Karšto oro balionai šiltuoju metų laiku nuolat puošia dangų virš Vilniaus ar kitų Lietuvos miestų bei miestelių. Tokia pramoga keleiviams garantuotai palieka geriausius įspūdžius, o patys oreiviai taip kaupia patirtį, kurią išnaudoja ne tik teikdami skraidymo paslaugas, bet ir dalyvaudami varžybose.
Karšto oro balionų sporte Lietuvos vardas jau daug metų skamba gana garsiai. Lietuviai ne kartą yra tapę pasaulio ir Europos čempionatų prizininkais. Spėjo lietuviai pasižymėti jau ir šiemet, kuomet Lenkijoje vykusio pasaulio jaunimo čempionato komandinėje įskaitoje Lietuvai sidabrą iškovojo Ignas Kazlauskas ir Danielius Komža. Šiuo metu Australijoje vykstančiame pasaulio moterų karšto oro balionų čempionate su geriausiomis planetos oreivėmis varžosi ir trys Lietuvos atstovės.
Lietuvos čempiono vardą šiais metais Klaipėdoje iškovojo Rokas Kostiuškevičius. Savo trofėjų kolekcijoje Europos bei pasaulio jaunimo čempiono titulus turintis lietuvis „Sportlandmagazine.lt“ papasakojo apie šio sporto subtilybes.
Kaip vyksta pasiruošimas karšto oro balionų varžyboms?
Dažniausiai pasiruošimas vyksta važiuojant į varžybas. Per brangus malonumas yra ruoštis skraidant atskirai. Pats stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti ore, skraidyti su keleiviais, nes kiekviena minutė ore yra naudinga. Jaučiasi labai didelis skirtumas tarp to, ar žiemos metu prasėdi ant žemės ar išvyksti į šiltus kraštus ir toliau skraidai su keleiviais. Praleidus visą žiemą be skrydžių, dažnai neužtenka laiko įsivažiavimui. Visgi paprastai įvairios varžybos yra geriausia treniruotė.
Kuo skiriasi patys balionai, kuriais skraido oreiviai per varžybas? Ar galima įgyti pranašumą vien dėl turimos technikos?
Karšto oro balionai yra techninė sporto šaka. Pagrindiniai du dalykai yra degikliai ir kupolas. Kupolo aerodinamika, forma ir dydis daug ką nulemia. Čia taip pat yra sportiniai kupolai, kurie vis dar tobulėja, yra keičiami įvairūs aspektai. Vis dar yra ką išrasti geriau. Visa tai prisideda prie stabilumo, komforto, laiko, kurį turi skirti stebėdamas kupolo manevrus. Kai kupolas stabilus, gali daryti staigius manevrus, stebėti kompiuterį, užduotis ir fokusuotis ten.
Visi lietuviai, kurie dalyvauja varžybose, turi pažangius oro balionus.
Kokios užduotys būna varžybų metu?
Pagrindinis dalykas karšto oro balionų sporte yra nuskristi į tam tikrą varžybų direktoriaus paskirtą vietą. Yra duodamos 10 m skersmens kryžiaus koordinatės ir pagrindinė užduotis yra numesti žymeklį kuo arčiau kryžiaus centro. Neretai sportininkai į centrą pataiko centimetrų tikslumu. Toliau viskas priklauso nuo varžybų organizatoriaus sugalvotų virtualių užduočių. Jos gali būti susijusios su įvairiais taškais, skrydžių kryptimis ar žvaigždėmis danguje, kuomet žymeklį reikia išmesti ne ant žemės, o kažkur ore.
Varžybose net ir geriausių oreivių rezultatai labai banguoja. Kodėl?
Paprastai reikia žiūrėti, kad laimėtum visą skrydį, o ne kažkokią atskirą užduotį. Į viską žvelgiama strategiškai – oras kinta nuolat ir užduotys gali būti sudėliotos taip, jog tenka galvoti tris žingsnius į priekį. Dėl to tenka modeliuoti, kaip gauti daugiausiai taškų už visas tris užduotis bendrai. Kartais verta vieną užduotį paaukoti, kad kitas įvykdytum geriau. Kitas dalykas – mes skraidome be variklių, be nieko. Esame gamtoje, kurios tu nesuvaldysi. Gali vėjas staigiai pasikeisti, o tu būsi pavėlavęs atskristi į norimą tašką. Viskas keičiasi minutėmis. Dėl to kai kam kartais pasiseka, kai kam – ne.
Pats šiemet aktyviai dalyvaujate varžybose. Kur krypsta jūsų mintys žvelgiant į netolimą ateitį?
Kurį laiką neskraidžiau, nes esu nusistatęs dalyvauti varžybose tik būdamas pasirengęs visu 100 proc. Kai negalėjau atiduoti viso savęs, tai niekur nedalyvavau. Dabar atsigavau ir visus resursus dedu į varžybas. Šiais metais sieksiu kuo aukščiau būti reitinge, kad iškovočiau kelialapį į kitų metų pasaulio čempionatą Vengrijoje. Ten tikslas bus paprastas – lipti ant podiumo.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Per parą 200 mylių įveikti pasiryžęs A. Sorokinas: „Smagu rekordus gerinti savo gimtame mieste“