„Kai pradėjau bėgioti prieš 20 metų, pamatyti bėgantį žmogų būdavo kiek keistoka. O dabar keista, kai žmogus nebėgioja ar neužsiima kažkokia kita fizine veikla“, – šypteli lengvaatletis Simas Bertašius.
Su žmona Evelina rudenį beveik tris savaites po Indonezijos salas keliavęs daugkartinis Lietuvos bėgimo čempionas ir rekordininkas po atostogų ilgai nelaukęs įsisuko į sau įprastą kasdienybę. Joje – ne tik jo paties pratybos, bet ir trenerio darbas, nes S.Bertašius bėgimo technikos moko mėgėjus, tarp kurių – ir du pusmaratonius jau įveikusi jo žmona.
„Jau kokius 10 metų galima sakyti, kad bėgimas madingas, ir, atrodo, ta mados banga vis labiau didėja. Atsirado naujų bėgimo rūšių, bėgimo klubų, vyksta socialiniai bėgimai. Mane džiugina tokia teisinga mada. Jeigu nebūtų tų norinčių bėgioti, man, kaip treneriui, nebūtų ką veikti. O dabar nuolat atsiranda žmonių, kurie nori pradėti bėgioti, iš karto tai daryti teisingai, todėl jie ir kreipiasi į mane“, – džiaugėsi lengvaatletis, kurio praėjęs sezonas buvo paženklintas rekordais.
Daugiau nei 40 kartų Lietuvos čempionu tapusiam sportininkui priklauso net aštuoni geriausi mūsų šalies istorijoje įvairių distancijų rezultatai. Tris iš jų 32 metų bėgikas užfiksavo šiais metais.
2026-ieji S.Bertašiui prasidėjo vienų seniausių Lietuvos rekordų perkėlimu į savo CV.
Sausio 31-ąją Bostone (JAV) vykusiose „John Thomas Terrier Classic“ varžybose 5000 m trumpuoju taku įveikė per 13 min. 27.00 sek. ir net 18 sekundžių pagerino Lietuvos uždarų patalpų rekordą, dar nuo 2003 metų priklausiusį dabar būtent JAV gyvenančiam Mindaugui Pukštui (13 min. 45,10 sek.).
O nepraėjus nė savaitei, vasario 4-ąją, S.Bertašius triumfavo „IFAM Louvain-La-Neuve Indoor“ varžybose Belgijoje, kur 3000 m trumpu taku įveikė per 7 min. 52.73 sek. ir pagerino net 48 metus gyvavusį Lietuvos rekordą. Jį (7 min. 55 sek.) dar 1978 m. pasiekė legendinis Aleksandras Antipovas. Beje, pastarajam bėgikui dar nuo 1979 m priklauso ir 5000 m bėgimo stadione Lietuvos rekordas (13 min. 17,9 sek.). S.Bertašiaus geriausias rezultatas šioje rungtyje – 13 min. 25,92 sek.
Sezoną vainikavo Danijos sostinėje Kopenhagoje vykusiame pasaulio bėgimo plentu čempionate rugsėjo 19-ąją pasiektas 5 km distancijos rekordas – 13 min. 51 sek. Tiesa, jis S.Bertašiui sukėlė mažiausiai emocijų, nes iki tol šio nuotolio šalies rekordai nebuvo fiksuojami, tad iš Raseinių kilęs lengvaatletis tapo pirmuoju 5 km distancijos bėgimo plente rekordininkų sąraše.
S.Bertašiui, be jau minėtų, taip pat priklauso Lietuvos 1000 m, 1500 m, 1500 m trumpu taku, mylios, 3000 m rekordai, o iš viso juos yra gerinęs net 18 kartų.
Be to, po ilgų metų 1500 m nuotolyje, praėjusį sezoną sutelkęs dėmesį į 5000 m distanciją S.Bertašius po 55 metų pertraukos grąžino Lietuvos vardą į šios rungties Europos čempionato dalyvių sąrašą – iki tol vienintelį kartą šią distanciją žemyno pirmenybėse 1971 m. Helsinkyje bėgo Petras Šimonėlis.
Europos čempionate Birmingame (Didžioji Britanija) S.Bertašius finišavo 17-as. „Į pirmenybes atvykau būdamas galbūt ne tokios sportinės formos, kokios norėčiau. Iki pat atrankos pabaigos reikėjo kovoti dėl reitingo taškų, tad negalėjau ruoštis taip, kaip ruošėsi tie, kurie buvo ramūs dėl savo patekimo, pvz., stovykloje aukštikalnėse. Turbūt šiandien pakako jėgų tik praverti čempionato duris, o ateityje bus galima pagalvoti apie aukštesnę vietą“, – tada po finišo kalbėjo lengvaatletis apie svarbiausią sezono startą, kurį iš arti matė ir jo žmona – Lietuvos lengvosios atletikos federacijos komunikacijos atstovė Evelina Želvytė-Bertašė.
2022 m. rugsėjį šeimą sukūrę lengvaatletis ir radijo laidų vedėja bei kūrėja lengvosios atletikos tarpsezonį tradiciškai išnaudojo atostogoms. Šįkart – Pietryčių Azijoje.
Simai, ar per atostogas irgi aktyviai leidžiate laiką?
Su žmona turime tradiciją. Ir dabar tai jau buvo penkta tokia ilgesnė išvyka. Pirmoji buvo mūsų medaus mėnuo, kuris ir truko visą mėnesį. Tai po to stengiamės kiekvienais metais po mano sezono išvykti kažkur ilgesniam laikui ir pailsėti. Aš pailsiu nuo sporto. Bet, aišku, to sporto per atostogas būna – žygiai į kalnus, kopimas į ugnikalnius. Aktyviai leidžiame laiką, bet turiu progą ištrūkti iš bėgimo rutinos.
Tai bėgimo batus paliekate namuose?
Bėgimo batus vežuosi, nes dažnai juos naudoju kaip vaikščiojimo avalynę. Bet dažniau pasiimu žygio batus. Nes, kaip ir sakiau, kažkur lipam, kažkur kopiam.
Tad nors ir turiu visą bėgimo aprangą, batus, bet dažniausiai to bėgimo būna labai nedaug. Nes tiesiog noriu pasiilgti jo. Daug smagiau pradėti sezoną, kai esi pasiilgęs to, ką darai, pailsėjęs. Tai kartais net ir priverstinio poilsio sau tiesiog stengiuosi duoti.
O būna atostogų, per kurias paprasčiausiai deginatės prie baseino ar jūros?
Turbūt jau per medaus mėnesį su žmona supratome, o dabar dar kartą įsitikinome, kad tingus ir pasyvus poilsis – ne mums. Retkarčiais pabandome vieną dieną nieko neveikti ir tiesiog pagulėti paplūdimyje. Bet suprantame, kad kol kas tai ne mums ir dažniausiai aktyviai leidžiame laiką. Tad jei yra stereotipas, kad žmonės grįžta iš atostogų priaugę svorio, tai tikrai ne apie mus. Mes, atvirkščiai, visada grįžtame numetę svorio, nes leidžiame dienas tikrai labai aktyviai.
Atostogos baigėsi. Ar jau pradėjote pasirengimą naujam sezonui?
Pirmiausia aplankiau savo trenerį Juozapą Garalevičių, pasišnekėjome apie ateinantį sezoną. Mes jau 15-tus metus drauge darbuojamės ir pasirengimas visada prasideda nuo tokio susitikimo, per kurį aptariame visus reikalus. Ir nuo spalio 12-osios jau pradėjome treniruotes. Ir, tikiuosi, jas tęsime iki kito rugsėjo.
Ar pasirengimo pradžioje krūviai būna kiek mažesni?
Taip, nes dažniausiai į treniruotes grįžtu po atostogų, kur bėgimo nebūna labai daug, tai pirma savaitė būna labai lengva, tik vienas bėgimas per dieną, jokių dvigubų treniruočių, kad nebūtų streso organizmui. O po to jau prasideda griežtesnis režimas pagal trenerio planą. Dažniausiai bėgu dukart per dieną. Ir taip visus metus – iki varžybų ir tarpuose tarp jų.
Kiek nubėgate per tą pirmą, anot jūsų, lengvą savaitę?
Bendras kilometražas – iki 80 km. O per vieną treniruotę – apie 10-12 kilometrų.
Žinoma, tos treniruotės būna išskaidytos, atliekame įvairius pratimus, pagreitėjimus ir kitokius dalykus, bėgame intervalus. Nėra taip, kaip kiti įsivaizduoja, kad mes tiesiog bėgame visą laiką. Ne. Mes treniruojam savo širdį, tad stengiamės pabūti visose zonose. O treniruotės išdėstymu jau rūpinasi treneris.
Kokie startai bus svarbiausia artėjančiame sezone?
Be abejo, visada norisi žiūrėti į tuos didžiausius, pagrindinius čempionatus.
Kitąmet rugsėjį Pekine vyks pasaulio čempionatas. Normatyvai – labai aukšti, bet atranka vyksta ir pagal reitingą. Tai svarbiausias tikslas – Pekinas.
Bet vis tiek visada orientuojiesi į rezultatą, kad jis gerėtų, būtų postūmis į priekį. O ar jau pavyks patekti į pasaulio čempionatą, paaiškės kitų metų vasarą.
Žiemą vyks Europos uždarų patalpų čempionatas Valensijoje. Ten taip pat normatyvai labai aukšti, nes vietų skaičius labai ribotas ir nuolat mažinamas, kad varžybos būtų dinamiškesnės ir reikėtų kuo mažiau atrankos bėgimų, o kai kur iškart tiesiog finalai vyktų. Tai patekti į šį čempionatą irgi yra vienas tikslų, galbūt nepagrindinis, nes vis tiek lengvoji atletika – vasaros sporto šaka. Tačiau žiemą irgi norėtųsi pasiekti kažkokią formą ir sudalyvauti čempionate Valensijoje.
Kokią distanciją bėgtumėte uždarų patalpų čempionate?
Uždarose patalpose ilgiausia distancija – 3000 m. Normatyvas – 7 min. 40 sek. Labai aukštas. Man reikėtų porą sekundžių numesti dar nuo savo geriausio asmeninio rezultato (7 min. 42,07 sek.), kuris, aišku, stadione pasiektas. Bet jeigu pasiruošimas susiklostys neblogai, manau, galima priartėti prie tokio rezultato.
Pastarasis sezonas buvo ypatingas tuo, kad jūsų pagrindine rungtimi tapo 5000 m distancija. Ar esate patenkintas sprendimu bėgti ilgesnį nuotolį?
Taip, sprendimas buvo priimtas laiku ir vietoje. Jau ankstesnis Europos čempionatas Romoje man buvo ženklas, kad reikia kažką keisti, nes nepatekau į 1500 m rungtį ir likau čempionatą stebėti namuose. Tai dabar džiaugiuosi, kad pailginome distanciją. Prisijaukinau tuos 5000 m ir vis geriau jaučiuosi šioje distancijoje. Ir tai, kad pavyko patekti į Europos čempionatą ir startuoti Birmingame, labai džiugina, nes tai buvo pagrindinis metų tikslas. Smagu, kad planas buvo įgyvendintas.
Praėję metai jums prasidėjo Lietuvos rekordais ir jais baigėsi. Kaip pavyko išlaikyti puikią formą per visus metus? Ar buvo laikotarpių, kai ilsėjotės?
Poilsio, kai jo reikia, tikrai nevengiu. Dažnai sportininkai bijo ilsėtis, laiko tai kažkokiu silpnumo ženklu. Bet po vasaros sezono visada apie mėnesį pasiilsiu. O tarp žiemos ir vasaros sezonų savaitę ar dešimt dienų skiriu poilsiui. Na, gal ne visiškam poilsiui, bet vis tiek šiek tiek atsipalaiduoju ir formą pavyksta palaikyti.
Aišku, tuos rekordus sunku būtų lyginti, nes žiemos rezultatai – aukštesnio lygio, lyginant su 5 km distancijos rekordu plente, kuris iki tol net nebuvo fiksuotas Lietuvoje, kadangi ir pasaulyje yra gana naujas. Tai negaliu sakyti, kad pavyko išlaikyt formą iki pat paskutinių varžybų, bet, manau, kad nuo žiemos iki liepos mėnesio tikrai buvau pasiekęs gerą lygį ir galėjau siekti rezultatų. Vėliau, aišku, dėl begalės varžybų siekiant aukštesnės vietos reitinge forma šiek tiek pakrito, bet iš esmės džiaugiuosi tuo, kaip viską pavyko išdėlioti.
Ar labai skiriasi bėgimo taktika 1500 m ir 5000 m distancijose?
Kuo ilgesnė distancija, tuo mažesnė klaidos kaina. Nes tavo klaidos taktinės ne tiek daug lemia, vis tiek greitis ne toks didelis, tu gali lengviau pasitaisyti, jeigu užsiimi nepatogią poziciją, gali išlįsti, turi daugiau laiko tam. O 1500 m – labai greita distancija ir kartais net startas gali nulemti viską, jei nepavyksta užsiimti geros pozicijos.
Manau, kad kuo greitesnė distancija, tuo taktikos ir visokių variacijų daugiau, o ilgesniame nuotolyje daugiau lemia tavo pasiruošimas ir bendra savijauta. Ir jei esi nepasiruošęs, jokia taktika tavęs neišgelbės. Kuo ilgesnė distancija, tuo labiau pasimato tavo tikroji forma. Tad taktiškai lengviau bėgti ilgesnius nuotolius.
Tai gal artėjate prie pusmaratonio ar net maratono bėgimo? Nes kol kas varžybose nesate įveikęs nė vienos šių distancijų.
Dar ne, bet planuose tikrai yra. Jaučiu, kad man patinka ilgi nuotoliai. Bet mano stabilumo garantas yra treneris. Jis viską planuoja ramiai, iš lėto, bet užtikrintai. Dabar koncentruojamės ties 5000 m. Manau, kad net ir kitais metais pabandysim ir 10 000 m stadione prabėgti – mano treneris visą laiką akcentuoja bėgimą stadione, kad čia tikrai dar yra ką veikti. O po kelerių metų gal ir pusmaratonis, ir maratonas galiausiai ateis – noro bėgti tikrai yra, jaučiu, kad mano organizmas atlaiko ilgesnius kilometražus. Tai tikrai manau, kad nebaigsiu savo karjeros neprabėgęs maratono.
Tai šeimoje pusmaratonį tik žmona bėgioja?
Taip. Jos sąskaitoje jau du pusmaratoniai, o mano – nulis. Galbūt kažkada pasivysiu, nežinau, bet šiuo metu ji arčiau tų ilgesnių nuotolių.
Žmoną pats treniruojate?
Treniruoju mėgėjus, jų sąraše yra ir žmona – bėgioja pagal mano parengtą programą. Kol kas tikrai labai smagiai pavyksta ją treniruoti, be jokios įtampos, nes žmonai tiesiog labai patinka bėgimas. Jaučiu, kad yra alkana, norėtų daugiau bėgioti, bet darbas ir kitos veiklos to neleidžia. Tas alkis kartais labai gerai, ji visą laiką laukia bėgimo. Man, kaip treneriui, lengva su tokiais žmonėmis dirbti, kai yra gera emocija ir geras fonas, tai ir progresas greitesnis.
Žmona aktyviai palaiko jus per varžybas. Ar girdite ją?
Evelina visada, jeigu tik gali, atvažiuoja palaikyti, kartais ir į užsienį atskrenda. Šis palaikymas labai svarbus, nes supranti, kad esi ne vienas, kad ne tik tau vienam rūpi, bet ir tavo artimiausiam žmogui.
O pats ar esate aistringas žmonos sirgalius?
Šioje srityje turiu kur tobulėti, nes Vilniaus maratonas buvo bene pirma galimybė stebėti, kaip ji bėga, nes anksčiau būdavau treniruočių stovyklose arba varžybose tą pačią dieną. Todėl man sunkiau ją palaikyti, bet bandau perduoti palaikymą nuotoliu.
Treniruojate mėgėjus. Ar galima sakyti, kad bėgimas yra madingas užsiėmimas?
Taip, jau kokius 10 metų galima sakyti, kad bėgimas madingas, ir, atrodo, ta mados banga vis labiau didėja. Atsirado naujų bėgimo rūšių, bėgimo klubų, vyksta socialiniai bėgimai.
Kai pradėjau bėgioti prieš 20 metų, pamatyti bėgantį žmogų būdavo kiek keistoka. O dabar keista, kai žmogus nebėgioja ar neužsiima kažkokia kita fizine veikla.
Mane džiugina tokia teisinga mada. Jeigu nebūtų tų norinčių bėgioti, man, kaip treneriui, nebūtų ką veikti. O dabar nuolat atsiranda žmonių, kurie nori pradėti bėgioti, iš karto tai daryti teisingai, todėl jie ir kreipiasi į mane.
Ar labai keičiasi bėgimo mados kalbant apie aprangą, avalynę, technologijas?
Be abejo, ypač suaktyvėjus socialiniams tinklams, tapo svarbu, kaip tu apsirengęs, ką avėdamas išbėgsi į lauką, kaip tu atrodysi. Šiuo atžvilgiu bėgikai labiau stengiasi.
Per čempionatą Kopenhagoje iš įvairių aprangos gamintojų girdėjome, kad bėgimas tampa savotišku madų demonstravimu, todėl jie irgi skiria daug dėmesio, kad tos aprangos būtų ne tik patogios, bet ir gražios, traukiančios akį.
Avalynės technologijos irgi labai keičiasi. Bet tai vyksta nuolat, išrandamos naujovės. Aišku, auga ir kainos. Tad bėgimas, jeigu anksčiau buvo pigus sportas, tampa vis brangesnis, nes technologijos, kurios mums leidžia bėgti greičiau, daugiau ir kainuoja.
Ruduo – metas, kai vaikai renkasi būrelius. Kaip sudominti vaiką bėgimu, kuris iš šalies atrodo nuobodus?
Kalbant apie vaikus, teisingiausia būtų juos kviesti į lengvąją atletiką pas pradinio rengimo trenerį, kuris supažindins su visomis lengvosios atletikos rungtimis. Galės ir mesti kamuoliuką, ir šokti į tolį ar aukštį, išmėginti sprintą. Lengvoji atletika – labai įvairi, o vaikams ją svarbu pateikti įdomiai, per žaidimus. O jau trenerio akis pastebi, kur tas vaikas gali linkti. Tikrai nereikia anksti pasirinkti konkrečios specializacijos. Nes jeigu vaikas pradės anksti bėgioti tuos ilgus nuotolius, jis gal net mes šį užsiėmimą, negalės to daryti, tarkime, kaip aš – jau 20 metų, nes jam paprasčiausiai atsibos. Vaiką tikrai gali sudominti lengvoji atletika, ypač jei treneris pateikia ją daugiakovės principu ir supažindina jaunąjį sportininką su visomis rungtimis.
Tekstas: Mariaus Grinbergo