Praėjusį savaitgalį finišavęs Lietuvos futbolo Toplygos čempionatas iki pat paskutinio turo nestokojo intrigos, tačiau antrą sykį paeiliui baigėsi „Kauno Žalgirio“ triumfu. Įstabius metus vietiniame fronte sužaidę kauniečiai sulaukė rimto pasipriešinimo – artimiausiems persekiotojams pritrūko vos dviejų taškų.
Čempionų titulą kauniečiai užsitikrino priešpaskutiniame ture, kai 4:1 įveikė Kauno rajono „Hegelmann“, ir taip vainikavo įspūdingus metus.
Kauno ekipai sezonas buvo sėkmingas ne tik Toplygoje. „Žalgiris“ šiemet laimėjo visus tris pagrindinius turnyrus – triumfavo ir LFF taurėje, ir Supertaurėje.
Toks pasiekimas Lietuvos futbole – gana retas reiškinys. Pastarąjį kartą visus tris titulus susišluoti pavyko dar Marijampolės „Sūduvai“ 2019 m. sezone.
Sėkmė kauniečius šiemet aplankė ir tarptautiniame fronte. Puikus pasirodymas Čempionų lygos atrankoje leido „Žalgiriui“ pirmą kartą klubo pelnyti bilietą į vieną iš pagrindinių Europos turnyrų.
Željko Sopičiaus auklėtiniai prasibrovė į Konferencijų lygą, o toks pasiekimas reiškia, kad ekipos sezonas prasitęs bent iki gruodžio, kai finišuos pirmasis turnyro etapas.
Startas kauniečiams kol kas svyla – pralaimėtos trys pirmosios rungtynės, o visos nesėkmės patirtos trijų ar daugiau įvarčių skirtumu.
Iki pirmojo etapo pabaigos kauniečių dar laukia trys mačai, kuriems Ž. Sopičius jau galės koncentruotis maksimaliai, mat pagrindiniai klausimai Toplygoje jau yra išspręsti.
Intriga iki paskutinio turo
Šiemet Toplygoje kova dėl aukščiausių pozicijų buvo viena įnirtingiausių per pastarąjį dešimtmetį. Pirmas keturias komandas skyrė vos šeši taškai, o nugalėtoją „Žalgirį“ nuo artimiausios persekiotojos „Sūduvos“ – vos du.
Jei ignoruotume 2020 m. sezoną, kuris buvo sutrumpintas dėl COVID-19 pandemijos, toks menkas skirtumas tarp pirmų dviejų komandų čempionato finiše pastarąjį kartą buvo užfiksuotas dar 2018 m., kai „Sūduva“ taip pat dviem taškais pranoko Vilniaus „Žalgirį“.
Šiemet marijampoliečiai pasidabino sidabro medaliais, paskutiniame ture 2:1 nugalėję Telšių „Džiugą“. Donato Vencevičiaus treniruojama komanda Toplygos prizininkais tapo pirmą kartą nuo 2021 metų.
Šį sezoną savo stadione „Sūduva“ buvo viena solidžiausių lygos komandų – namuose klubas pralaimėjo tik sykį.
Savo ruožtu Vilniaus „Žalgiriui“ paskutinis turas buvo kupinas noro ne tik užsitikrinti bronzos medalius, bet ir nutraukti karčią seriją. Andriaus Skerlos auklėtiniai susitiko su Gargždų „Banga“, kurios iki tol šiame sezone nebuvo įveikę, tačiau sugebėjo triumfuoti rezultatu 2:1.
Šis rezultatas Gargžduose Vilniaus ekipai leido iškovoti pirmąją pergalę išvykoje nuo liepos bei nutraukti keturių rungtynių seriją be įvarčio svečiuose.
Su didelėmis permainomis klubo biure sezoną pasitikęs „Žalgiris“ liko ten, kur ir baigė praėjusiais metais – trečioje pozicijoje – o šie metai tapo atsisveikinimu rezultatyviausiam visų laikų Lietuvos čempionato legionieriui Liviu Antaliui, kuris baigė profesionalo karjerą.
Individualūs blyksniai
Individualiose statistikos kategorijose šiemet sublizgėjo Vilniaus rajono „TransInvest“ futbolininkai, paskutiniame ture net 4:1 pamokę čempionų titulą jau užsitikrinusį „Kauno Žalgirį“.
Ketvirti sezoną baigę Vilniaus rajono futbolininkai pirmą sykį užsitikrino kelialapį į Europos turnyro atranką, o prie to ryškiai prisidėjo pagrindinės komandos žvaigždės.
Lygos rezultatyviausiųjų grafoje šiemet lygių neturėjo „TransInvest“ atakuojantis saugas Xabi Auzmendi, įmušęs 14 įvarčių. Vienu mažiau pelnė Telšių „Džiugo“ puolėjas Ronaldas Sobowale, 11 sykių pasižymėjo Vilniaus „Žalgirio“ serbas Nikola Petkovičius.
Rezultatyvių perdavimų daugiausiai atliko „TransInvest“ puolėjas Stefanas Miloševičius. Juodkalniečio sąskaitoje – devyni rezultatyvūs perdavimai. Po septynis užfiksavo Gargždų „Bangos“ saugas Vaidas Magdušauskas ir „Sūduvos“ atstovas Ibrahimas Seckas.
Galiausiai, vartuose solidžiausiai šį sezoną atrodė „Kauno Žalgirio“ atstovas Tomas Švedkauskas, net 17 rungtynių nepraleidęs nė vieno įvarčio. 13 kartų sausus vartus išlaikė „Sūduvos“ atstovas Ignas Plūkas, vienu mažiau – Gargždų „Bangos“ ukrainietis Volodymyras Krynskijis.
Tekstas: Lauryno Puikio