Dalintis „Banglentes prisijaukinęs M. Ščerbinskas: Lietuvoje turime puikias sąlygas“

Banglentes prisijaukinęs M. Ščerbinskas: Lietuvoje turime puikias sąlygas

Banglenčių sportas visada žavėdavo žmones savo grožiu ir efektingumu. Tūkstančiai žmonių kasmet važiuoja į savo mylimiausius vandenynų krantus, kur galėtų pagauti savo išvajotas bangas arba tiesiog pasimėgauti dar viena adrenalino doze.

Banglenčių sportas šiais metais debiutuos olimpinių žaidynių programoje, o tai dar labiau sužadino šio sporto atstovų entuziazmą. Nors sunku patikėti, bet banglenčių sportas atranda savo vietą ir Lietuvoje, kurioje nerami Baltijos jūra gali suteikti galimybių pamilti šią sporto šaką.

Vienas geriausių Lietuvos banglentininkų – Marius Ščerbinskas. Jis yra Lietuvos bangų raižymo čempionato prizininkas, o savo malonumui sportuodamas užsienyje yra pagavęs ir 8-10 m aukščio bangas.

„Banglentes mano gyvenime atsirado neatsitiktinai. Nuo 20 metų jūroje plaukiojau burlente. Taip atsitiko, kad pritrūkdavo vėjo, kas būtina burlentėms. Dėl to po pradėjome plaukioti su banglentėmis“, – pasakojo M. Ščerbinskas.

Sportininkas išskyrė dvi pagrindines vietas, kur yra pagavęs didžiausias savo bangas ir kur lankėsi ne vieną kartą. Tai yra įspūdingomis bangomis garsėjanti Nazarė Portugalijoje ir Mulagmoras Airijoje.

„Tai žinomos vietos, kur didelės bangos lūžta. Bangos Portugalijoje ir Airijoje yra labai skirtingos, todėl bangų dydį nelabai galima ir lyginti. Bangos turi ir daug kitų sudedamųjų – kiek ji turi jėgos, ar ji lūžta nuo viršūnės, ar formuoja vadinamąjį „vamzdį“. Portugalijoje esu pagavęs apie 9 m bangą, bet ji buvo kaip kalnas, kuri po truputį pradeda lūžti. Tuo tarpu Airijoje esu pagavęs apie 7 m aukščio bangą, bet ji turėjo daug daugiau jėgos ir formavo „vamzdį“. Todėl vien pagal bangos dydį nereikėtų vertinti sudėtingumo“, – kalbėjo M. Ščerbinskas.

Bangų sporto mylėtojas pabrėžia, kad norint įveikti įspūdingiausias bangas, reikia ne tik daug treniruotis ant vandens, bet ir būti stipriam psichologiškai.

„Reikia būti pasiruošusiam įvairiais aspektais. Reikia treniruoti kvėpavimą, o psichologinis aspektas yra tas, kad kai kas nors nutinka, reikia neišsigąsti ir nepanikuoti“, – pabrėžė jis.

M. Ščerbinskas ant bangų iriasi ne pats. Jį užtempia vandens motociklas. Tam reikia įgyti nemažai patirties. Pasak jo, jam tai buvo lengviau, nes jis anksčiau yra sportavęs su burlentėmis, snieglentėmis ar vandenlentėmis.

„Esmė yra būti tinkamu metu tinkamoje vietoje. Kai ateina norima banga, reikia būti pasiruošusiam. Reikia, kad būtų, kas patemps ir kas gelbės“, – šypsojosi M. Ščerbinskas.

Lietuvoje banglenčių sporto paslapčių galima mokytis Klaipėdoje, pirmosios Melnragės paplūdimyje. Nors atrodytų, kad Baltijos jūra nėra dėkinga šiam sportui, M. Ščerbinskas turi kitą nuomonę.

„Manau, kad Lietuvoje turime nuostabias sąlygas. Čia nėra pavojinga, nes nėra jokių piktų žuvų, rifų, jūros ežių ir pan. dalykų. Melnragėje bangos gali pasiekti 4-5 metrus, tai jos nėra visai mažos. Jeigu papūs stiprus vakarų vėjas, o žmonės nusiirkluos prie pat molo, tai tikrai gali kilti pavojus ir nesunkiai galima nuskęsti arba susižeisti“, – teigė M. Ščerbinskas.

Vis tik Baltijos jūros bangos nėra palankios tuo, kad jos nebūna tokios taisyklingos kaip vandenynuose. Vandenynuose bangos ateina iš audros, kuri siaučia vandenyno viduryje. Lietuvoje dažniausiai vienu metu būna ir vėjas, ir bangos. Vėjas bangas sugadina ir dėl to jos nėra gražios.

„Bet kokiu atveju, mokintis plaukti banglente sąlygos Klaipėdoje yra puikios, todėl nereikia net ir užsienio“, – sakė banglentininkas.

M. Ščerbinskas į užsienį dažniausiai vyksta 3-4 savaitėms. Mat vandenynuose tinkamų bangų gali tekti laukti ne vieną dieną.

„Vandenynuose viskas būna cikliška. Savaitę būna bangos, o kitą savaitę nebūna. Tai viskas priklauso nuo to, kada atvyksti. Dėl to važiuoti vienai savaitei yra šiek tiek pavojinga, nes gali tekti visą savaitę tiesiog pralaukti ir nieko nepešti. O nuvykus bent dviem savaitėms, beveik garantuotai pusę laiko bus galima praleisti vandenyje“, – sporto šakos subtilybėmis dalinosi M. Ščerbinskas.

Pats M. Ščerbinskas banglenčių sportą laiko savo hobiu, bet jam smagu, kad šis sportas tapo olimpiniu. Jo teigimu, Lietuvoje tikrai gali išaugti būsimas olimpietis. Besidominčių banglentėmis daugėja, o tai individualus sportas, todėl tereikia vieno talento ir viskas gali būti įmanoma.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: asmeninio archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

I. Serapinaitei ir J. Kinderiui - Europos čempionato sidabras!

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį