Dalintis „Atlikėjas D. Montvydas: „Vieną judesį šlifavau iki deimanto blizgesio““

Atlikėjas D. Montvydas: „Vieną judesį šlifavau iki deimanto blizgesio“

Žinomas Lietuvos atlikėjas bei „Sportland“ kampanijos „Būk stipresnis. Būk greitesnis. Būk pirmas.“ ir „Adidas“ prekės ženklo ambasadorius Donatas Montvydas niekada neslėpė, kad sportas yra jo gyvenimo dalis. Sportas jam padėjo susiformuoti kaip asmenybei, o kruopštaus darbo ir atsakingumo pamokos prisidėjo ir prie eurovizinės sėkmės. D. Montvydas mums papasakojo apie savo garsųjį suktuką, sporto suteikiamą naudą, pateikė patarimą vaikus auginančius tėvams ir prisipažino, kuris gyvenimo šuolis jam yra pats reikšmingiausias.

Eurovizijos didžiojoje scenoje, be puikių dainų, išgarsėjote ir atlikdamas efektingąjį suktuką. Kiek reikėjo įdėti pastangų tokiam triukui?

Nieko stebuklingo nepasakysiu. Bet kokie triukai, kaip ir taiklūs metimai krepšinyje – viskas yra per juodą darbą. Tą suktuką repetavau šimtus ar net tūkstančius kartų. Su treneriu dirbome ilgai ir sunkiai, su papildomomis kliūtimis ir barjerais tam, kad apsiprasčiau prie įvairių sąlygų ir nusiteikčiau milijoninei auditorijai. Gerą suktuką lėmė kruopštus darbas. Talentas čia niekuo dėtas. Faktas, kad jeigu kūnas geba tą daryti ir esi apdovanotas gamtos, tai yra pliusas, bet realiai tai yra ilgas ir atkaklus darbas iki deimanto blizgesio šlifuojant vieną judesį.

Ką jums suteikia sportas?

Sportas mane lydi nuo pat vaikystės ir dar nesuvokiama, kokią naudą jis man suteikia. Jis įtakoja mano kūną, protą, psichologiją. Sportas yra įaugęs į kraują ir kai aš nepasportuoju, jaučiuosi negerai. Kūnas nuolat prašo judesio, aktyvumo, todėl sportas gyvenime užima didelę dalį ir smarkiai įtakoja mano savijautą. Tai ir pagerinta nuotaika ir tam tikra iškrovos forma. Kartais susikaupia per daug emocijų, atsiranda per daug energijos, o sportas leidžia visą tai išlieti. Kitu atveju, tai gali įvykti šeimoje, artimoje aplinkoje, tuo pačiu galimi ir įvairūs konfliktai. Sportas yra mano gyvenimo būdas.

Kodėl rekomenduotum sportą išbandyti ne tik judriems vaikams, bet ir kitokių sričių talentams?

Nepriklausomai nuo to, ar vaikas taps olimpiniu čempionu, sportas yra artimas kiekvienam žmogui. Nuo pat kūdikystės galima užsiimti dinamine gimnastika, o ir senyvo amžiaus žmonės gali atlikti įvairius tempimo pratimus. Sportas yra tarsi gyvenimo higiena. Tai turi būti tas pats, kas išsivalyti dantis.

Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tėvus. Nerekomenduočiau spausti vaikus pasirinkti vieną ar kitą dalyką ankstyvame amžiuje. Vaikui reikia suteikti kuo daugiau skirtingų galimybių pažinti pasaulį ir galimybes. Tada vaikai patys atsirinks, kas labiausiai patinka – ar piešti, ar dainuoti, ar sportuoti, ar užsiimti kita veikla. Pats esu atlikėjas, dainų autorius, prodiuseris, bet savo vaikų neskatinu to imtis. Noriu, kad jie išbandytų kuo daugiau veiklų. Svarbiausia, kad jie rastų ramybę, išsikrovimą, saugumo jausmą.

Ar yra sporto šaka, kuria negali nesižavėti?

Daug metų lankiau krepšinį ir labai ilgai tikėjausi, kad atstovausiu Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Ta ambicija buvo net iki 18-19 metų. Pasibaigus tai svajonei ir nebesportuojant profesionaliai, man savaime pasidarė nebeįdomu stebėti krepšinį. Tas dvi valandas stengiuosi išnaudoti pats pajudėdamas sporto salėje ar kitaip leisdamas pailsėti kūnui ir protui. Žinoma, aš suprantu žmones, kurie yra pasišventę krepšiniui, bet mano mentalitetas yra kitoks. Nebent vyktų finalai arba žaistų rinktinė, kuomet tikrai nuoširdžiai yra palaikomi mūsiškiai. Jaučiu, kad sporto stebėtojas tapau gana prastas ir stengiuosi daugiau laiko skirti sau.

Jums teko prisidėti prie „Jump On!” projekto. Kurie šuoliai yra svarbiausias jūsų gyvenime?

Brandos ir galbūt savivertės prasme reikšmingiausias šuolis buvo kai gimė pirmas vaikas – Adelė. Žinoma, nenuvertinant ir sūnaus, tiesiog kai su žmona jo sulaukėme, jausmas jau buvo pažįstamas. Adelės gimimas buvo kažkas naujo ir nepatirto. Karjeros prasme mano didžiausias šuolis buvo ne pirma, ne antra Eurovizija, o „Lietuvos dainų dešimtukas“ 2008 metais, kurį mes (su Aiste Petkevičiūte – red. past.) laimėjome. Jeigu ne tas projektas, gyvenimas galėjo susiklostyti visai kitaip.

Ačiū už pokalbį.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Sportland

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Pažintis su rudeniniu Vilniumi: maršrutai dviračiais

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį