Pirmasis šio sezono Lietuvos krepšinio lygos (LKL) grandų susitikimas Vilniuje pateisino derbio vardą. Kauno „Žalgiris“ išvykoje 94:89 įveikė Vilniaus „Rytą“, nors vienu metu atsiliko dviženkliu skirtumu, o į ilgąją pertrauką išėjo turėdamas 7 taškų deficitą. Vis dėlto po pertraukos kauniečiai pakeitė rungtynių eigą – padidino fizinį kontaktą, suaktyvino gynybą, o lemiamais momentais iniciatyvos ėmėsi Dustinas Sleva. Vilniečiams, kurie dėl traumų vertėsi vos devynių krepšininkų rotacija, pritrūko atsakymų į pasikeitusį varžovų žaidimą.
„Ryto“ spurtas ir kauniečiams skirtas šaltas dušas
Susitikimas prasidėjo apylygiai. Po pirmųjų minučių švieslentėje degė 12:12, tačiau tuomet į priekį kauniečius šiek tiek išvedė Marius Grigonis, o „Žalgiris“ pirmąjį ketvirtį laimėjo 25:21. Iš pradžių atrodė, kad svečiai gana užtikrintai kontroliuoja rungtynių ritmą, tačiau antrajame kėlinyje situacija pasikeitė iš esmės.
„Rytas“ pradėjo kur kas geriau išnaudoti savo stipriąsias puses. Augustas Marčiulionis ir Artūras Gudaitis tapo pagrindiniais vilniečių puolimo varikliais, o prie jų prisijungė ir kiti komandos krepšininkai. Sostinės ekipa išnaudojo varžovų gynybos spragas, sėkmingai atakavo iš baudos aikštelės ir neleido „Žalgiriui“ įsitvirtinti puolime.
Ypač svarbus buvo vilniečių greitasis puolimas. Kauniečiai nespėdavo grįžti į savo pozicijas, o pasyvi gynyba leido šeimininkams kurti patogias situacijas tiek po krepšiu, tiek metant iš vidutinio nuotolio.
Rezultatas netruko tai atspindėti – „Rytas“ išlygino rezultatą 28:28, vėliau nutolo iki 43:33 ir privertė Tomą Masiulį ieškoti sprendimų. Prieš pertrauką kauniečiai kiek sumažino atsilikimą, tačiau į rūbines komandos išėjo vilniečiams pirmaujant 49:42.
„Žalgirio“ strategas po rungtynių neslėpė nusivylimo pirmosios dalies gynyba.
„Rungtynes pradėjome su prastu fiziškumu, davėme daug labai iš pasyvios gynybos įmesti. Pirmoje pusėje jie įmetė 16 taškų greitajame puolime, nors žinojome, kad jie mėgsta bėgti“, – spaudos konferencijoje po rungtynių žurnalistams kalbėjo T. Masiulis.
Tai buvo vienas ryškiausių pirmosios rungtynių dalies kontrastų: „Rytas“ ne tik sėkmingai atakavo, bet ir sugebėjo primesti kauniečiams sau palankų tempą. Tuo metu „Žalgirio“ puolime trūko sklandumo, o Carsenas Edwardsas per pirmąją pusę aikštėje praleido vos keturias minutes.
Po pertraukos – kitas „Žalgiris“
Didžioji pertrauka tapo esminiu rungtynių lūžio tašku. Kauniečiai grįžo į aikštę su gerokai didesne energija, agresyviau spaudė kamuolį, aktyviau keitėsi gynybinėmis užduotimis ir pradėjo laimėti daugiau fizinių dvikovų.
Svarbus buvo ir T. Masiulio sprendimas didesnį vaidmenį suteikti C. Edwardsui. Po pertraukos amerikietis aikštėje praleido gerokai daugiau laiko, o jo taškai ir rezultatyvūs perdavimai padėjo greitai panaikinti vilniečių persvarą. Trečiajame kėlinyje rezultatas tapo 58:58.
Prie gynybos pokyčių prisidėjo ir Arnas Butkevičius. Nors į aikštę buvęs „Ryto“ kapitonas žengė tik 16-ąją minutę, antroje rungtynių pusėje jo fizinis žaidimas tapo svarbiu faktoriumi. Būtent tokio indėlio „Žalgiriui“ trūko pirmaisiais kėliniais.
Tai atsispindėjo ir Michaelio Devoe žaidime. Iki A. Butkevičiaus pasirodymo amerikietis buvo spėjęs pelnyti 8 taškus ir atlikti 5 rezultatyvius perdavimus. Vėliau jis prie savo sąskaitos pridėjo tik dar 1 rezultatyvų perdavimą.
Tuo metu „Žalgiris“ po truputį perėmė iniciatyvą. Trečiasis kėlinys baigėsi jau kauniečiams pirmaujant 70:69.
„Antroje pusėje, manau, kad padidinome fiziškumą ir grįžome į rungtynes. Pabaigoje atkovoti kamuoliai ir nulėmė rungtynes“, – teigė T. Masiulis.
Šis pokytis buvo ne vien emocinis. „Žalgiris“ pradėjo geriau tvarkytis su varžovų užtvaromis, sumažino laisvų metimų skaičių ir privertė „Rytą“ sunkiau kurti savo atakas. Vilniečių pranašumas, kuris pirmoje pusėje atrodė gana užtikrintas, tapo trapus.
Slevos vakaras ir Valančiūno bei Gudaičio mikrodvikova
Jeigu reikėtų išskirti vieną žaidėją, kuris labiausiai prisidėjo prie „Žalgirio“ pergalės, abejonių nekiltų – tai D. Sleva. Amerikietis sužaidė vienas geriausių rungtynių vilkėdamas Kauno klubo marškinėlius: per kiek daugiau nei 23 minutes pelnė 24 taškus, pataikė 6 tritaškius iš 8, atkovojo 9 kamuolius ir surinko 31 naudingumo balą.
Tačiau D. Slevos indėlio nereikėtų vertinti vien pagal pelnytus taškus. Jis buvo aktyvus kovodamas dėl kamuolių, keturis kartus atkovojo kamuolį puolime ir suteikė „Žalgiriui“ papildomų progų atakuoti.
Neatsitiktinai po susitikimo A. Marčiulionis amerikietį įvardijo kaip varžovų X faktorių. Anot vilniečio, būtent D. Slevos puolime atkovoti kamuoliai ir pataikyti tolimi metimai leido kauniečiams perlaužti rungtynes.
Prie pergalės taip pat svariai prisidėjo Jonas Valančiūnas. Pirmą kartą nuo 2012 metų LKL derbyje žaidęs vidurio puolėjas pelnė 15 taškų, atkovojo 7 kamuolius ir surinko 24 naudingumo balus.
Ypatingo dėmesio verta jo dvikova su „Ryto“ kapitonu A. Gudaičiu. Tai buvo vienas įdomiausių individualių susidūrimų šiose rungtynėse. Du fiziškai stiprūs, klasikinio vidurio puolėjo tipo krepšininkai nevengė kontakto, stumdėsi dėl geresnės pozicijos ir ieškojo galimybių atakuoti iš arti.
A. Gudaitis taip pat atrodė labai solidžiai – pelnė 16 taškų, realizavo 8 dvitaškius iš 11.
Šią akistatą galima vertinti ne kaip vieno centro dominavimą prieš kitą, bet kaip dviejų skirtingais būdais savo komandai naudingų aukštaūgių kovą. „Rytas“ stengėsi išnaudoti J. Valančiūno gynyboje sukuriamas situacijas, ypač po užtvarų, o A. Gudaitis savo ruožtu naudojosi galimybėmis puolime. Vilniečių treneris Nedas Pacevičius po rungtynių patvirtino, kad Jonas buvo vienas iš komandos puolimo taikinių.
Vis dėlto „Žalgiris“ sugebėjo išnaudoti savo vidurio puolėją ir puolime. T. Masiulis pabrėžė, kad varžovai dažnai gynėsi prieš JV vienas prieš vieną, todėl lietuvis turėjo galimybę atakuoti savo stipriosiomis pusėmis.
„Gudas (Artūras Gudaitis – red. pastaba) geras žaidėjas. Sakau, aš jį žinau nuo pirmųjų dienų. Mes pradėjome beveik kartu. Smagu matyti centrus žaidžiančius ir žaidžiančius gerai“, – po susitikimo apie kovą su buvusiu komandos draugu kalbėjo J. Valančiūnas.
Prie ryškiausių nugalėtojų pasirodymų taip pat reikėtų priskirti C. Edwardso 14 taškų ir 3 rezultatyvius perdavimus, Mariaus Grigonio 12 taškų bei Dovydo Giedraičio 9 taškus ir 4 rezultatyvius perdavimus. Pastarojo svarbus tritaškis lemiamu metu padėjo sustabdyti dar vieną vilniečių bandymą perimti iniciatyvą.
„Ryto“ gretose, be A. Gudaičio, išsiskyrė A. Marčiulionis, surinkęs 24 taškus, 3 rezultatyvius perdavimus ir 27 naudingumo balus – tai buvo jo karjeros rekordas.
Cassiusas Winstonas pridėjo 15, Gytis Radzevičius – 10 taškų.
Devyni žaidėjai ir siauresnės rotacijos kaina
Svarbu nepamiršti ir komandų sudėčių konteksto. „Rytas“ šį derbį pasitiko be trijų traumuotų krepšininkų – Mato Jogėlos, Martyno Paliukėno ir Igno Urbono. Visi jie turėjo peties ar rankos traumų problemų.
Dėl to N. Pacevičius vertėsi vos devynių žaidėjų rotacija, o daliai krepšininkų teko didesnis krūvis. Pavyzdžiui, M. Devoe aikštėje praleido daugiau nei 33 minutes, G. Radzevičius – 30 minučių.
Tiesa, ir „Žalgiris“ į Vilnių atvyko ne visa sudėtimi. Rungtynėms nebuvo registruoti Nigelas Williamsas-Gossas, Ąžuolas Tubelis, Keenanas Evansas ir Marekas Blaževičius.
N. Williamsas-Gossas dar kurį laiką negalės rungtyniauti dėl atsinaujinusių šlaunies skausmų. T. Masiulis po mačo paaiškino, kad Ą. Tubelis galėjo žaisti, tačiau trenerių štabas nusprendė jį pataupyti.
Konkrečių priežasčių, kodėl nebuvo registruoti K. Evansas ir M. Blaževičius, klubas viešai neįvardijo.
Įdomu tai, kad net ir ribotomis pajėgomis „Rytas“ didelę rungtynių dalį atrodė konkurencingai. Tačiau devynių žaidėjų rotacija reiškė mažiau galimybių keisti žaidimo ritmą, o antroje mačo pusėje vis daugiau iniciatyvos perimantis „Žalgiris“ galėjo pasinaudoti savo sudėties gyliu. Kauniečiai pelnė 40 taškų nuo atsarginių suolelio, vilniečiai – 34.
Kas galiausiai nulėmė rezultatą?
Žvelgiant į galutinę statistiką, įdomu tai, kad „Rytas“ netgi buvo taiklesnis iš žaidimo. Vilniečiai pataikė 52 proc. metimų, o „Žalgiris“ – 46 proc. Sostinės klubas taip pat laimėjo kovą dėl taškų baudos aikštelėje (42:36) ir greitosiose atakose (22:13).
Vis dėlto šie skaičiai neatskleidžia viso rungtynių vaizdo. Kauniečiai pataikė 14 tritaškių iš 35, o „Rytas“ – 10 iš 26.
Be to, „Žalgiris“ laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 39:34, puolime atkovojo 16 kamuolių, kai vilniečiai – 9, ir padarė kiek mažiau klaidų – 6 prieš 10.
Ketvirtąjį kėlinį „Žalgiris“ pradėjo sėkminga atkarpa ir vienu metu buvo susikrovęs persvarą 80:73 Tačiau „Rytas“ nepasidavė – likus 4 minutėms iki susitikimo pabaigos kauniečius teskyrė 3 taškai (85:82). Vilniečiai dar turėjo progų sugrįžti, tačiau svarbiais momentais pritrūko sėkmingų atakų ir atkovotų kamuolių.
Galiausiai patirtis, ilgesnė rotacija ir geresnis sprendimų priėmimas lemiamomis minutėmis buvo „Žalgirio“ pusėje. Kauniečiai išgyveno sudėtingą pirmąją rungtynių pusę, o po pertraukos parodė, kodėl šiame sezone vis dar nepralaimi LKL – net ir atsidūrę nepalankioje situacijoje jie sugebėjo kiek pakoreguoti žaidimo planą bei padidinti fizinį spaudimą.
„Rytui“ šis pralaimėjimas turėtų palikti ir pozityvių ženklų. Vilniečiai, turėdami nemažai sudėties problemų, beveik visą susitikimą išlaikė intrigą ir parodė, kad gali kelti rimtų problemų Lietuvos čempionams. Nepaisant to, norint įveikti tokio lygio varžovą, vien geros pirmos rungtynių pusės ar sėkmingos puolimo atkarpos nepakanka – reikia išlaikyti intensyvumą visas 40 minučių.
Pirmasis sezono derbis parodė abi komandų puses: „Rytas“ turi priemonių skaudinti net ir Eurolygos lygio varžovą, tačiau „Žalgiris“ turi daugiau būdų prisitaikyti, kai rungtynės ima slysti iš rankų. Šįkart būtent tai ir nulėmė svečių iš Kauno pergalę.
Tekstas: Dovydo Tamosyno