34-erių „Sportland“ batelių kampanijos „Rask savo superžvaigždę“ CONVERSE ženklo ambasadorius Marius Repšys jau seniai puikiai pažįstamas visiems teatro ir kino gerbėjams. Tačiau svarbiausiais Lietuvos kino ir teatro apdovanojimais – „Auksiniu scenos kryžiumi“ ir „Sidabrinės gervės“ statulėle – apdovanoto aktoriaus M. Repšio pavardė paskutiniu metu skamba kitokiame kontekste: žinomas vyras neseniai pristatė antrąją knygą, pavadinimu „Heraklis Nr. 4“, kurioje atvirai pasakoja, ką reiškia sirgti bipoliniu afektiniu sutrikimu.
Anot Mariaus, rašyti jis svajojo dar vaikystėje, tačiau tėvų atkalbėtas, pasirinko kitokią saviraišką – kovinį sportą. Būdamas maždaug 30-ies, įkvėptas aktorės ir socialinių projektų iniciatorės Beatos Tiškevič knygos, Marius pajuto, jog atėjo laikas ne tik įgyvendinti vaikystės svajonę parašyti knygą, tačiau kartu atlikti ir naudingą misiją – papasakoti, ką tai reiškia sirgti psichiniu sutrikimu. Šia tema M. Repšys parašė dvi knygas, antroji – „Heraklis Nr. 4“ – susilaukė ypač daug dėmesio. Joje aktorius atskleidžia, kokius jausmus išgyveno jis ir jo artimi žmonės, Mariui sergant bipoliniu afektiniu sutrikimu, kitaip vadinamu maniakine depresija.
Maniakinė depresija – tai psichinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai. Depresijos epizodu asmuo jaučia neviltį ir menkavertiškumą, praranda energiją ir darbingumą, mažai bendrauja, atsiriboja nuo aplinkos, nenori užsiimti anksčiau jam patikusia veikla. Tuo tarpu manijos epizodu – atvirkščiai: asmens nuotaika ir energijos lygis yra pakilime, jis jaučiasi ypač aktyvus ir produktyvus, imasi daug naujų veiklų, beveik išnyksta poreikis miegui ir maistui.
Marius tikina, pirmuosius bipolinio sutrikimo simptomus pajutęs dar vaikystėje. Euforiniai periodai, kai norėdavosi dalyvauti visuose mokyklos renginiuose, imtis iniciatyvos juos organzuojant, siekti pergalių sporte, lankyti įvairius būrelius, stipriai pakylėdavo, o euforiją keičiantis liūdesys būdavo „nurašomas“ stresui ir nuovargiui.
„Šios kraštutinės būsenos mane lydėjo ir studijuojant, ir dirbant teatre. Vienu metu karštligiškai repetavau savo rolę, aktyviai sportavau, mokinausi groti pianinu, o kai energija atslūgdavo, tiesiog jausdavau liūdesį, kartais agresiją. Buvo nelengva ne tik man, bet ir žmonai, tačiau nė vienas iš mūsų nepagalvojo, kad aš sergu. Laimei, mano keistą elgesį pastebėjo draugai ir galima sakyti, priverstinai nuvežė į ligoninę. Todėl pagrindinis naujausios knygos tikslas – padėti žmonėms atpažinti, kad jie serga psichiniu negalavimu, paaiškinti, kad taip jaustis normalu, kad jie ne vieni tokie, o jų atrimiesiems – suteikti žinių, kaip padėti mylimiems žmonėms“, – teigė pašnekovas.
Anot M. Repšio, manijos epizodai yra labai pavojingi, kadangi jų metu žmogus realiai nesuvokia savo daromų veiksmų pasekmių.
„Pavyzdžiui, žmogus gali sugalvoti verslo idėją ir siekdamas ją įgyvendinti, parduoti butą ar prisiimti paskolų. Tuomet išauga didelė grėsmė prarasti turtą, šeimą, draugus. Todėl depresijos epizodu jam sunku ne tik dėl suprastėjusios nuotaikos, tačiau ir dėl manijos pasėkmių. Deja, savižudybių skaičius tarp šia liga sergančių asmenų yra tikrai nemažas“, – pasakojo aktorius.
Vyras tikina, kad tai, jog knyga sulaukė daug dėmesio, yra žingsnis į priekį, nors mūsų visuomenėje apie šį negalavimą dar mažai žinoma, o psichinės ligos vis dar stigmatizuojamos: „Psichinės ligos yra tema kuria sergantieji nelabai nori kalbėti, o jų pašnekovai – girdėti, nes tai labai subtilu ir jautru, o mes nesame linkę rodyti savo jautriosios pusės, ypač vyrai. Pastebėjome, kad 90 proc. knygos pirkėjų yra moterys. Jos ir pas psichologus apsilanko dažniau. Tad norisi atkreipti dėmesį būtent į vyrus, nes jų mūsų šalyje nusižudo kur kas daugiau nei moterų, suteikti jiems informacijos, kad ieškoti pagalbos nėra silpnumo požymis“, – sakė Marius.
Pradėjęs gydymo procesą, M.Repšys ėmė gyventi lėčiau, daugiau laiko skirdamas sau ir savo poreikiams, mažiau – tobulumo ir perfekcionizmo siekimui.
„Net ir į savo mėgstamą sportą ėmiau žiūrėti be grandiozinių tikslų. Nebenoriu auginti masės – dabar daug svarbiau palaikyti sveiką kūno formą. Taip pat daug vaikštau, skaitau, rašau, tačiau, kaip ir sakiau, viską darau proto ribose“, – pokalbį baigė Marius.
Tekstas: Karina Sėrikova
Nuotraukos: Luko Varanausko; Sportland
"Bėk, eik, šliaužk, jei reikia - ridenkis"