Padelis – itin populiarus sportas Ispanijoje bei Argentinoje – nors gana lėtai, bet atranda savo vietą ir Lietuvoje. Šiokį tokį pripažinimą padelis gavo Europos žaidynėse Krokuvoje, kur pirmą sykį buvo įtrauktas į šių varžybų programą.
Istorinės šios žaidynės tapo ir Lietuvos padelio atstovams. Pirmąją pergalę Europos žaidynėse Lietuvai iškovojo Auksės Mačiulaitytės ir Ievos Čeilutkaitės duetas. Nors vėliau atsilaikyti prieš turnyro favorites iš Ispanijos nepavyko, mūsiškių trenerė Rūta Balalytė liko patenkinta tiek lietuvių pasirodymu, tiek įgauta patirtimi.
Apie pažintį su šia sporto šaka ir jo patrauklumą – „Sportlandmagazine.lt“ pokalbis su R. Balalyte.
Kaip jūs pati susidomėjote padeliu? Kuo šis sportas išsiskyrė iš kitų?
Pirmą kartą apie padelį sužinojau kai 2015 metais gimtadienio proga dovanų iš draugės gavau padelio raketę. Padovanojo ir pridėjo – „tau patiks“. Man labiau patikdavo individualūs sportai, kur esi atsakingas tik už save ir savo rezultatus, o padelis yra komandinis sportas, nors komandą korte sudaro tik du asmenys.
Padelis yra rakečių sportas, reikalaujantis geros koordinacijos, todėl jeigu vaikystėje žaidėte su kamuoliu, tai mėgautis šia sporto šaka galima greitai. Norint pradėti žaist padelį, neužtenka pramokti technikos, reikia mokytis ir taktikos, galbūt todėl jis yra taip sparčiai populiarėjantis, nes amžiaus ribų čia nėra.
Kas sunkiausia yra treniruojant žaidėjus? Kaip gilinate žinias?
Trenere dirbu tik ketvirtus metus. Po 22 metų inžinierinio darbo teko keisti profesiją, tai žinių trūkumas buvo begalinis. Susipažinau su padelio mokymo metodika pas vieną iš geriausių padelio guru argentinietį Nito Brea. Baigusi jo kursus, gavau Argentinos padelio federacijos instruktoriaus sertifikatą. Tuomet Lietuvos sporto universitete įgijau trenerės kvalifikaciją, vėliau įstojau į tarptautines magistrantūros studijas – LSU Sporto veiklos analizė (Sport Performance analysis).
Bendrų žinių apie treniravimą gavau daug, bet padelio sporto subtilybių tenka mokytis iš ispanų ir argentiniečių, nes jie šiame sporte lyderiai nuo pirmojo pasaulio čempionato 1992 metais.
Su lietuviais dalyvavote Europos žaidynėse – prisiminus jas, kaip vertinate lietuvių rezultatus?
Europos žaidynės Krokuvoje buvo nuostabi patirtis, nes tiek vyrams jau pirmame rate, tiek moterims antrame teko varžytis prieš geriausias turnyro poras. Moterys pirmame rate įveikė norveges, bet suklupo prieš ispanes. Lietuviams tai tikrai ne lubos, rezultatai priklauso nuo įdėto darbo. Norint geresnių rezultatų, reikia dirbti dar daugiau.
Koks apskritai yra bendras Lietuvos padelio žaidėjų lygis? Ar matote perspektyvių žaidėjų, galinčių pasiekti aukštą lygį?
Kasmet mėgėjų gretos pildosi, žaidėjų lygis kyla. Lietuvoje kol kas turime tik keletą porų, kurios nuolat dalyvauja tarptautinėse varžybose, jų lygis auga. Turime daug perspektyvaus jaunimo, kurie gali pasiekti aukštą lygį tikslingai ir kryptingai su jais dirbant.
Ar Lietuvoje yra pakankamai vietų žaisti padelį? Kuo skiriasi ar gali skirtis padelio aikštelės viena nuo kitos?
Vietų žaisti padelį kasmet daugėja, šiuo metu aikštynų turime visuose didžiuose Lietuvos miestuose, bet labai sparčiai jie plečiasi ir mažesniuose. Klaipėdos regionas šiuo metu gausiausias padelio kortais.
Standartinė padelio aikštelė yra 10 m pločio 20 ilgio, turime keletą vienviečių padelio aikštelių, kurių plotis 6 m, ilgis 20 m. Mes Lietuvoje neturime, bet Ispanijoje ir Argentinoje labai daug rasite aikštelių, kurios turi ne stiklines, o betonines sieneles.
Labiausiai Lietuvoje trūksta finansavimo, nes iki šiol Lietuvos padelio federacija, kitais metais minėsianti dešimtmetį, yra išlaikoma tik iš privačių lėšų ir esamų žaidėjų geranoriškomo, susimokant metinį licencijos mokestį. Dar labai trūksta kvalifikuotų trenerių, kurie norėtų ir galėtų auginti jaunąją kartą.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Kipro Štreimikio (LTOK)
Nutrūktgalviškose multisporto lenktynėse „Red Bull 211” varžėsi beveik 400 dalyvių