Šią savaitę apžvelgiame artėjantį „El Clasico“, „Man City“ rekordus bei sėkmingą „Everton“ žaidimą pagal laiko patikrintą planą.
„El Clasico“
Ko gero, labiausiai intriguojančios futbolo rungtynės – jau šį šeštadienį. Ispanijos sostinėje Madride susitiks turnyro lentelės lyderiai „Barcelona“ ir oficialiai stipriausias klubas pasaulyje Madrido „Real“. Deja, nepaisant šio praėjusį savaitgalį išsikovoto statuso, nežymiais mačo favoritais vis tik laikomi svečiai iš Katalonijos.
Žinant, kaip pirmoje sezono pusėje nacionaliniame čempionate stringa „Real“ atakuojantysis trejetas, katalonų gynybos linija yra visiškai pasiruošusi priimti šeimininkų puolimo iššūkius. Šį sezoną „Barcelona“ demonstruoja geriausią gynybinį futbolą išvykoje tarp visų penkių stipriausių Europos lygų (Anglija, Vokietija, Ispanija, Italija, Prancūzija) – per pirmąją sezono pusę svečiuose praleisti vos trys įvarčiai, tad „Real“ puolamoji jėga turės būti itin susikoncentravusi ties gynybinės linijos pralaužimu.
Nors tarp paskutiniųjų „Real“ rungtynių lygoje ir „El Clasico“ praėjo nemažai laiko, Madrido ekipa šeštadienio akistatą pasitinka puikios formos – praėjusiame „La Liga“ ture net penkių įvarčių skirtumu nugalėta „Sevilla“, o du įvarčius nugalėtojams pelnė, atrodo, po prasto sezono starto jau spėjęs atsigauti Cristiano Ronaldo.
Didžiausias „Barcelonos“ X faktorius šį sezoną – brazilas Paulinho. Centro saugo atvykimas į Ispaniją iš Kinijos tarpsezoniu buvo ypač netikėtas, tačiau įsibegėjant sezonui buvęs „Tottenham“ narys kritikus užtildė kaip mat. Paulinho nacionalinėse pirmenybėse jau spėjo atlikti 2 rezultatyvius perdavimus bei įmušti 6 įvarčius – tokio rezultato šį sezoną dar nepasiekė nė vienas iš Madrido „Real“ narių – rezultatyviausias kol kas keturis kartus pasižymėjęs Ronaldo.
Šeimininkams šeštadienį turi rūpėti tik pergalė. Pralaimėjimo atveju taškų skirtumas tarp komandų išaugtų iki keturiolikos taškų ir su svajonėmis apie čempionų titulą praktiškai būtų galima atsisveikinti.
Išlikimo planas
Praėjusią savaitę gyrėme iš apatinio Anglijos „Premier“ lygos trejeto iškopusios Londono „Crystal Palace“ žaidimą atėjus Roy‘ui Hodgsonui, tačiau ne ką prasčiau lygoje darbuojasi ir kitas anglų kilmės treneris. Tai – Liverpulio „Everton“ strategas Samas Allardyce‘as. Ne vieną kartą įvairius anglų klubus nuo iškritimo iš lygos gelbėjęs treneris, atrodo, savo misiją įvykdys ir šį kartą – ant prarajos ribos prieš mėnesį buvęs „Everton“ šiuo metu jau yra pirmajame dešimtuke ir nuo pat pirmųjų Allardyce‘o rungtynių demonstruoja puikų futbolą.
Prieš trejetą mėnesių „Everton“ treneris viešai išdėstė išlikimo lygoje filosofiją – kokiu būdu visos jo treniruojamos ekipos sugebėjo neiškristi iš aukščiausiojo diviziono. Palyginkime Allardyce‘o kalbas ir darbus, atsižvelgdami į jo išlikimo planą ir šiame sezone demonstruojamus rezultatus su „Everton“ bei ankstesnes darbovietes – „Sunderland“ bei „Crystal Palace“.
Kaip svarbiausią žaidimo plano dalį anglas įvardino būtinybę nepraleisti įvarčių. Anot Allardyce‘o, rungtynėms laimėti užtenka vos vieno taiklaus smūgio ir geros gynybos, todėl dažnai ir matome jo komandų rungtynes pasibaigiant minimaliais rezultatais. Praėjusiame sezone iki anglo atėjimo į „Crystal Palace“, klubas vos vieną kartą per 16 rungtynių išlaikė sausus vartus, tačiau per likusias rungtynes tokį rezultatą pasiekė septynis kartus. Šį sezoną „Everton“ iki Allardyce‘o per 14 rungtynių vos du kartus įvarčių nepraleido, tačiau išlikimo ekspertui užteko vos ketverių rungtynių jog pasiektų tokį pat rezultatą.
Žinoma, greitų įvarčių praleisti beveik neįmanoma, jei neprarandama kamuolio kontrolė aikštės viduryje ar prie savų vartų, todėl treneris taip pat akcentuoja ir saugaus žaidimo svarbą. Išskyrus pirmąsias „Everton“ rungtynes treniruojant Allardyce‘ui, kitose trejose ekipa klydo mažiau kartų negu priešininkai. Išvykos derbyje su „Liverpool“, kuris baigėsi lygiosiomis, svečiai, nors ir pralaimėjo kamuolio kontrolę triuškinamu santykiu 80/20, suklydo net dešimčia kartų mažiau nei šeimininkai (29 prieš 19 klaidų).
Kalbant apie puolimą, Allardyce‘as iškelia baudos smūgių bei greitų kamuolių į priekį svarbą. Anglui prieš dvejus metus treniruojant „Sunderland“, ekipa lygoje buvo pirma pagal pelnytus įvarčius po standartinių situacijų ir antra pagal greitų perdavimų į priekį tikslumą. Tokia taktika dažniausiai pasiteisina – oponentų aukšta gynybinė linija nespėja darniai sureaguoti į greitus perdavimus ir atsiranda daugiau progų įvarčiams.
Puolėjams taip pat svarbu laimėti aukštus kamuolius po vartininko ar gynėjų perdavimų, kadangi vos menkiausiu prisilietimu kamuolys gali būti patogiai nukreiptas krašto saugams. Pastaruosius tris sezonus strategas pagrindiniame vienuoliktuke turėjo ar turi aukštą bei gerai ore žaidžiantį puolėją. „Sunderland“ tai buvo Jermaine‘as Defoe, „Crystal Palace“ – Christianas Benteke, o „Everton“ – jaunas, tačiau 187 cm ūgio puolėjas Dominicas Calvert-Lewinas. Pastarasis trejose iš ketverių paskutinių rungtynių laimėjo daugiausiai oro dvikovų, po kelių jų leisdamas ekipai greitai pereiti į ataką.
Paskutinė sudedamoji išlikimo plano lygoje dalis – varžovų silpnų vietų išnaudojimas. Lygiosiomis pasibaigusiame derbyje su „Liverpool“, „Everton“ į varžovų aikštės išsidėstymą 4-3-3 atsakė taktika 4-4-2, kol kas Allardyce’o naudotą tik šiose rungtynėse. Šis išsidėstymo pasirinkimas pasiteisino, kadangi į aikšės gilumą nustumti Wayne‘as Rooney bei Gylfi Sigurdssonas padėjo kraštuose stabdyti „Liverpool“ puolėjus Sadio Mane bei Mohammedą Salah. Saugų atsitraukimas ir pagalba gynėjams keletą kartų sutrikdė varžovų atakuojančius futbolininkus ir nuo jų atakų pavykdavo apsiginti švariai, nesuteikiant kiekybinės persvaros.
Toks jau ne pirmus metus naudojamas Samo Allardyce‘o žaidimo braižas pasiteisina. Kaip minėjome, treneris per savo karjerą dar nėra iškritęs iš „Premier“ lygos ir sėkmingai išgelbėjo visas treniruotas komandas gal ir ne pačiu akiai patraukliausiu, tačiau rezultatyviu žaidimo stiliumi.
„Man City“ – kelyje į visus rekordus
Ir toliau nuostabų futbolą demonstruojantis „Manchester City“ išvengė gruodžio mėnesio duobių. Laimėję bene svarbiausią sezono mačą išvykoje su kaimynais „Manchester United“ bei namų dvikovą su „Tottenham“, Anglijos lygos lyderiai dar labiau sustiprino savo pozicijas, o mes jau galime pasižvalgyti į rekordus, kuriuos Pepo Guardiolos treniruojama ekipa gali sulaužyti sezono pabaigoje.
Tiesa, vienas rekordų jau priklauso lygos lyderiams. Nuo pat trečiojo turo „Premier“ lygoje laimintys „Man City“ sulaužė daugiau nei dešimt metų išsilaikiusį Londono „Arsenal“ keturiolikos pergalių iš eilės rekordą ir šiuo metu jį tęsia, jau nugalėję šešiolikoje rungtynių iš eilės.
Realiausiai pagerinami rekordai:
Taškai. Po 18 turų savo kraityje lyderiai turi 52 taškus, projektuojama taškų suma sezono pabaigoje – 110. Su kaupu būtų pagerintas 2004-2005 metų sezono Londono „Chelsea“ rezultatas, kuomet buvo surinkti 95 taškai.
Pergalės. Šiuo metu – 17 pergalių, projektuojama – 36. Vėlgi būtų pagerintas „Chelsea“ pasiektas rezultatas – 30 pergalių praėjusiame sezone.
Pelnyti įvarčiai. „Man City“ jau spėjo pelnyti 56 įvarčius ir dar nė neįpusėjus sezonui priartėjo prie lygos rekordo – 103-ių „Chelsea“ įvarčių 2009-2010 m. sezone. Jei tendencijos išliks, „City“ turėtų perkopti 110-ies tikslių smūgių ribą sezone.
Įvarčių skirtumas. Dar vienas „Chelsea“ priklausantis rekordas – įvarčių santykis +71, 2009-2010 m. sezone. Šio sezono lygos lyderiai po 18 rungtynių turi +44 įvarčių santykį, o vidutiniškai per rungtynes įmušant daugiau nei du įvarčius, sezono finiše santykis būtų +92.
Taškų skirtumas nuo antrosios vietos. Jei už nugaros esantys priešininkai barstys taškus, be didesnio vargo bus pagerintas „Manchester United“ rekordas, pasiektas 1999-2000 m. sezone – 18 taškų persvara prieš antrąją vietą. Šiuo metų „City“ atsiplėšę 11 taškų.
Išvykos pergalės. Svečiuose visas devynerias rungtynes kol kas laimėję lygos lyderiai vėl kėsinasi į „Chelsea“ rekordą – 15 pergalių išvykose 2004-2005 metais.
Įvarčiai per paskutiniąsias dešimt rungtynių minučių. Daugiau nei penktadalį šio sezono įvarčių „Premier“ lygoje „Man City“ įmušė per paskutiniąsias dešimt mačo minučių – 12 tikslių smūgių iš 56 – o net pusę jų įmušė Raheemas Sterlingas. Jei taip ir toliau, labai greitai gali būti pagerintas 2008-2009 m. sezone net dviejų ekipų – „Liverpool“ bei „Arsenal“ – pasiektas rezultatas, kuomet įmušta po 20 įvarčių paskutinėmis rungtynių minutėmis.
Tekstas – Lauryno Puikio
Nuotraukos – Getty Images ir The Independent
Olimpiniams prizininkams – nauji iššūkiai