Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse atletai varžysis penkiolikos sporto šakų varžybose, kurias sudarys net 102 rungtys. Šioje dalyje – slidinėjimo sporto šakų apžvalga.
Kalnų slidinėjimas
Sporto šakos istorija: šiuolaikinis kalnų slidinėjimas atsirado maždaug 1850 m., kai norvegų legenda Sondre Norheimas išpopuliarino slides su išlenktais galais. Pirmosios varžybos įvyko Norvegijoje 1868 m. ir jas laimėjo tas pats S.Norheimas.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1936 m.
Kokios rungtys bus Pjongčange: greitasis nusileidimas, slalomas, didysis slalomas, „Super G“, dvikovė (slalomas ir greitasis nusileidimas), komandinė rungtis.
Varžybų ypatumai: pagrindinis rungčių principas – tinkamai perčiuožti pro vartus ir greitai įveikti trasą.
Biatlonas
Sporto šakos istorija: biatlonas kilo iš XVII–XIX a. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Anglijoje vykusių kareivių lenktynių su kliūtimis ir 1924–1948 m. demonstracinių olimpinių žaidynių kareivių patrulių lenktynių.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: vyrų – nuo 1960 m., moterų – nuo 1992 m.
Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrams – 10 km sprintas, 20 km individualios lenktynės, 12,5 km persekiojimo lenktynės, 15 km bendro starto lenktynės, estafetė 4×7,5 km; moterims – 7,5 km sprintas, 15 km individualios lenktynės, 10 km persekiojimo lenktynės, 12,5 km bendro starto lenktynės, estafetė 4×6 km; mišri estafetė – 2×6 km moterims ir 2×7,5 km vyrams.
Varžybų ypatumai: biatlono varžybos vyksta slidinėjimo trasoje su dviem arba keturiais šaudymo ruožais, kuriuos pasiekus šaudoma gulomis ir stovint. Kiekviename etape šaudykloje šaudoma į penkis taikinius. Nepataikius į taikinį, priklausomai nuo varžybų tipo skiriamos trijų rūšių baudos: čiuožiamas papildomas 150 m baudos ratas (apie 20–30 sek.), prie galutinio distancijoje parodyto laiko pridedama 1 minutė, naudojamas papildomas šovinys. Kiekvienam šaudymo ruožui galimi tik trys papildomi šoviniai. Sportininkai naudoja ne lengvesnius nei 3,5 kg mažo kalibro šautuvus. Atstumas iki taikinio 50 m, taikiniai apskritimo formos, 45 mm skersmens šaudant gulomis ir 115 mm šaudant stovint.
Slidinėjimas
Sporto šakos istorija: rašytiniuose šaltiniuose slidės pirmą kartą paminėtos VI a. Skandinavų sagose minimas Norvegijos karalius Olafas Trigvasonas garsėjo gerais slidinėjimo įgūdžiais, o nuo 960 m. visi Norvegijos karalystės didikai privalėjo gerai valdyti slides. Dėl atšiauraus klimato ir ilgų žiemų Skandinavijoje viduramžiais slides turėjo visi – žemdirbiai, medžiotojai ir kariai, o nuo XVIII a. šis žiemos sporto inventorius tapo privalomas Švedijos kariuomenėje. Kariai treniravosi slidinėdami, tarp dalinių vykdavo varžybos.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: vyrai – nuo 1924 m., moterys – nuo 1952 m.
Kokios rungtys bus Pjongčange: 1,5 km sprintas, persekiojimo lenktynės (10 km vyrams, 5 km moterims), bendro starto lenktynės (30 km vyrams, 15 km moterims), asmeninės lenktynės (15 ir 50 km vyrams, 10 ir 30 km moterims), estafetė (4×10 km vyrams, 4×5 km moterims), skiatlonas (15+15 km vyrams, 7,5+7,5 km moterims).
Varžybų ypatumai: slidinėjimas – viena sudėtingiausių ištvermės sporto šakų. Slidinėjant, kaip ir bėgant, irkluojant ar plaukiant, sudeginama daugiausia kalorijų per valandą. Varžybos gali vykti dviem stiliais – klasikiniu ir laisvuoju. Klasikiniu stiliumi dažnai šliuožiama parengtomis vėžėmis, kurios turi du lygiagrečius įpjovimus į sniegą. Laisvojo stiliaus pagrindinis požymis – čiuožėjo žingsnis.
Akrobatinis slidinėjimas
Sporto šakos istorija: slidinėjimas laisvuoju stiliumi prasidėjo 1930-aisiais, kai Norvegijos slidininkai ėmė demonstruoti akrobatikos elementų per kalnų slidinėjimo varžybas. Vėliau profesionalių slidininkų atliekami slidinėjimo pasirodymai be konkurencijos JAV demonstravo tai, kas vėliau tapo čiuožimu laisvuoju stiliumi (angl. „Freestyle skiing“). Akrobatinis slidinėjimas, kaip sporto šaka, atsirado apie 1950 m.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1992 m. (ekstremalios rungtys – nuo 2014 m.).
Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų ir moterų krosas, moterų ir vyrų gūbrinis („mogulas“), moterų ir vyrų akrobatinio nusileidimo („Slopestyle“) varžybos, moterų ir vyrų pusvamzdžio („Halfpipe“) varžybos, vyrų ir moterų akrobatikos rungtis.
Varžybų ypatumai: akrobatinis slidinėjimas – balais vertinamas sportas. Varžybų dalyviai vertinami už šuolio pakilimą (20 proc.), šuolio techniką (50 proc.) ir nusileidimą (30 proc.). Sudėtingumo balai yra pagrindiniai veiksniai, nulemiantys visą rezultatą. Gūbrinis slidinėjimas yra laisvojo stiliaus slidinėjimo tipas, čia slidininkai čiuožia tarp kalnelių. Slidinėjimo nuolydžio ir pusvamzdžio stilių atstovai turi atlikti kuo daugiau įvairių triukų ir veiksmų. Kroso rungtyje slidininkai turi įveikti įvairių formų kliūtis, skirtingus posūkius ir atlikti šuolius, o svarbiausias tikslas – anksčiau už varžovus pasiekti finišą.
Šiaurės dvikovė
Sporto šakos istorija: šis sportas atsirado Norvegijoje sujungus dvi sporto šakas – šuolius su slidėmis ir slidinėjimą. Pirmą kartą varžybos buvo surengtos 1892 m. per garsųjį Holmenkoleno slidinėjimo festivalį, pritraukiantį daug dalyvių iš kaimyninių šalių. Šiaurės dvikovė sparčiai išpopuliarėjo.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1924 m.
Kokios rungtys bus Pjongčange: vyrų individualios varžybos nuo didelio tramplino, individualios varžybos nuo normalaus tramplino ir komandinė rungtis.
Varžybų ypatumai: ši sporto šaka, kurioje varžosi tik vyrai, susideda iš dviejų rungčių – šuolių su slidėmis ir slidinėjimo kroso. Iš pradžių sportininkai atlieka šuolį nuo tramplino su slidėmis, o vėliau šliuožia. Varžybos vyksta pagal vadinamąją Gunderseno sistemą. Sportininkai į slidinėjimo rungties startą stoja pagal šuolių rezultatus. Daugiausia balų už šuolius gavęs sportininkas į trasą iššliuožia pirmas, o kiti startuoja po tam tikro intervalo, kuris apskaičiuojamas balus verčiant sekundėmis.
Šuoliai su slidėmis
Sporto šakos istorija: šuoliai su slidėmis atsirado Morgedalyje (Norvegija), bet pirmos rimtos varžybos buvo surengtos 1862 m. kitame Norvegijos mieste Trisilyje. Pirmosios plačiai žinomos šuolių nuo tramplino varžybos buvo pavadintos „Husebyrennet“ ir vyko Osle nuo 1879 m. Kasmetinės varžybos buvo perkeltos į Holmenkoleno trampliną ir nuo 1892-ųjų Holmenkolenas tapo šuolių nuo tramplino aukščiausio lygio varžybų rengimo vieta.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1924 m.
Kokios rungtys bus Pjongčange: šuoliai nuo vidutinio (90 m) ir nuo didžiojo tramplino (120 m) bei komandinė rungtis (120 m tramplinas).
Varžybų ypatumai: rezultatas skaičiuojamas vertinant šuolio ilgį ir jo atlikimo techniką, už kurią teisėjai skiria taškų. Iš penkių teisėjų pateikto verdikto atmetama po vieną geriausią ir blogiausią vertinimą. Naudojant šiuolaikinę vadinamąją V techniką, 1985 m. išrastą Švedijos sportininko Jano Boklovo (leidžiantis slidės išskečiamos į šonus), slidininkai, palyginti su ankstesne technika, kai slidės laikytos lygiagrečiai, gali nušokti iki 10 proc. toliau.
Snieglentės
Sporto šakos istorija: snieglenčių sportas, 1960 m. atsiradęs JAV, imtas sparčiai plėtoti. Prie jo populiarumo prisidėjo ir snieglenčių gamintojai, ir šiuo sportu susidomėję riedutininkai bei buriuotojai. Per du dešimtmečius snieglentės išpopuliarėjo visose JAV, o vėliau paplito ir po visą pasaulį.
Nuo kada olimpinių žaidynių programoje: nuo 1998 m. (ekstremalios rungtys – nuo 2014 m.).
Kokios rungtys bus Pjongčange: paralelinis didysis slalomas, pusvamzdžio rungtis („Halfpipe“), snieglenčių krosas, didysis šuolis („Big Air“), akrobatinio nusileidimo („Slopestyle“) rungtis.
Varžybų ypatumai: snieglentininkas leidžiasi nuo sniegu padengtų šlaitų ant snieglentės, kuri yra pritaisyta prie sportininko kojų specialiais batais ir apkaustais. Pusvamzdžio, didžiojo šuolio ir akrobatinio nusileidimo rungtyje pasirodymai vertinami taškais.
Nuotraukos: Scanpix; Bigstock; Alfredas Pliadis.
Susipažinkite su „Red Bull Jump & Freeze” teisėjais ir vedėjais