Visą gyvenimą baidarių irklavimui paskyręs olimpietis Ričardas Nekriošius jau antrus metus moko jaunimą kitos sporto šakos – baidarių polo – paslapčių.
Sportas, labiau žinomas kaip kanupolas, žaidžiamas vandenyje irkluojant baidarę, bet tai yra komandinis žaidimas.
„Kanupolo esmė kaip diena ir naktis skiriasi nuo baidarių sprinto. Bet panašių elementų, žinoma, yra. Irklavimo technika visur turi būti taisyklinga. Kanupole greitis irgi svarbus, nes žaidimas – labai greitas, o mokėdamas gerai irkluoti, gali sutaupyti jėgų. Tačiau svarbiausia čia – komandiniai veiksmai, daug lemia ir varžovų taktika, tai tikrai kietas žaidimas, kuriame reikia ir pačiam būti agresyviam, ir atlaikyti priešininkų atakas“, – aiškino Alytaus sporto centre metodininku ir treneriu dirbantis žinomas baidarininkas.
Baidarių polas žaidžiamas 23 m pločio x 35 m ilgio aikštėje. Tikslas – įmesti kamuolį į 2 m aukštyje pakabintus 1,5 x 1 m dydžio vartus. Kiekvieną komandą sudaro po penkis žaidėjus, sėdinčius 3 m ilgio baidarėse – žymiai trumpesnėse nei sprinte. Bet, kaip ir sprinte, irkluojama dvimenčiais irklais. Kanupolininkai dėvi šalmus su veido apsauga ir gelbėjimo liemenes.
Savo kolekcijoje baidarių irklavimo pasaulio čempionatų sidabro ir bronzos medalius turintis R. Nekriošius neslepia – nors dirba kanupolo treneriu, nepamiršta ir sprinto.
„Yra užslėptų minčių. Su Kęstučiu Dambrausku, sporto centro direktoriaus pavaduotoju ir pagrindiniu kanupolo puoselėtoju Alytuje, kalbėjome ir apie galimybę vystyti baidarių sprintą. Jau turime dvi mokomąsias sprinto baidares. Vaikai, nors kol kas ir vangokai, išbando jas.
Į kanupolo grupes priimame visus norinčius sportuoti vaikus. O po to jau matau, ar jis labiau tinka komandiniam sportui, ar labiau galėtų būti individualios rungties, šiuo atveju sprinto, atstovas. O gal gali ir ten, ir ten startuoti“, – teigė 2016 m. Rio de Žaneiro olimpietis.
Tiesa, olimpiečio vardas nėra tas magnetas, kuris padeda privilioti vaikus į treniruotes Lietuvos kanupolo lopšyje Alytuje.
„Gal tik kai kurie vaikus sportuoti atvedantys tėvai žino, kad esu olimpietis. O vaikai sužino, kai jau pradeda treniruotis ir paklausia, ką aš sportavau, ką pasiekiau. Labai to nesureikšminu. Man svarbiausia – kad treniruotės būtų įdomios, naudingos ir motyvuotų toliau sportuoti“, – tvirtino R .Nekriošius.
Jis pats kanupolą pirmą kartą gyvenime išbandė pernai Alytaus baseine. „Iš pradžių pairklavau man neįprastą baidarę, o po to prisijungiau žaisti. Bet mano pagrindinis darbas – treniravimas, jo metodika, žaidimo technika. Iš pradžių nemačiau kai kurių žaidimo smulkmenų, bet kuo toliau, tuo labiau perprantu jas“, – prisipažino tituluotas atletas.
Jis nesistengia būti griežtas treneris: „Dirbu su vaikais, negaliu jų labai spausti, iš karto daryti čempionais. Reikia sudominti sportu, įtraukti, kad norėtų ir toliau sportuoti. Bet, būdamas profesionalas, įtraukiu į treniruotes nemažai naujų elementų, stengiuosi įpūsti naujų vėjų, naujų idėjų. Taip pat visada akcentuoju apšilimo svarbą. Ir kai sportuojame lauke, nesvarbu, koks oras, visada bent penkias minutes bėgame, po to pratimus darome. Sąlygos Alytuje – puikios. Turime savo bazę Didžiosios Dailidės ežerėlyje. Čia yra aikštė, elingas, persirengimo kambariai. Galėtų būti tik dar viena erdvė po stogu pasportuoti, savotiška mini salė.
O šaltuoju metu, kai treniruojamės baseine, tame pačiame pastate yra ir maniežas, kuriame galima bėgioti, ir sunkiosios atletikos salė, irklavimo treniruokliai.
Žinoma, kanupolo vystymas guli ant entuziastų pečių. Neturime daug valandų. Savo, trenerių, komandoje esame susiderinę, kad vaikai galėtų keturias dienas per savaitę sportuoti. Kęstutis treniruoja po savo pagrindinio darbo Sporto centre. Stengiamės, kad vaikai kuo daugiau laiko gautų pažaisti ir pasportuoti. Bet sporto centre daug sporto šakų, tad reikia rasti laiką, kai maniežas laisvas, sporto salė. Baseinu irgi reikia dalintis su kitų šakų atstovais.“
O kaip pavyksta prisivilioti vaikus į šią pakankamai egzotišką sporto šaką? „Pernai lankėmės mokyklose, dalinome lankstinukus. Tie, kurie susidomėjo, po to ir draugus atsivedė. Dabar kaip tik pagrindinis metas, kai vaikai renkasi būrelius. Šiemet, manau, dar daugiau sudominsime“, – optimistiškai kalbėjo R.Nekriošius.
Paklaustas, ar pats jau galutinai baigė sportininko karjerą, 40-metis olimpietis nedvejojo: „Dabar – pertraukėlė. Nes negaliu skirti sau laiko. Bet, manau, sugrįš ir noras, ir galimybės. Irklas dar galutinai nepadžiautas.“
Tekstas: Mariaus Grinbergo