Daugiau nei mėnesį trunkančiame pasaulio futbolo čempionate iš 48 rinktinių liko vos keturios, tęsiančios kovą dėl išsvajoto trofėjaus. Titulą ginanti Argentina, Anglija, Ispanija ir Prancūzija ruošiasi pusfinalio dvikovoms ir dar vienam milžiniškam žingsniui šlovės link.
Praėjusią savaitę praūžęs ketvirtfinalio etapas apsiėjo be staigmenų. Su turnyru atsisveikino tiek žiūrovų numylėtinė Norvegija, tiek ir Maroko, Belgijos ir Šveicarijos rinktinės.
Rezultatai lėmė, jog turnyro pusfinaliuose susitiks visos keturios išankstinės favoritės, kurios jau bent po kartą yra triumfavusios planetos pirmenybėse.
Pirmajame pusfinalyje antradienį akis į akį susidurs Prancūzijos ir Ispanijos komandos, kol kas demonstravusios geriausią futbolą čempionate – šią dvikovą galima drąsiai vadinti finalo vertu maču.
Prancūzija – Ispanija
Tarpusavio istorija. Pasaulio čempionate ekipos susitiks vos antrą sykį istorijoje. Pirma dvikova įvyko 2006 m. aštuntfinalyje, kai prancūzai šventė pergalę rezultatu 3-1.
Pastarąjį kartą rinktinės tarpusavyje žaidė prieš metus, kai UEFA Tautų lygos pusfinalyje gegužę rezultatu 5-4 pergalę šventė Ispanija, taip pat nukovusi prancūzus ir 2024 m. Europos čempionato pusfinalyje.
Pasiekimai. Prancūzija iki šiol yra iškovojusi dvi pasaulio futbolo čempionato taures, 1998 ir 2018-aisiais. 2006 ir 2022 m. rinktinė žaidė turnyro finale.
Savo ruožtu Ispanija finale žaidė tik sykį – 2010 m., kai rinktinei pavyko iškovoti savo pirmą ir kol kas vienintelį pasaulio čempionato trofėjų.
Kelias iki pusfinalio. Grupėje prancūzai neturėjo jokio vargo – įmušė bent po tris įvarčius į visų varžovų vartus. Atkrintamosiose Didier Deschampso auklėtiniai nesunkiai įveikė Švediją, triumfavo itin kietoje dvikovoje su Paragvajumi ir ketvirtfinalyje nukovė Maroką.
Ispanija grupėje nepraleido nė vieno įvarčio, tačiau kartą išbarstė taškus dvikovoje su Žaliuoju Kyšuliu. Atkrintamosiose rinktinė nesunkiai susitvarkė su Austrija, eliminavo Cristiano Ronaldo ir Portugaliją, o ketvirtfinalyje patiesė Belgiją.
Ryškiausios žvaigždės. Prancūzijos gretose kol kas ryškiausiai žiba Kyliano Mbappe vardas. Madrido „Real“ puolėjas įmušė aštuonis įvarčius ir atliko tris rezultatyvius perdavimus bei kartu su Lioneliu Messi dalinasi rezultatyviausio pirmenybių žaidėjo statusą.
Nors kol kas sužaidė tik 136 minutes, Ispanijai bilietą tiek į ketvirtfinalį, tiek ir į pusfinalį pelnė herojiškai pasirodęs saugas Mikelis Merino. Londono „Arsenal“ futbolininkas įmušė lemiamus įvarčius dvikovose su portugalais ir belgais.
Anglija – Argentina
Tarpusavio istorija. Pasaulio čempionate rinktinės yra susitikusios penkis kartus. Tris sykius pergalę šventė Anglija, dusyk – Argentina.
Pastarąjį kartą ekipos susitiko 2002 m. grupių etape, kur 1-0 triumfavo anglai. Visgi pati įsimintiniausia dvikova nutiko 1986 m., kai ketvirtfinalyje Argentina po Diego Maradonos įvarčio „Dievo ranka“ triumfavo 2-1.
Pasiekimai. Anglija vienintelį kartą pasaulio čempionate triumfavo 1966 m. ir nuo to laiko nė sykio nežaidė finale.
Argentina yra viena sėkmingiausių rinktinių turnyro istorijoje – jai pavyko triumfuoti tris kartus: 1978, 1986 ir 2022 m. Finale ekipa žaidė net šešis kartus – suklupo 1930, 1990 ir 2014 m.
Kelias iki pusfinalio. Anglijos kelias nuo pat pradžios nebuvo rožėmis klotas. Vargusi grupėje, rinktinė sulaukė rimtų iššūkių ir atkrintamosiose, kur įveikė Kongo Demokratinę Respubliką, Meksiką ir ketvirtfinalyje po pratęsimo palaužė Norvegiją.
Argentina grupėje laimėjo visus savo mačus, tačiau atkrintamosiose taip pat sulaukė rimtesnio pasipriešinimo. Tik po pratęsimo įveikė Žaliajį Kyšulį, rungtynių pabaigoje palaužė Egiptą ir po dar vieno pratęsimo ketvirtfinalyje nugalėjo Šveicariją.
Ryškiausios žvaigždės. Anglijos gretose antrą mačą paeiliui ryškiausiai žiba Jude’o Bellinghamo vardas. Madrido „Real“ saugas įmušė po du įvarčius aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje bei sublizgėjo individualiu meistriškumu.
Iki ketvirtfinalio visuose mačuose bent po kartą įmušęs Lionelis Messi buvo pristabdytas šveicarų, tačiau atliko rezultatyvų perdavimą ir išlieka pagrindiniu Argentinos ginklu kelyje dar vieno trofėjaus link.
Tekstas: Lauryno Puikio