutikti toli nuo Lietuvos. „Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje. Plius trisdešimt, saulė kepina, taip sunku pajusti šventės nuotaiką, kai Lietuvoje būni įpratęs tuo laiku matyti baltą žiemą! Kad neimtų graužti ilgesys, pagalvoji, jog čia esi ne veltui, tai yra sąmoningas pasirinkimas, tad nėra ko daug apie tai galvoti“, – šypsosi sportininkė.
Kalėdos Eglei nuo vaikystės yra ypatinga proga grįžti į šeimą, širdyje ji yra išsaugojusi švenčių nuotaiką, baltos žiemos prisiminimą. Tačiau šįmet, nors ir Lietuvoje, jas sutiks ne pas mamą Šiauliuose. „Šie metai man – toks mūšio laukas, sudėtingas metas, ir šventės bus netradicinės. Per Kalėdas būsiu Kaune, nevažiuosiu į Šiaulius, nes noriu saugoti mamos sveikatą. Mano sesė gyvena Anglijoje, ji taip pat negrįš, bet visos per „Zoom“ programėlę turėsime bendrą vakarienę“, – teletiltą tarp Kauno, Šiaulių ir Anglijos planuoja Eglė.
Šventėms materialių dovanų ji nelaukia: „Galiu norėti ir linkėti tik sveikatos sau ir visam pasauliui. Taip pat – sąmoningumo. Viskas bus gerai“.
Tekstas: Laimos Stundžaitės
Nuotraukos: Sauliaus Čirbos, iš asmeninių archyvų
Puiki penkiakovininkų metų pabaiga Lenkijoje