Diskgolfas – vienas sparčiausiai populiarėjančių sportinių lauko žaidimų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kasmet į parkus pritraukiantis vis daugiau entuziastų. Daugkartinis Lietuvos čempionas Gabrielius Gricius sako, kad jam šis sportas – lyg meditacija, kuria galima užsiimti bet kuriuo metų laiku.
Skirtingai nei jo pirmtakas golfas, pradėtas žaisti dar XV amžiuje, diskgolfas yra itin jauna sporto šaka, kurios oficialios taisyklės pirmą sykį įsigaliojo tik 1976 m.
Anot G. Griciaus, golfo ir diskgolfo taisyklėse rastume nemažai panašumų, tačiau yra keli esminiai skirtumai – vietoje kamuoliukų ir duobučių naudojami diskai ir metaliniai krepšiai.
„Taisyklės yra panašios, tik skiriasi tai, kad golfe yra nuo starto aikštelės mušamas kamuoliukas. Kur jis nusileido, iš ten jis yra mušamas toliau, ir tikslas yra iš kuo mažiau mušimų pataikyti į duobutę. Diskgolfe nuo starto aikštelės yra metami specialūs diskai. Kur jie nusileidžia, iš ten metame toliau ir vietoje duobutės gale yra krepšys, į kurį turime pataikyti“, – pasakoja G. Gricius.
Pagrindinis diskgolfo įrankis – skraidančią lėkštę primenantis diskas – dažniausiai sveria apie 150 gramų ir yra skirstomas į tris kategorijas – trumpiems, vidutinio nuotolio ir tolimiems metimams.
„Diskas yra plastmasinis, kaip skraidanti lėkštė. Vėl galima palyginti su golfu, kai žaidėjai nešiojasi nemažai lazdų, tai mūsų įrankiai yra skirtingi diskai. Aš vienu metu nešiojuosi daugiau nei 20 diskų, jie yra tolimam atstumui, jų nepasimėtysi su draugu, nes jie yra smailiais kraštais. Būtų skaudžiai, kad ir plastmasinis ir ne toks sunkus.
„Taip pat yra vidutinio atstumo diskai, ir yra puteriai, skirti metimui į krepšį. Jie turi skirtingas charakteristikas, vienas labiau sukasi į kairę, kitas ilgiau laikosi tiesiai. Kiekvienas dėliojasi savo kuprinę pagal tai kokių diskų jiems reikia“, – sako G. Gricius.
Žaisti galima visus metus
Skirtingai nei golfą, kurio žaidimas per stiprų lietų ar ant sniego yra sunkiai įsivaizduojamas, diskgolfą galima žaisti bet kuriuo metų laiku ir bet kokiomis oro sąlygomis.
„Žmonės žaidžia visus metus, kai kurie žaidžia ir ant sniego, ir per lietų. Aišku, stiprus lietus daro didelę įtaką žaidimui ir disko sukibimui su ranka. Vėjas taip pat turi didelę įtaką, bet ilgą laiką žaidžiant išmoksti, kaip diskai skrenda prieš vėją, pavėjui. Vėjas dar ir įneša įdomumo, kol jis nėra per daug stiprus. Bet įmanoma žaisti visuomet“, – sako G. Gricius.
Anot G. Griciaus, diskgolfas jam yra lyg meditacija, kuria jis pradėjo užsiimti prieš kiek daugiau nei 15 metų, kai dar apie šį sportą Lietuvoje žinojo nedaugelis.
„Man tai yra savotiška meditacija, kai išeini vienas pažaisti. Anksti gana gerai pradėjo sektis, užsikabinau ir žaidžiu iki šiol“, – pasakojo sportininkas.
G. Gricius teigia, kad diskgolfo varžyboms rengiasi pats – šio sporto atstovai dažniausiai trenerių neturi ir patys dėliojasi tiek treniruočių planus, tiek dirba ties metimo technika.
„Trenerių neturime, aš, pavyzdžiui, ruošiuosi pats. Žiemą, kadangi žaidžiame kažkiek ir lauke, aš pats asmeniškai gal mažiau mėgstu tą žiemos žaidimą. Šiemet to neturėjome, bet kai kuriais metais nuomodavomės ir manieže vietą, ten tiesiog mėtydavome į tinklą, dirbdavome ties technika, ties metimu į krepšį.
„Sezono metu žaidžiame parke, kai kurie dirba ties tam tikrais metimais, prisimetimais prie krepšio, tolimais metimais arba tiesiog žaidžia treniruočių ratus“, – sako G. Gricius.
Auganti konkurencija Lietuvoje
Ir susidomėjimas diskgolfu, ir konkurencija tarp šio sporto geriausių atstovų pastaraisiais metais Lietuvoje tik auga, o tą rodo ir diskgolfo čempionato rezultatai.
Septynis kartus Lietuvos čempionu tapęs G. Gricius paskutinį kartą triumfavo 2020 m., o per pastaruosius penkerius metus titulu pasidabino net keturi skirtingi sportininkai, įskaitant pernai nugalėjusį Matą Kieviną.
„Lietuvos čempionatą paskutinį kartą laimėjau 2020-aisiais, tai konkurencija yra tikrai pakilusi ir nebėra taip lengva laimėti“, – teigia G. Gricius.
Savo ruožtu moterų varžybose pastarąjį dešimtmetį dominuoja Mireta Jurgelevičiūtė, nuo 2015 m. net aštuonis kartus tapusi šalies čempione.
Anot G. Griciaus, susidomėjimą diskgolfu Lietuvos miestuose augina ten atsirandantys diskgolfo parkai, dažnai paskatinantys žmones atrasti šį sportą.
„Kadangi patys įrenginėjame diskgolfo parkus, labai matosi, kad tuose miestuose, kur yra įrengiami parkai, atsiranda ir tų žaidėjų. Svarbiausia, kad atsirastų keletas entuziastų ir tada jie po truputį užkabina žmones.
„Daug kam tai yra nežinoma sporto šaka, bet kai atsiranda parkas mieste, vis tiek žmonės pasidomi, kas tai yra, ir taip tas augimas galbūt ir vyksta.“
Disccity.eu duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 49 diskgolfo parkai, o daugiausiai – net septyni – yra Vilniuje.
G. Gricius sako, kad praeiviai, parkuose matydami diskgolfo treniruotes, neretai supainioja šį sportą, o kartais ir pačius žaidėjus priverčia atsidurti kuriozinėse situacijose.
„Yra buvę įvairių klausimų. Esame miške stovinčiuose krepšiuose radę netgi vaisių įdėtų gyvūnams, nes kažkas pagalvojo, kad čia ėdžios. Mėtant diskus kai kurie žmonės pasidomi, paklausia, kas tai yra, o kai kurie tikrai galvoja, kad gal čia tiesiog mėtome skraidančią lėkštę, kai nesimato galutinio krepšio.“
Tekstas: Lauryno Puikio