Kornholas Lietuvoje per kelerius metus iš pramoginio žaidimo pamažu virto organizuota sporto šaka. Atsiranda vis daugiau klubų, rengiamos treniruotės ir varžybos, į sportą įtraukiami moksleiviai, o stipriausi šalies žaidėjai jau varžosi tarptautiniuose turnyruose. Vienas pagrindinių šio sporto vystytojų Lietuvoje Vygantas Zalieckas įsitikinęs – kornholo potencialas mūsų šalyje dar toli gražu neišnaudotas.
Kornholas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas – tereikia lentos, kelių maišelių ir šiek tiek taiklumo. Tačiau už nesudėtingų taisyklių slypi metimo technikos, taktika ir ilgos treniruotės. Būtent dėl savo prieinamumo šis žaidimas Lietuvoje pradėjo sparčiai augti.
V. Zalieckas, Lietuvos kornholo federacijos ir jungtinės Lietuvos-Latvijos lygos vadovas, prie šio sporto prisidėjo dar tada, kai Lietuvoje jis buvo labiau pramoga nei sportas. Pasak jo, būtent paprastumas ir galimybė į žaidimą įtraukti skirtingo amžiaus žmones tapo vienu pagrindinių kornholo pranašumų.
Nuo pramogos iki organizuoto sporto
Kornholo kelias Lietuvoje prasidėjo nuo gana paprastos idėjos – ieškota veiklos, kuri galėtų į sportą įtraukti daugiau žmonių. Iš pradžių niekas nežinojo, ar žaidimas Lietuvoje apskritai prigis, tačiau pirmieji bandymai greitai parodė, kad susidomėjimo netrūksta.
„Viskas prasidėjo nuo pramogų. Tiesiog ieškojome veiklos, kuri galėtų įtraukti daugiau žmonių. Įsigijome įrangą, pabandėme, kaip tai veikia, pamatėme, kad yra didžiulis susidomėjimas ir kad tai gali išsivystyti į šį tą daugiau – į sportą. Tada pasirinkome sportinę kryptį ir pradėjome organizuoti sportinius renginius“, – pasakojo V. Zalieckas.
Pats pašnekovas su kornholu susipažino dalyvaudamas turnyre Kaune. Susidomėjimas tuo nesibaigė – V. Zalieckas pradėjo domėtis, kaip šis sportas organizuojamas užsienyje, kokios yra jo taisyklės ir galimybės.
„Pačiam prieš maždaug ketverius metus teko dalyvauti Kaune suorganizuotame turnyre. Patiko, pradėjau ieškoti informacijos apie tai, kas vyksta pasaulyje, Europoje ir taip toliau. Tai buvo laisva niša, niekas tuo neužsiiminėjo, pamėginome tą padaryti“, – pirmuosius žingsnius prisiminė jis.
Taip kornholas iš pavienių žaidimų pradėjo pereiti į organizuotą veiklą. Buvo pradėta rengti daugiau turnyrų, žaidėjai pradėjo jungtis į bendrą sporto bendruomenę.
Populiarumo pikas dar prieš akis?
Nors kornholas pasaulyje, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau turi gerokai ilgesnę istoriją, Lietuvoje organizuota sportinė veikla dar labai jauna. V. Zalieckas skaičiuoja, kad aktyvus sporto vystymas mūsų šalyje vyksta vos kelerius metus, todėl apie pasiektą populiarumo piką kalbėti dar anksti.
„Pastebime, kad jungiasi vis daugiau miestų, kuriasi klubai, organizuojamos treniruotės. Ateitis labai didelė ir perspektyvi“, – sakė federacijos vadovas.
Kornholo patrauklumą lemia ir tai, kad jam nereikia nei didelės sporto salės, nei sudėtingos įrangos ar išskirtinio fizinio pasirengimo. Žaidimą gali išbandyti praktiškai bet kuris žmogus.
Dėl to kornholas pradėjo skverbtis ir į mokyklas. Šiuo metu vykdomas projektas, pagal kurį Lietuvos mokymo įstaigos aprūpinamos kornholo inventoriumi, o moksleiviams sudaromos sąlygos išbandyti šį sportą.
„Esame dalyviai sporto rėmimo fondo programoje, kurios tikslas – aprūpinti 50 Lietuvos mokymo įstaigų kornholo inventoriumi ir pradėti vykdyti veiklas ten. Šis projektas yra įpusėjęs. Matome, kad mokyklos noriai įsitraukia į šią veiklą“, – teigė V. Zalieckas.
Jo teigimu, būtent kornholo paprastumas leidžia pritraukti žmones, kuriems tradicinės sporto šakos ne visada atrodo patrauklios.
„Aišku, yra didelė konkurencija su kitomis sporto šakomis, bet kiekvienoje mokykloje vis atsiranda tokių žmonių, kuriem netinka tradicinės sporto šakos, kurie renkasi būtent kornholą“, – aiškino jis.
Lietuvos-Latvijos lygos įkūrimas
Augant žaidėjų skaičiui Lietuvoje, natūraliai atsirado poreikis organizuoti daugiau varžybų. Iš pradžių veikė Lietuvos lyga, tačiau joje pradėjo dalyvauti ir kaimyninės Latvijos žaidėjai.
„Kadangi mūsų regione nėra labai daug rengiamų varžybų, į mūsų organizuojamą Lietuvos lygą atvykdavo ir latvių sportininkai. Tada sutarėme, kad galėtų būti bendra lyga“, – pasakojo V. Zalieckas.
Pirmajame bendrame sezone buvo surengti aštuoni etapai – keturi Lietuvoje ir keturi Latvijoje. Toks formatas ne tik padidino varžybų skaičių, bet ir leido Lietuvos bei Latvijos žaidėjams nuolat susitikti tarpusavyje.
„Tų sportininkų tiek iš Latvijos, tiek iš Lietuvos vis daugėja, meistriškumas auga, atsirado didžiulė sportinė konkurencija“, – teigė Lietuvos kornholo federacijos vadovas.
Lygos sezonas trunka nuo sausio iki rugpjūčio, o etapas rengiamas beveik kiekvieną mėnesį.
„Jau šiemet atsirado labai stiprus branduolys. Yra dalis sportininkų, kurie patenka į Europos kornholo lygos dešimtuką“, – sakė V. Zalieckas.
Jo teigimu, tai rodo ne tik augantį dalyvių skaičių, bet ir gerėjantį sportininkų meistriškumą. Šeši Lietuvos žaidėjai taip pat buvo deleguoti į pasaulio čempionatą.
Nuo kiemo žaidėjo – iki tarptautinės arenos
Nors kornholas dažnai vis dar suvokiamas kaip laisvalaikio pramoga, profesionalėjant sportui vis daugiau dėmesio skiriama technikai ir taktikai. Aukštesnio lygio žaidėjams vien tik taiklumo nebeužtenka.
„Yra įvairiausių metimo technikų, strateginių sprendimų“, – aiškino V. Zalieckas.
Pasak jo, kaip ir bet kurioje kitoje sporto šakoje, rezultatus lemia nuoseklus darbas.
„Kaip ir kiekviename sporte, kuo daugiau laiko praleidi treniruotėse prie tam tikrų veiksmų, tuo geresnis rezultatas“, – teigė jis.
Kol kas Lietuvoje trūksta specializuotų kornholo trenerių, todėl didelę dalį žinių sportininkai perima savarankiškai, iš užsienio partnerių ir aukščiausio lygio žaidėjų.
„Trenerių, kurie gerai išmanytų šį žaidimą, Lietuvoje dar nėra, bet viskas vyksta savarankiškai semiantis patirties iš partnerių užsienyje ir iš geriausių Europos žaidėjų“, – sakė V. Zalieckas.
Vis dėlto sportininkų ambicijos jau peržengia Lietuvos ribas. Kai kurie klubų žaidėjai dalyvauja Europos ir Amerikos kornholo lygų etapuose, o Lietuvos rinktinė jau antrą kartą siunčiama į pasaulio ir Europos čempionatą.
Artimiausias tikslas – ne tik išlaikyti pasiektą lygį, bet ir gerinti ankstesnių čempionatų rezultatus.
„Na, tikslus labai sunku iškelti, aišku, visą laiką yra noras parodyti geresnį rezultatą negu buvo prieš tai, nes tai jau nebe pirmas čempionatas. Tiesiog pagerinti praėjusių metų rezultatus. Tikimės, kad tai bus padaryta, nes sportininkai tikrai yra patobulėję“, – teigė federacijos vadovas.
Platesnės auditorijos pasiekimas
Vienas didžiausių kornholo iššūkių Lietuvoje šiuo metu – pasiekti platesnę auditoriją.
„Pagrindinė lygos užduotis šiuo metu yra transliacijos tam, kad šį sportą išvystų dar daugiau žmonių, kad jie įsitrauktų, nes tų žmonių, žaidžiančių Lietuvoje, kaip aiškėja, yra gana nemažai“, – sakė jis.
Ateityje siekiama plėsti bendradarbiavimą ir su kitomis šalimis. Federacija dairosi į Estiją, Suomiją ir Lenkiją, o didesnė tarptautinė konkurencija galėtų dar labiau pakelti Lietuvos žaidėjų lygį.
Kol kas kornholo istorija Lietuvoje dar tik rašoma. Vos per kelerius metus nuo pramogos jis tapo sporto judėjimu su federacija, klubais, lygomis, moksleivių varžybomis ir tarptautiniais startais. O jeigu toliau daugės žaidėjų, miestų, klubų ir varžybų, „kiemo žaidimo“ statusas šiam sportui gali likti tik istoriniu prisiminimu.
Tekstas: Dovydo Tamosyno