Profesionaliame sporte svarbu ne tik treniruotis, bet ir laiku sustoti. Pasak geriausia Lietuvos futbolininke išrinktos Rimantės Jonušaitės, ribą tarp pažangos ir perdegimo sportininkai dažnai pajunta tik tada, kai kūnas jau ima siųsti aiškius signalus. Specialistai pastebi, kad ir judėti mėgstantys eiliniai žmonės linkę save perspausti, o tai ne tik nepadeda, bet ir kenkia sveikatai.
„Kiekvienas sportuojantis turi etapų, kai atiduoda šimtą procentų, bet jį sustabdo trauma, vidinis kritikas ar per didelis spaudimas sau. Tada svarbu suprasti, kad visi mes esame žmonės ir, jei tą dieną negali padaryti visko taip, kaip įprastai, galbūt būtent tiek, kiek gali tą dieną, ir yra tavo šimtas procentų“, – apie dažniausiai pastebimą klaidą kalba sportininkė.
Dėl šios priežasties, pasak R. Jonušaitės, itin daug dėmesio būtina skirti ne tik fiziniam pasirengimui, bet poilsiui bei atsistatymui.
„Kadangi sportuojame kasdien, o šeštadieniais turime rungtynes, kiekvieną dieną turiu ne tik pailsėti, bet ir sąmoningai atsistatyti. Įprastai tam turiu rutiną – lėtą rytą su mankšta, šaltu dušu ir maistingais pusryčiais. O po treniruotės einame į baseiną, sauną ir vonią su ledukais“, – pasakoja pašnekovė.
Futbolą R. Jonušaitė žaidžia nuo trejų metų, o profesionaliai sportuoja nuo paauglystės. Todėl, anot jos, per ilgą laiką tapo aišku – itin svarbu laiku išgirsti savo kūną.
„Jei nesijauti gerai, nieko tokio vieną ar dvi dienas nesportuoti, atgauti jėgas ir meilę sportui. Jei perspaudi save, tai nebus gerai niekam – norėsi mesti, nebenorėsi to daryti niekada. Todėl labai svarbu išgirsti savo kūną, jei jis prašo poilsio“, – atvirauja ji.
Kalbėdama apie atsistatymą, sportininkė pabrėžia, kad svarbus ne tik fizinis poilsis, bet ir psichologinė savijauta. Anot jos, būtent vakaro rutina padeda „uždaryti“ intensyvią dieną ir pereiti į poilsio režimą.
„Prieš miegą darau atsipalaidavimo pratimus, mano ritualas – vakarienės gamyba, kuri tapo savotišku nusiraminimu. Į vakaro rutiną taip pat įtraukiau ir lietuvių startuolio prietaisą – vagus nervo stimuliaciją, padedančią kūnui greičiau pereiti į ramybės būseną“, – savo rutina dalijasi pašnekovė. Anot R. Jonušaitės, ši rutina ilgainiui padėjo jaustis ramiau – sumažėjo permąstymas, nuolatinės mintys apie treniruotes ar tai, ką buvo galima padaryti geriau.
Poilsis neveikia, jei mintyse – nuolatinė įtampa
Apie atsistatymo svarbą kalba ir „Talentų psichologijos“ įkūrėja Saulė Liesytė, pastebinti, kad praktikoje dažniau tenka matyti ne motyvacijos stoką, o save iki ribos spaudžiančius žmones.
„Dažnai pas mane kreipiasi sportininkai jau išbandę viską, nebežinantys, kur dar spausti ar ką dar daryti, kad pasirodymo metu ne „crashintų“, o pasirodytų tikrai geriausiai kaip gali“, – pasakoja ji. Todėl pirmosios rekomendacijos, anot specialistės, yra labai paprastos.
„Dažnai pirma užduotis ir būna bent valandą per dieną skirti poilsiui, kitam hobiui, šeimai ir draugams. Iš esmės – atsitraukti nuo sporto ir nuolatinio reikalavimo iš savęs daugiau, geriau, atkakliau“, – sako pašnekovė.
Paklausta, kur baigiasi sveikas noras tobulėti ir prasideda perfekcionizmas, kuris jau ima kenkti, psichologė siūlo atsakyti sau į vieną esminį klausimą.
„Ar aš tai darau dėl rezultato, nes jis patvirtina arba paneigia mano vertę? Ar aš tai darau, nes tai yra būdas augti, pažinti, patirti save per sporto kontekstą?“, – sako ji kartu atkreipdama dėmesį, kad ilgalaikė įtampa veikia ne tik emocijas, bet ir fizinį pajėgumą.
„Streso metu kūne padidėja kortizolio ir adrenalino lygiai, kurie tuo momentu padeda – suteikia daugiau galios raumenims ir greičio smegenims. Tačiau jei jie užsibūna ilgiau nei reikia, pradeda kenkti“, – aiškina psichologė.
Todėl, anot psichologės, daugeliui žmonių sunku iš tikrųjų atsistatyti net ir tada, kai jie fiziškai ilsisi.
„Jei fiziškai ilsėdamasis galvoji apie tai, kaip kažkas dabar „grind‘ina“ ir pralenkinėja tave, arba kiek dar daug turi padaryti iki savo tikslo, kūnas į tas mintis vis tiek reaguos. Net gulėdamas ir nieko nedarydamas jis išskirs kortizolį ir adrenaliną“, – pasakoja pašnekovė.
Todėl ji rekomenduoja pradėti nuo bazinių dalykų: suplanuoto poilsio, minčių išrašymo ir bent keliolikos minučių be išorinių dirgiklių.
„Mes viską žinom, tik dažnai aplink būna per daug „garso“, kurį įsileidžiame kaip savą. Tyloje ir dėmesingume atsakymai patys ateina“, – sako S. Liesytė.
Sporte – ir naujos lietuvių technologijos
Lietuvių startuolio „Pulsetto“, kuriančio pailsėti ir įtampą sumažinti skirtus produktus, klinikinių tyrimų ir reguliacinės strategijos vadovė Jūratė Kiršė taip pat pastebi, kad didesnis dėmesys atsistatymui – tai nėra trumpalaikė mada, o aiškus požiūrio pokytis visuomenėje, jau ir pasauliniu mastu.
„Vis labiau suprantame, kad rezultatai atsiranda ne vien iš pastangų, o iš to, kaip kūnas spėja atsistatyti. Tikras progresas prasideda ne tada, kai darome daugiau, o tada, kai darome protingiau“, – sako ji.
Paklausta, ar organizmas visada sugeba atsistatyti pats, pašnekovė atsako, kad viskas priklauso nuo to, kiek ilgai buvo kaupiamas nuovargis.
„Jei kalbame apie įprastą nuovargį, dažniausiai pakanka daugiau miego, ramesnės dienos ar mažesnio fizinio krūvio. Tačiau jei žmogus kelias savaites dirba po 10–12 valandų, nuolat jaučia įtampą ir miega nepakankamai, vienas laisvas savaitgalis jau nebepadės“, – sako ji. Tą patį, anot J. Kiršės, galima pasakyti ir apie sportą.
Kalbėdama apie papildomas priemones, J. Kiršė taip pat mini sveikatos inovacijas, kurios gali padėti geriau suprasti savo organizmo būseną.
„Gyvename išmaniame amžiuje – daugelis naudoja išmaniuosius laikrodžius ar žiedus, kurie leidžia stebėti miegą, aktyvumą ir bendrą savijautą. Tai padeda geriau suprasti, ar kūnas pailsėjęs, ar, priešingai, jaučia nuovargį. Tačiau net ir matydami, kad trūksta miego, ne visada lengvai užmiegame – norisi sprendimų, kurie padėtų atsipalaiduoti natūraliai, be medikamentų. Vieni žmonės renkasi meditaciją ar kvėpavimo pratimus, kurie padeda nuraminti kūną, kiti kitus metodus. Svarbu nesustoti ieškoti, kas iš tiesų jums padeda“, – pataria J.Kiršė.
Pranešimas spaudai