Dalintis „Įspūdingą pasirodymą surengę Lietuvos sporto talentai Dakare kovojo ir su varžovais, ir su karščiu“

Įspūdingą pasirodymą surengę Lietuvos sporto talentai Dakare kovojo ir su varžovais, ir su karščiu

Net septyni iš 14 sportininkų namo grįžo su medaliais. Tokį įspūdingą pasirodymą, aplaistytą prakaito upėmis, džiaugsmo bei skausmo ašaromis ir net krauju, surengė Lietuvos atstovai Dakaro jaunimo olimpinėse žaidynėse.

Pirmajame istorijoje olimpiniame renginyje Afrikos žemyne teko kovoti ne tik su varžovais, bet ir sunkiai pakeliamu karščiu – kai kuriose varžybų vietose jis siekė apie 40 laipsnių.

Ketvirtosiose jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse  Senegale, kurių šūkis skelbė „Afrika svetingai priima, Dakaras švenčia“, dalyvavo beveik 2700 jaunųjų atletų iš 206 delegacijų, išsidalijusių 201 medalių komplektą 25 sporto šakose ir užtikrinusių visišką lyčių lygybę kiekvienoje rungtyje.

Lietuvai šiame istoriniame renginyje atstovavo keturiolika sportininkų, varžęsi aštuoniose sporto šakose ir parvežę penkis medalių komplektus.

Jauniesiems talentams Senegale neįkainojamą patirtį perdavė ir tarp Lietuvos trenerių buvę trys patyrę olimpiečiai: plaukikus treniravęs 2016 m. pasaulio čempionas, Rio de Žaneiro ir Tokijo olimpinių žaidynių dalyvis Simonas Bilis, 3×3 krepšinio rinktinės strategas, 2003 m. Europos čempionas ir 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių ketvirtosios vietos laimėtojas Donatas Slanina bei burlentininkei padėjęs Londono, Rio de Žaneiro ir Tokijo olimpinių žaidynių dalyvis Juozas Bernotas.

Ne vienas Lietuvos olimpietis yra dalyvavęs jaunimo žaidynėse ir kaip sportininkas. O bene ryškiausia visų laikų jaunimo olimpinių žaidynių žvaigždė yra plaukikė Rūta Meilutytė, į šį renginį 2014 m. atvykusi jau būdama olimpinė čempionė.

Dziudo

Ryškiausią pergalę Lietuvos delegacijai iškovojo atidarymo ceremonijoje šalies trispalvę nešęs 17-metis alytiškis Tajus Babaičenko, triumfavęs svorio kategorijoje iki 100 kg.

Dar prieš žaidynes tapęs pirmuoju sportininku pasaulio jaunių dziudo istorijoje, vienu metu pirmavusiu dviejų svorio kategorijų (iki 81 kg ir iki 90 kg) pasauliniuose reitinguose, jis Diamniadijuje vykusiose varžybose įveikė visus tris varžovus.

Ketvirtfinalyje ir pusfinalyje alytiškis, kurį į Dakarą atlydėjo treneris Eimantas Tukačiauskas, anksčiau laiko „ippon“ įvertinimais pranoko Asmarą Sharifą iš Tadžikistano ir Joao Agostinho iš Angolos, o finale 1:0 palaužė Azijos jaunių čempioną Jurabeką Eshpulatovą iš Uzbekistano.

Po finalo čempionas atskleidė: „Tikėjausi aukso, bet nesitikėjau, kad bus tokia sunki kova finale. Iš pradžių viskas ėjosi tikrai lengvai – esu atidirbęs savo techniką, veiksmus. Bet finale susidūriau su tikrai stipriu varžovu ir turėjau padaryti viską, ką galiu geriausiai. Tai išskirtinis medalis, nes jis – olimpinis ir galėjau jį laimėti prieš visą Lietuvą.“

Pirmą karjeroje olimpinį apdovanojimą T.Babaičenko iškovojo pernai, kai triumfavo Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje.

Šiemet liepą alytiškis triumfavo Europos jaunių čempionate, iškovojęs auksą svorio kategorijoje iki 90 kg. O šį pirmadienį, lapkričio 16 d., T.Babaičenko išskrido į Uzbekiją, kur vyksta pasaulio jaunimo iki 21 m. čempionatas. Svorio kategorijos iki 90 kg varžybas lietuvis pradės lapkričio 21 d.

Tajus Babaičenko

Plaukimas

Dakaro „Tour de l’Oeuf“ komplekso atvirajame baseine Lietuvos medalių sąskaitą atidarė 17-metis panevėžietis Domas Vilimas, iškovojęs du apdovanojimus. Pirmiausia jis pelnė sidabrą 200 m krūtine rungtyje (2 min. 13,50 sek.), kur iki 150 m žymos buvo lyderis, bet finiše nusileido tik japonui Iori Miyazaki.

Po finišo vicečempionas prisipažino, kad tikėjosi pirmosios vietos: „Tačiau japonas tikrai buvo stiprus varžovas, plaukė neblogai. Bet didžiuojuosi savimi, kad atstovaudamas Lietuvai iškovojau medalį.“

Kitą dieną, nepaisydamas nuovargio po pagrindinės distancijos, D. Vilimas dukart gerino asmeninį rekordą ir 100 m krūtine finale (1 min. 1,75 sek.) iškovojo bronzą.

„Buvau tikrai pavargęs. Bet patekau į finalą, o finale susikaupęs iškovojau trečiąją vietą. Jaučiuosi laimingas, nes nesitikėjau medalio, nesitikėjau, kad pasieksiu tokį rezultatą. Bet viskas įmanoma“, – džiaugėsi plaukikas.

Domas Vilimas

Žaidynes jis baigė šeštąja vieta 50 m krūtine nuotolyje, pripažinęs, kad ši rungtis jam buvo pati sunkiausia ne tik dėl susikaupusio nuovargio: „Nelabai gerai moku sprintuoti. Bet smagu, kad 200 m ir 100 m rungtyse pasirodžiau tikrai solidžiai ir pavyko pasiimti antros ir trečios vietos medalius“.

Per žingsnį nuo apdovanojimų pakylos abiejose savo rungtyse liko 17-metė šiaulietė Emilija Pociūtė, užėmusi ketvirtąsias vietas 100 m nugara (1 min. 2,36 sek.) ir 50 m nugara (28,90 sek.) finaluose.

Po ilgesniojo nuotolio finalo abiejų šių rungčių Lietuvos rekordininkė atviravo: „Aišku norėjosi pasiimti trečiąją vietą, bet, kadangi, kaip ir sakiau, sezono pradžia, tai nereikia labai nusiminti, kad buvau ketvirta. Daugiau padirbus ir įpusėjus sezonui rezultatas tikrai pagerės.“

Auklėtinių pasirodymą įvertinęs treneris S.Bilis pabrėžė, kad varžybos vyko pačioje sezono pradžioje: „Be to, sąlygos nelengvos, sportininkai, kiek galėjo, su komandos pagalba prisitaikė ir parodė tikrai neprastus rezultatus. Konkurencija buvo didelė ir į žaidynes atvažiavo tikrai stiprių varžovų.“

Kalbėdamas apie paties patirtą įtampą prie baseino, olimpietis šyptelėjo: „Pačiam plaukti yra lengviau, nes po starto adrenalinas permuša jaudulį, o kai žiūri startuojantį savo plaukiką, jaudulys nemažėja, jis visada toks pat.“

Emilija Pociūtė

3×3 krepšinis

Drama ir sidabro medaliais paženklintą turnyrą sužaidė D. Slaninos treniruojama vaikinų rinktinė – 17-mečiai Paulius Veliulis, Emilis Alishan Adnan, Mantas Želvys ir 16-metis Matas Rupšlaukis.

Dar prieš startus treneris, apibūdindamas žaidėjų ketvertuką vardijo, kad Matas nebijo imtis iniciatyvos, Emilis labai vikrus ir kibus ginantis, Paulius yra didysis ramstis po krepšiu, o Mantas – įvairiapusis žaidėjas.

Grupės etapo pirmame mače lietuviai 17:15 palaužė Alžyrą. Po šios dvikovos D. Slanina pastebėjo: „Vyrukai pajuto tą tikrą afrikietišką karštį, buvo šioks toks šokelis, bet vaikinai parodė charakterį ir tai, ką gali“.

Antrose grupės rungtynėse lietuviai 12:21 nusileido šeimininkams senegaliečiams. Treneris pripažino, kad varžovai buvo pranašesni viskuo – energija, gynyba, puolimu ir fiziškumu: „Nenoriu ieškoti pasiteisinimų. Vaikinai stengėsi. Džiaugiuosi, kad jie gavo tokią pamoką, pamatė, kokio lygio yra jų bendraamžiai pasaulyje.“

Ketvirtfinalyje mūsų šalies krepšininkai per pratęsimą 21:19 įveikė čempionų titulą gynusią Argentiną, o pusfinalyje tokiu pat rezultatu (21:19) patiesė kaimynus latvius.

Po pergalės prieš latvius D. Slanina džiaugėsi:  „Vyrukai atstovėjo. Nes iš ryto po vakarykščių varžybų jų tokie veideliai buvo – nerimavau, kaip sureaguos organizmas. Dėkui olimpinės rinktinės gydytojui ir kineziterapeutui. Jie atlieka puikų darbą, atstato žaidėjus. Sąlygos čia tikrai neblogos. Ir pasiruošti varžyboms, pavalgyti, atsigauti.“

Finale lietuviai vėl susitiko su Senegalu, didžiąją rungtynių dalį pirmavo, tačiau pratęsime pralaimėjo 13:14, o auksinį metimą pataikė šeimininkai.

„Aišku, dabar atrodo labai liūdna. Bet, galiausiai, esame antri pasaulyje. Noriu padėkoti visai komandai, visiems treneriams, kineziterapeutui Arnui Urbonui, kuris padėjo per visą šį karštį“, – po apdovanojimų kalbėjo P. Veliulis, o E. Alishan Adnan pridūrė: „Dar kartą ačiū visiems, kurie palaikė, kurie buvo visą šį kelią su mumis. Ir štai – sidabras.“

Treneris D. Slanina neslėpė apmaudo dėl dviejų senegaliečių pramestų baudos metimų pratęsime, kuriais nepavyko pasinaudoti: „Finale mums net ir Dievas dovanojo tuos du Senegalo pramestus baudos metimus. Ir pirmavome. Bet yra kaip yra. Sakiau – savo aš jau išverkiau, dabar gal ir jūs truputį paverksite. Pergyvename, ką čia bepridursi dar neatslūgus emocijoms.“

Iki šių žaidynių mūsų šalies komandos du kartus dalyvavo jaunimo olimpinių žaidynių 3×3 krepšinio turnyruose.

2010 m. Singapūre Martynas Pauliukėnas, Mantas Mockevičius, Rokas Narkevičius ir Marius Užupis užėmė penktąją vietą, o 2014 m. Nandzinge čempionais tapo Jonas Lekšas, Martynas Sajus, Justas Vazalis ir Kristupas Žemaitis.

Lengvoji atletika

Istorinį, pirmąjį Lietuvos lengvosios atletikos medalį jaunimo olimpinėse žaidynėse iškovojo 17-metė Justė Andrijauskaitė.

Trenerio Aleksandro Kitanovo auklėtinė 5000 m sportinio ėjimo distanciją „Iba Mar Diop“ stadione įveikė per 23 min. 55 sek. ir pelnė sidabro medalį, nusileidusi tik kinei Yaru Wang.

Iškart po finišo sportininkė neslėpė džiaugsmo ašarų: „Aš dar nesuprantu, kas įvyko. Vėliava rodo, kad laimėjau. Bet man atrodo, kad tiek dalyvių buvo prieš mane. Negaliu patikėti, bet jausmas tikrai geras.“

Atslūgus pirmosioms emocijoms ji prisipažino, kad labai degė kojos ir troškino, tačiau pasidžiaugė: „Buvo labai karšta. Bet įveikiau. Ir tai tikriausiai buvo geriausias mano startas, kokį kada nors turėjau per tokį karštį. Labai džiaugiuosi.“

Justė Andrijauskaitė

Dar du Lietuvos lengvaatlečiai liko už prizininkų trejeto. Šuolininkas į aukštį Redas Šiuipys peršoko 202 cm kartelę ir užėmė šeštąją vietą.

„Pasirodymą vertinu ne per geriausiai, nes tikrai galėjau geriau. Gaila, kad nebuvo trenerės, nes būtų tikrai geriau, nuotoliu buvo žymiai sunkiau kalbėtis ir suprasti trenerei šuolį. Gaila, bet čia manau ne pabaiga“, – savo startą įvertino Juzefos Baikštienės auklėtinis R. Šiuipys.

Tuo metu 400 m bėgime startavusi Simona Šlapšinskaitė pusfinalyje finišavo per 58,63 sek. ir galutinėje rikiuotėje užėmė 12-ąją vietą.

Boksas

Per žingsnį nuo medalio liko 17-metė boksininkė Miglė Griškonytė, svorio kategorijoje iki 60 kg užėmusi penktąją vietą.

Aštuntfinalio barjerą ji įveikė be kovos, nes ringe nepasirodė olandė Liz Thijssen.

Lietuvė pasakojo: „Valgykloje priėjo latvių treneris ir tiesiog pasakė, kad sveikinu – tu laimėjai, ir viskas.“ Sportininkė svarstė, jog varžovė galėjo per svėrimus nepasiekti reikiamo svorio ir dėl to būti diskvalifikuota.

Ketvirtfinalyje, kurio laimėtoja užsitikrino mažiausiai bronzą, M. Griškonytė susitiko su varžybų favorite iš Uzbekistano Rushanabonu Isoeva. Ši kova dėl akivaizdaus uzbekės pranašumo buvo nutraukta antrajame raunde.

Uzbekei tai buvo 17-oji pergalė per tiek pat kovų tarptautiniame ringe. Ši sportininkė pasauliniame suaugusiųjų lengvo svorio reitinge užima 14-ąją vietą.

Miglė Griškonytė

Nepaisant pralaimėjimo, lietuvė išliko pozityvi: „Esu labai dėkinga gavusi galimybę atstovauti savo šaliai, patirtis labai gera. Deja, gaila, kad burtai sukrito su labai stipria priešininke, kuri yra Azijos čempionė ir daugelio turnyrų nugalėtoja. Tikrai buvo smagu ir įdomu. Man patiko ir žinau, kad grįšiu stipresnė.“

Pakrančių irklavimas

Pirmasis iš lietuvių žaidynes pradėjo ir baigė 17-metis Justas Domarkas, kurį Salio paplūdimyje palaikė beveik 6000 km atstumą įveikę šeimos nariai – tėvai, brolis ir seneliai, o valties laikytoja dirbo patyrusi irkluotoja Raminta Morkūnaitė, siekianti kelialapio į 2028 m. Los Andželo olimpines žaidynes.

Paplūdimio sprinte Atlanto vandenyno pakrantėje įrengtoje trasoje dalyviai pradėdavo bėgdami iki valčių, vėliau irklavo 250 m iki apsisukimą žyminčio plūduro ir tokį pat atstumą – atgal, o finišavo vėl bėgte. Rezultatas fiksuojamas, kai sportininkas nuspausdavo finišo daviklį.

Pirmajame atrankos etape – lenktynėse laikui – J.Domarkas užėmė 12-ąją vietą tarp 32 sportininkų. Tądien buvo išdalinti pirmi aštuoni kelialapiai į aštuntfinalį. Kitą dieną jis dar kartą mėgino iškovoti bilietą į aštuntfinalį ir tai padarė sėkmingai.

Dar po pirmojo starto J. Domarkas žavėjosi renginio dvasia: „Jausmas nerealus. Net pats dar iki galo nesuvokiu, kokiame renginyje dalyvauju. Tai kažkas neįtikėtino, vien būti čia, tarp geriausių jaunųjų sportininkų iš viso pasaulio, yra didžiulė patirtis. Tiesiog wow!“ Jis taip pat džiaugėsi, kad vandens sąlygos per startą jautėsi pažįstamos: „Atrodė, lyg irkluočiau Klaipėdoje, Baltijos jūroje.“

Per antrąsias atrankos lenktynes užėmęs penktąją vietą, lietuvis pateko į aštuntfinalį, kuriame (2 min. 21,43 sek.) vos 1,72 sek. nusileido vėliau greičiausiai visame etape irklavusiam, o vėliau čempionu tapusiam Pietų Afrikos Respublikos atstovui Callumui Dreyeriui ir galutinėje įskaitoje užėmė devintąją vietą.

Komentuodamas lemiamą dvikovą J. Domarkas pasakojo, kad ties apsisukimu pavyko pasivyti varžovą ir net trumpam išsiveržti į priekį: „Vis dėlto jis pagavo bangą, įgijo papildomą pagreitį ir vėl mane aplenkė. Viskas sprendėsi pačioje pabaigoje“.

Pasibaigus visoms dvikovoms paaiškėjo, jog J.Domarko rezultatas yra geriausias tarp visų aštuntfinalyje pralaimėjusių dalyvių, tad jam atiteko devintoji vieta.

Justas Domarkas

Tad, nepaisant pralaimėjimo, Lietuvos sportininkas liko patenkintas: „Tikrai džiaugiuosi savimi ir savo pasirodymu. Atidaviau viską, ką turėjau, todėl tikrai neturiu dėl ko gailėtis. Manau, kad galėjau patekti ir į geriausiųjų aštuntuką, nes mūsų plaukimas buvo greičiausias aštuntfinalyje. Tačiau sporte kartais viską lemia smulkmenos ir tai, kaip susiklosto aplinkybės.“

Treneris Alis Striška taip pat gyrė auklėtinį už atsidavimą ir priminė, kad didžioji dalis pasiruošimo vyko ežere, o ne jūroje: „Pakrančių irklavimo sprintas tuo ir yra patrauklus, kad negali žinoti nugalėtojo iki paskutinių metrų. Varžovas finiše pagavo bangą, jam nusišypsojo sėkmė, o mums truputėlį pritrūko.

Bet esu laimingas dėl auklėtinio rezultato, jis išties buvo labai atsidavęs visą šį laikotarpį ruošiantis varžyboms. Nesunku dirbti su tokiais atkakliais sportininkais ir tikrai žinau, kad Justas atidavė visas savo jėgas.

Tai yra pirmosios tarptautinės pakrančių irklavimo varžybos ir prisitaikyti labai padėjo Raminta Morkūnaitė, kuri turi sukaupusi didelę tarptautinių varžybų patirtį.“

Fechtavimas

Pirmą kartą Lietuvos fechtavimo istorijoje jaunimo olimpinėse žaidynėse startavęs 15-metis Dominikas Juras buvo jauniausias rapyros rungties dalyvis tarp 14 sportininkų.

Dar prieš išvykdamas į Senegalą, jis sakė, kad kelialapis į žaidynes reiškia labai daug: „Atrodo, kad visas sunkus darbas atsiperka.“

Anglijoje gyvenantis D. Juras atskleidė, kad fechtuotis pradėjo būdamas 7–8 metų: „Fechtavimo klubas buvo visai netoli mano namų, o kiti sportai nesudomino.“

Kvalifikacijos grupėje laimėjęs vieną iš šešių kovų, aštuntfinalyje jis susitiko su dviem metais vyresniu danu Hannibalu Lykke Kofoedu. Lietuvis pirmavo 8:4 ir 14:13, bet lemiamu momentu varžovas išplėšė pergalę 15:14, o D. Juras užėmė 11-ąją vietą.

Dominikas Juras

„Jaunimo olimpinės žaidynės buvo nuostabios – patyriau daug smagių akimirkų, susipažinau su naujais žmonėmis, apsikeičiau ženkliukais, sukaupiau daug gražių prisiminimų ir pirmą kartą turėjau galimybę apsilankyti Senegale“, – po debiuto pasakojo fechtuotojas. Analizuodamas apmaudžią pabaigą jis pripažino padaręs klaidą: „Jaučiau, kad kovą pradėjau gerai, tačiau išsiveržęs į priekį 8:4 šiek tiek atsipalaidavau, manydamas, kad jau laimėsiu. Deja, galiausiai taip nenutiko. Todėl kitą kartą žinosiu, kad negalima nuvertinti varžovo ir atsipalaiduoti net tada, kai pirmauju.“

Buriavimas

Ilgiausiai – net penkias dienas – Atlanto vandenyne prie Salio paplūdimio kovojo 16-metė burlentininkė Milda Bržozovskytė („Bic Techno 293“ klasė), galutinėje įskaitoje užėmusi 23-iąją vietą.

Lenktynių metu sportininkei teko įveikti ne tik silpną vėją ir 38 laipsnių karštį, bet ir netikėtą sveikatos išbandymą – ant vandens belaukiant starto jai iš nosies labai stipriai pasipylė kraujas, todėl teko praleisti vieną plaukimą.

„Prasidėjo diena taip, kad ant vandens belaukiant starto Mildai pradėjo iš nosies labai stipriai bėgti kraujas. Nebuvo absoliučiai jokios pagalbos, kad priplauktų koks medicinos personalas. Absoliučiai nieko nebuvo. Nespėjome susitvarkyti kraujavimo ir teko praleisti pirmą plaukimą. Bet pavyko nusiraminti, pasiruošti antram ir trečiam. Tikrai sunku ir dėl to karščio, ir tokių iššūkių.

Atrodo, kad kraujas iš nosies nėra taip baisu, bet vis tiek, kai esi Atlanto vandenyne, Afrikoje, vanduo sūrus, visur tas kraujas su vandeniu susimaišęs – vaizdas tikrai žiaurus. Mildai ir baisu buvo, niekas neplaukė padėti, trenerių kateris irgi toli, tai tos panikos buvo, bet viską susitvarkėme ir tęsėme varžybas. Rezultatas lentelėje kol kas nepasikeitė, bet tobulėja, gerėja, dar trys dienos, per tą laiką tikrai lipsime aukštyn“, – pasakojo sportininkę į Senegalą atlydėjęs olimpietis Juozas Bernotas.

Milda Bržozovskytė

Paskutinę dieną kaunietė atidavė visas jėgas ir prisipažino, kad ši diena buvo labiausiai kupina streso: „Labai jautėsi nuovargis. Ir verkiau, ir kitų emocijų daug buvo. Bet galiausiai abu plaukimus suplaukiau.“ Nepaisant išbandymų, ji džiaugėsi naujomis pažintimis ir puikia atmosfera olimpiniame kaimelyje, o J. Bernotas penkių dienų maratoną prilygino laivo sudužimui, kai pasiekę krantą žmonės krenta ant kelių: „Burlenčių sportas jaunimo olimpinėse žaidynėse turbūt sudėtingiausias. Net lyginant su maratono bėgimu, kuris vyksta vieną dieną. O čia Milda turėjo kiekvieną dieną įveikti po maratoną. Kai kuriomis dienomis ji praleido ant vandens daugiau nei tris valandas. Milda padarė daug daugiau nei buvo galima pagalvoti.“

Garinės pirties iššūkis ir gyvenimas kaimelyje

Didžiausiu išbandymu visai Lietuvos delegacijai Senegale tapo iki 40 laipsnių kylantis karštis ir net 90 proc. siekianti oro drėgmė. Dar prieš išvykstant rinktinės gydytojas Paulius Petraitis perspėjo, kad karštis nėra naujiena, tačiau tokios drėgmės jaunimas įprastai nepatiria, todėl didžiausias iššūkis Dakare bus ne varžytis, o atsistatyti po fizinio krūvio ir išsimiegoti tokiomis sąlygomis“.

Be to, kadangi Senegalas yra aktyvi maliarijos zona, visiems delegacijos nariams teko gerti profilaktinius vaistus nuo maliarijos ir laikytis griežtų maisto saugos bei higienos taisyklių, nes, pasak gydytojo, geriau tokiu būdu apsidrausti, nei rizikuoti sveikata prieš pat startą.

Pačiame olimpiniame kaimelyje Diamniadijuje gyvenimo sąlygos buvo spartietiškos – sportininkai gyveno keturviečiuose kambariuose be oro kondicionierių, vien su ventiliatoriais.

Lietuvos misijos vadovė Agnė Vanagienė pasakojo, kad ryte visiems pagrindinis klausimas būdavo, ar pavyko pailsėti: „Nekondicionuojamuose kambariuose ilsėtis būdavo sunkoka, o medicinos kambarys, vakarais tapdavęs pagrindine susitikimo vieta, virsdavo milžinišku šiltnamiu.“ Vis dėlto kaimelio kasdienybę ji prisiminė su šypsena: „Jautėmės kaip viena didelė gausi šeima, kartu einanti praustis, valgyti ir išsiskirstanti po sporto bazes bei grįžtanti vakarienės namo. O pati olimpinė atmosfera, milžiniškas kaimelis ir bendra valgykla prilygo didžiosioms olimpinėms žaidynėms.“

A. Vanagienei pritarė ir trenerio duoną Panevėžio Žemynos progimnazijoje kremtantis olimpietis S. Bilis: „Olimpinės dvasios tikrai nemažai. Kadangi gyvenimo struktūra tokia pati, sportininkai gyvena su kitų sporto šakų savo šalies atstovais, gali su jais bendrauti. Taip pat miestelyje matosi, kaip skirtingos šalys vis labiau ir labiau pradeda tarpusavyje bendrauti. Jaunimas tikrai jaučia, kad čia atvyko švęsti sporto.“

Sportininkai patvirtino, kad sąlygos išties prilygo garinei pirčiai. Irkluotojas J. Domarkas pasakojo, kad saulė labai kaitina, o dėl drėgmės kartais atrodo, kad esi pirtyje ar šiltnamyje, todėl po treniruočių atletai skubėdavo atsivėsinti į kondicionuojamą sportininkų poilsio kambarį.

Plaukikas D. Vilimas pridūrė, kad papildomai vargino pusantros valandos trukdavusi kelionė iš kaimelio į baseiną, o atvirame baseine buvo šiltas vanduo ir kaitino saulė.

Jam antrino ir E. Pociūtė: „Įšokti į vandenį, kurio temperatūra tikrai viršija normas, nėra gerai ir tai pasijaučia pačiame plaukime. Mažiau ištvermės, sunkiau išlaikyti savo tempą“.

Nuo perkaitimo sportininkus visų žaidynių metu gelbėjo komandos gydytojas P. Petraitis, kineziterapeutas A. Urbonas ir treneriai, nuolat nešioję šaltą vandenį, ledines pūsles bei šaldikliuose atvėsintas specialias šaldančias liemenes.

Lietuvos medalių istorija ir kelias į didįjį olimpą

Iki Dakaro žaidynių lietuviai ankstesnėse trejose jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse – 2010 m. Singapūre, 2014 m. Nandzinge ir 2018 m. Buenos Airėse – buvo iškovoję 16 medalių, o nemažai prizininkų vėliau sėkmingai pravėrė suaugusiųjų olimpinių žaidynių duris ar pasiekė kitų skambių pergalių.

Pati ryškiausia žvaigždė šioje istorijoje yra plaukikė Rūta Meilutytė, 2014 m. Nandzinge iškovojusi du aukso medalius 50 m ir 100 m krūtine rungtyse. Į šias žaidynes ji vyko jau turėdama 2012 m. Londono olimpinės čempionės titulą, o vėliau tapo pirmąja ir vienintele plaukike pasaulyje, laimėjusia visas svarbiausias plaukimo varžybas ilgame ir trumpame baseinuose, įskaitant pasaulio ir Europos čempionatų auksą.

Pirmųjų žaidynių Singapūre auksas tapo tramplinu į olimpą boksininkui Evaldui Petrauskui, kuris vos po dvejų metų, 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse, iškovojo bronzos medalį.

Tame pačiame Singapūre pirmąjį Lietuvos istorijoje jaunimo olimpinių žaidynių auksą vienviečių valčių irklavimo rungtyje laimėjo Rolandas Maščinskas, vėliau startavęs 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse (šeštoji vieta porinėje dvivietėje) bei tapęs pasaulio ir Europos čempionu, dukart pasaulio vicečempionu ir visų spalvų Europos čempionatų medalių savininku.

Sėkmingai į olimpinį baseiną nuplaukė ir 2018 m. Buenos Airėse sidabrą (200 m krūtine) bei bronzą (100 m krūtine) pelniusi Kotryna Teterevkova – ji debiutavo Tokijo olimpinėse žaidynėse, o 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse užėmė aukštą penktąją vietą, taip pat savo kolekcijoje turi Europos čempionato bronzą ir tris universiados aukso medalius. Iš 2014 m. Nandzinge auksą iškovojusios vaikinų 3×3 krepšinio rinktinės į aukščiausią lygį prasimušė K. Žemaitis ir M. Sajus: abu tapo Europos jaunimo (U20) vicečempionais ir universiados čempionais, K. Žemaitis yra Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narys ir LKL vicečempionas, o M. Sajus dukart iškovojo LKL čempiono titulą ir Karaliaus Mindaugo taurę.

Kiti du šios auksinės komandos nariai pasuko kitais keliais – J. Lekšas tapo žinomu krepšinio komentatoriumi ir žurnalistu, o profesionaliai nebežaidžiantis J. Vazalis pagerino Lietuvos mėgėjų krepšinio rezultatyvumo rekordą, per vienas rungtynes pelnęs net 167 taškus.

Olimpinės svajonės neatsisako ir 2014 m. Nandzinge kanojų irklavimo sidabrą laimėjęs Vadimas Korobovas, kuris vėliau su porininku iškovojo Europos suaugusiųjų čempionatų sidabro ir bronzos medalius, 2025 m. tapo pasaulio irklenčių vicečempionu ir kovoja dėl kelialapio į 2028 m. Los Andželo olimpines žaidynes.

Šalia olimpiečių liko ir 2018 m. Buenos Airėse 50 m krūtine rungtyje triumfavusi Agnė Šeleikaitė, vėliau pelniusi du Pasaulio taurės bronzos medalius, o baigusi sportininkės karjerą tapusi kineziterapeute ir padėjusi Lietuvos plaukikams Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Kiti prizininkai taip pat sėkmingai įsitvirtino sporte ar kitose srityse: 2014 m. Nandzinge du bronzos medalius (vienetų ir dvejetų varžybose su latve Jelena Ostapenko) iškovojusi tenisininkė Akvilė Paražinskaitė pateko tarp 500 pajėgiausių planetos žaidėjų, 2014 m. plaukimo vicečempionas Povilas Strazdas ir 2010 m. šiuolaikinės penkiakovės bronzos laimėtojas Lukas Kontrimavičius tapo treneriais, 2014 m. penkiakovės bronzos medalininkas Dovydas Vaivada pasirinko odontologo profesiją, 2010 m. Singapūre medalius iškovoję boksininkas Ričardas Kuncaitis (auksas, vėliau tapęs ir Europos jaunimo čempionu) bei dziudo imtynininkė Laura Naginskaitė (bronza) suaugusiųjų sporte svarių titulų nelaimėjo.

Žaidynių idėja ir istorija

Jaunimo olimpinių žaidynių idėją 2001 metais pasiūlė tuometinis Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Jacques’as Rogge’as. Pagrindinis šio projekto tikslas buvo įkvėpti viso pasaulio jaunimą aktyviai sportuoti, skatinti kultūrinius mainus ir supažindinti 14–18 metų sportininkus su olimpinėmis vertybėmis dar prieš jiems žengiant į didįjį sportą. 2007 metais IOC sesijoje Gvatemaloje buvo oficialiai patvirtintas sprendimas rengti šias žaidynes kas ketverius metus (atskirai vasaros ir žiemos), derinant aukšto meistriškumo varžybas su plačia edukacine ir kultūrine programa.

Pirmosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės įvyko 2010 metais Singapūre, antrosios – 2014 metais Kinijos mieste Nandzinge, o trečiosios – 2018 metais Argentinos sostinėje Buenos Airėse. Dėl pasaulinės pandemijos ir logistinių iššūkių iš 2022-ųjų į 2026-uosius perkeltos ketvirtosios žaidynės Dakare tapo simboliniu lūžiu olimpinio judėjimo istorijoje – pirmą kartą olimpinė ugnis įsižiebė Afrikos žemyne, o varžybų programa nuolat atnaujinama įtraukiant jaunimui artimas sporto šakas.

Dakare vyko 25 sporto šakų varžybos: 3×3 krepšinio, irklavimo, badmintono, beisbolo-5, breiko, bokso, buriavimo, dviračių sporto (plento), fechtavimo, salės futbolo, sportinės gimnastikos, paplūdimio rankinio, paplūdimio imtynių, dziudo, lengvosios atletikos, plaukimo, regbio-7, riedlenčių sporto, stalo teniso, šaudymo iš lanko, tekvondo, teniso, triatlono, ušu ir žirgų sporto.

Kaip visuomet, varžyboms pasibaigus jaunųjų atletų laukė įvairiausios edukacinės veiklos, skatinančios olimpines vertybes ir bendravimą. O vietos jaunimui buvo skirtos vadinamosios įtraukimo programos varžybos (karatė, šiuolaikinės penkiakovės, sportinio laipiojimo ir kt.), per kurias galima susipažinti su sporto įvairove ir aktyviai leisti laiką. Šioje programoje visada būna sporto šakų arba jų atmainų, kurios nepatenka į tikrųjų olimpinių žaidynių programą.

Tekstas: Mariaus Grinbergo
Nuotraukos: Vytauto Dranginio/LTOK

Susiję straipsniai