Vasaros metu žmones vilioja vandens telkiniai. Nenuostabu, kad ir sportininkai šiltuoju metu laiku baseiną neretai iškeičia į pasiplaukiojimą atviruose vandens telkiniuose. Vis didesnio populiarumo susilaukia ir varžybos atvirajame vandenyje.
Visgi reikia pabrėžti, kad plaukimas baseine ir atvirajame vandens telkinyje gerokai skiriasi.
„Visų pirma, vanduo baseine nebanguoja. Takeliai yra apsaugoti nuo bangavimo, reikia mokėti greitai apsisukti, yra daug povandeninio darbo. Skiriasi slydimas ir plaukimo jėga. Taip pat nereikia rūpintis orientavimusi, viskas sužymėta po vandeniu, žinai kiek liko grybšnių iki posūkio ir pan., tačiau ilgiausia distancija baseine yra tik 1500 m“, – pasakojo Kauno plaukimo federacijos prezidentas Arlandas Juodeška.
Atviruose vandens telkiniuose atstumai yra gerokai ilgesni. Neseniai buvo surengtas A. Juodeškos organizuojamas Kuršių marių plaukimo maratonas. Jame ilgiausią trasą sudarė net 25 km.
„Atviri vandenys žavi tuo, kad čia jautiesi visiškai laisvas. Esi tarsi pasaulio dalis, kur yra oras, vanduo. Plaukdamas tiesiog krauniesi savo energetiką. Tas bendravimas su žmonėmis ne chloro aplinkoje yra ypatingesnis. Tiesiog jautiesi gamtos dalimi. Tas ir vilioja. Kalbant apie orientavimąsi, tai viskas priklauso nuo vandens telkinio. Būna 100 m tvenkinys, kur pakankamai lengva orientuotis. Jeigu ežeras yra didesnis, arba varžybos vyksta Kuršių mariose, tai ten jau nežinai, kas bus po pusvalandžio ir nežinai, kas bus po valandos“, – kalbėjo A. Juodeška.
Plaukimo varžybų organizatorius džiaugėsi, kad šiais metais visa plaukimo maratonų serija buvo surengta sklandžiai, nes tiek Lampėdžių, tiek Šveicarijos Joninių plaukimo maratonai vyko esant puikioms oro sąlygoms. Būtent oro sąlygos yra labai svarbus ir nekontroliuojamas reiškinys, galintis smarkiai paveikti rezultatus.
„Vėjai dažnai keičiasi ir po smarkesnio gūsio bangos greitai gali sukilti. Bangos gali tau padėti, gali ir trukdyti. Priklausomai nuo to, į kurią pusę plauki“, – pabrėžė plaukimo entuziastas.
Praėjusiais metais Edgaras Štura 10 km plaukimo Kuršių mariose Lietuvos rekordą pagerino plaukdamas nuo Negyvųjų kopų į Kintų uostą. Negyvoji kopa trečdalį distancijos užstojo vėją, o vėliau šiaurinis vėjas padėjo plaukikams, kurie suspėjo susiorientuoti. Jie tiesiog „pagavo“ bangą, prisitaikė prie esamų sąlygų ir smarkiai pasigerino rezultatą. Nors atstumas toks pat, bet dėl palankių sąlygų rezultatas gali pagerėti net 20 min.
Šiais metais E. Štura triumfavo būtent sudėtingiausioje 25 km distancijoje. A. Juodeška pasakojo, kad šių metų Kuršių marių maratone teko susidurti su tokiu fenomenu, kai vėjas sukosi. E. Štura nuplaukė 15 km pavėjui, bet grįžtant jam nereikėjo plaukti prieš vėją. Vėjas sukosi į šiaurės pusę ir bangos tuo metu nurimo. Kai vėjas pakeitė kryptį, jis vėl buvo palankus plaukikui.
„Kuršių marių bangos yra ypatingos tuo, kad jeigu banga yra metrinė, tai joje dar yra keletas bangelių ir galima įkvepiant prigerti vandens. Bangos gali būti ne tik naudingos, bet ir sukelti papildomų sunkumų. Bet tas jausmas, kai pasieki finišą ir būni apsuptas draugų, atperka viską. Bendrumo jausmas, bendras žuvienės valgymas, apdovanojimai, yra nuostabūs dalykai. Juk taip smagu, kai gali jaustis nugalėjęs save ar pasiekęs norimą tikslą“, – sakė A. Juodeška.
A. Juodeškos teigimu, rengti plaukimo varžybas galima bet kuriame ežere, bet pats svarbiausias dalykas yra saugumas. Dėl to varžybos rengiamos tik ten, kur yra pakankamai valčių ir prižiūrėtojų. Kuršių marių maratonas išsiskyrė ne tik savo distancijomis, bet ir įspūdinga gelbėtojų komanda. Plaukikus stebėjo net 18 katerių ir trys stacionarūs laivai. Praktiškai kiekvienas plaukikas turėjo po vieną prižiūrėtoją. Kituose plaukimuose verčiamasi kur kas kuklesnėmis prižiūrėtojų komandomis.
„Norėjome Kuršių mariose turėti sėkmės istoriją, susijusią su žmonių saugumu, todėl išnaudojome visus resursus, – teigė A. Juodeška. – Prieš ketverius metus, kai pirmą kartą organizavome maratoną Kuršių mariose, tikėjausi, kad mums padės baidarininkai, bet pūtė toks vėjas, kad jiems tai būtų per sudėtinga lydėti sportininkus. Plaukikas dar gali kovoti su stipriu vėju, o baidarininkui stebėti sportininkus bei dar patiems kovoti su bangomis jau yra milžiniškas išbandymas“.
A. Juodeška tikisi, kad Kuršių marių maratonas, kad ir kaip sudėtinga būtų jį organizuoti, išlaikys savo tradiciją bei augins dalyvių skaičių. Jis jau yra tarptautinis, nes ir šiemet jame varžėsi svečiai iš Latvijos. Daugiau užsieniečių sunku prisikviesti dėl pandeminės situacijos. Juolab, kad dėl ribojimų daug kas negalėjo tinkamai pasirengti šioms varžyboms.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Arlando Juodeškos
Didžiųjų futbolo pokyčių vasara: triukšmas Paryžiuje ir nauja era Leipcige