Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionas, 30-metis Arnas Rumševičius šį sezoną pradėjo tarptautinėse arenose. Kartu su porininku Karoliu Palubinsku praėjusį mėnesį jis dalyvavo Indijoje vykusiame „Beach Pro Tour Challenge“ turnyre, kur lietuviai užėmė penktąją vietą. Tai signalas, kad darbas tarpsezoniu nenuėjo veltui, o tikslai – aiškiai brėžiami į priekį.
Pats tinklininkas apie sezono pradžią kalba ramiai, tačiau su aiškiu supratimu, kur link judama. Penkta vieta tarptautiniame turnyre nėra atsitiktinumas, o nuoseklaus darbo rezultatas.
„Pasirodymas Indijoje parodė, jog žiemą dirbome, o ne ilsėjomės. Kad ir be trenerio, kartu su porininku reguliariai sportavome, ieškojome bendražygių. Praėjusią vasarą kelioms savaitėms turėjome trenerį ir vėliau sportavome vieni. Bandėme palaikyti formą. Varžybose, kaip sakoma, vėliau pasimato – ar žiemą miegojai, ar kažką darei“, – kalbėjo A. Rumševičius.
Sezono kryptis ir tikslai: žvilgsnis už Lietuvos ribų
Sezono pradžia Rumševičiui ir jo partneriui tapo tvirtu atspirties tašku. Rezultatas Indijoje parodė, kad pora yra konkurencinga ir gali kovoti aukštesniame lygyje. Dabar visas dėmesys krypsta į artėjančius pasirodymus Azijoje bei svarbiausią sezono tikslą.
„Indijoje, turbūt, padarėme ką galėjome, pasirinkome taškų. Dabar ruošimės su treneriu Tadu Donėla. Gegužės mėnesio viduryje startuosime Kinijos ir Filipinų Challenger turnyruose“, – kalbėjo Lietuvos čempionas.
Tarptautiniai turnyrai laikomi prioritetu. Nors Lietuvos čempionatas išlieka svarbus, tačiau daug svarbiau yra įsitvirtinti tarptautinėje scenoje.
„Planas yra sužaisti 6 įskaitinius turnyrus tam, kad galėtume bent pretenduoti patekti į Europos čempionatą. Skaičiuojamas geriausias pasirodymas iš šių šešių turnyrų. Šiuo metu jau esame sužaidę du turnyrus, liko dar keturi. Dabar pagrindinis tikslas – patekimas į Europos čempionatą.
Lietuvos čempionato pernelyg neakcentuoju – kartais laimime, kartais pralaimime. Esminis tikslas – pasirodyti Europoje, pasaulyje. Dabar turime šansą pasirodyti pagrindiniame, ne kvalifikaciniame Challenger turnyre. Laikas parodys ar tuo šansu pasinaudosime“, – teigė jis.
Pasak patyrusio tinklininko, konkurencija mūsų šalyje bent kol kas išlieka panaši.
„Stipriausiomis, konkurencingomis išlieka 3-4 komandos“, – pridūrė jis.
Darbas, psichologija ir patirtis: kas lemia rezultatą
Paplūdimio tinklinyje rezultatus dažnai lemia ne vien fizinis pasirengimas. Didelę reikšmę turi detalės – pasiruošimas konkrečiam varžovui, taktika ir psichologinė būsena. A. Rumševičius pripažįsta, kad būtent ši sritis kartais tampa didžiausiu iššūkiu.
„Viskas priklauso nuo to, kiek pasiruošimui yra spėjama skirti laiko. Kartais varžovai žinomi dar iš vakaro, tuomet laiko pasiruošti yra daugiau. Galima pažiūrėti varžybas, analizuoti varžovą. Didesnį vaidmenį užima taktinis pasiruošimas. Kalbant apie psichologiją – įprastai yra kovojama su pačiu savimi. Kartais būna ir taip, jog išanalizavus varžovą viskas būna visai priešingai ir tai kaip tik gali pakenkti. Priklauso nuo dienos“, – pasakojo A. Rumševičius.
Indijoje išryškėjo ir kita svarbi detalė – per didelis galvojimas aikštelėje gali tapti kliūtimi.
„Sužaidėme nemažai varybų, įgijome patirties. Paskutinėse varžybose Indijoje kiek pritrūko kovingumo, per daug galvojome ir psichologine prasme sau pakišome koją“, – sakė jis.
Partnerystė, charakteriai ir žvilgsnis į priekį
Svarbią vietą 30-mečio Arno karjeroje užima partnerystė su jaunesniu porininku K. Palubinsku. Skirtingas amžius ir patirtis kuria dinamiką, kuri, anot sportininko, yra naudinga abiem.
„Atrodo, jog su amžiumi kaip tik tampu vis nervingesnis, o ne atvirkščiai (juokiasi). Poroje žaidžiu su 9-iais metais jaunesniu porininku. Jam dar viskas prieš akis, o aš, atrodo, jau esu savo pike. Bandau jam perduoti savo patirtį, paties išmoktas pamokas“, – kalbėjo A. Rumševičius.
Vyresnio žaidėjo vaidmuo reiškia ne tik patirties dalijimąsi, bet ir atsakomybę.
„Daug iš jo reikalauju, bet kartu prisimenu ir save. Ne visada išeina taip, kaip norisi. Tai ir bandau sau priminti“, – pridūrė jis.
Skirtingi charakteriai aikštelėje tampa privalumu.
„Tiek aikštelėje, tiek už jos ribų turime gerą tarpusavio ryšį. Jis ramus, o aš esu toks „degtukas“. Manau, jog jei abu būtume ramūs, tai mums nepadėtų, tad toks disbalansas, atrodo, yra reikalingas“, – kalbėjo sportininkas.
Žvelgdamas į ateitį, A. Rumševičius yra ambicingas. Didžiausia svajonė – olimpinės žaidynės, tačiau kelias iki jų ilgas ir reikalaujantis nuoseklumo.
„Svajonė – olimpinės žaidynės. Reikia pradėti nuo patekimo į Europos čempionatą ir, jei viskas gerai, pasaulio čempionato. Reikalingas kilimas palaipsniui“, – teigė A. Rumševičius.
Tuo pačiu jis atvirai kalba ir apie Lietuvos paplūdimio tinklinio realybę – sportas čia reikalauja ne tik talento, bet ir asmeninių investicijų.
„Lietuvoje visi esame mėgėjai – vieni sportuoja daugiau, kiti mažiau. Dauguma dirbame su mėgėjais, vaikais. Galime atrasti pakeitimą ir lengvai išvykti į turnyrus svetur. Suderinti paprasta, bet išvažiuojant jokių atostoginių nėra (juokiasi). Tai kainuoja. Aukojame tai, ką uždirbame. Leidžiame pinigus tam, kad galėtume konkuruoti, patirti tas emocijas“, – pasakojo jis.
Nors paplūdimio tinklinyje Lietuvoje vis dar netrūksta iššūkių, vienas didesnių – varžybų stygius, kuris apsunkina nuoseklų tobulėjimą.
„Lyginant su salės tinkliniu, paplūdimio varžybų daug nevyksta. Čia ir yra problema. Vienos varžybos yra kaip dešimt treniruočių. Kai varžybų mažiau, yra sunkiau“, – kalbėjo A. Rumševičius.
Nepaisant to, sportininkas mato ir ryškių pozityvių pokyčių – augančią jaunąją kartą bei stiprėjančią treniravimo bazę. Anot jo, būtent nuo pačių vaikų noro priklauso, kiek toli jie gali nueiti.
„Tiek gerų trenerių, kiek jų yra dabar, turbūt niekad anksčiau nebūdavo. Viskas priklauso nuo pačių vaikų. Tie, kurie nori, gali užsikabinti. Jaunesnioji karta užauga ir subręsta. Svarbiausia yra žaisti“, – kalbėjo tinklininkas.
Tekstas: Dovydo Tamosyno