Aštuoniolikmetis Ignas Urbonas – vienas perspektyviausių savo kartos Lietuvos krepšininkų. Itin intensyviu ritmu gyvenantis uteniškis sako, kad tokiu tempu netgi džiaugiasi. Vilniaus „Ryto“ sistemoje augantis žaidėjas rungtyniauja Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybėse, o visai neseniai sulaukė ir šanso pasirodyti tarptautiniame lygmenyje – FIBA Čempionų lygoje. Visa tai jis derina su abitūra, kasdien balansuodamas tarp sporto ir mokyklos.
Artėjant svarbiausioms sezono kovoms, jaunasis krepšininkas išlieka ramus.
„Nuotaikos geros. Patekome į Badalonoje, Ispanijoje vyksiantį FIBA Čempionų lygos finalo ketvertą. Aišku, ruošėmės rungtynėms su Šiaulių „Šiauliais“, bet jos nesusiklostė taip, kaip tikėjomės. Tai minimaliai sukrėtė, gavome lyg tokį antausį. Sugrįžome į realybę“, – neslepia 199 cm ūgio gynėjas.
Tokie momentai, anot jaunojo krepšininko, yra natūrali sporto dalis, primenanti, kad net ir sėkminguose sezonuose netrūksta „amerikietiškų kalnelių“.
Įtemptas tvarkaraštis džiugina
Nors dar prieš metus Igno kasdienybė sukosi tarp mokyklos, MKL ir NKL rungtynių, šį sezoną kartelė pakilo į visai kitą lygį. Jaunasis gynėjas vieną dieną gali žaisti aukščiausio lygio tarptautines rungtynes, o kitą – jau stoti į kovą NKL atkrintamųjų dvikovą.
„Grafikas tikrai įtemptas. Laisvų dienų tikrai nėra daug, bet dėl to neišgyvenu. Džiaugiuosi, jog grafikas būtent toks. Kol viskas sekasi, tol ir gerai“, – sako I. Urbonas.
Jaunuolis prisiminė ir vieną ryškiausių praėjusio mėnesio atkarpų, puikiai iliustruojančių tokį tempą. Kovo 18-ąją jis su pagrindine komanda Stambule žaidė vienas svarbiausių sezono rungtynių prieš vietos „Galatasaray“, o jau kitą dieną su dublerių ekipa stojo į kovą prieš Kretingos klubą NKL pirmenybėse.
„Po rungtynių Stambule tikrai nebuvo lengva. Laimėjome, tačiau rungtynės ten vyko gana vėlai. Grįžome į viešbutį, pavalgėme ir nuėjome miegoti. Atsikėlus laukė ankstyvas skrydis, laukimas oro uoste. Grįžęs iš Stambulo namuose per pietus pamiegojau, pavalgiau ir vykau į kitas rungtynes. Atsistatymui laiko ne per valias, bet reikėjo suktis, verstis iš padėties“, – pasakojo Ignas.
Adaptacija ir tėčio pamokos
Nepaisant jauno amžiaus, I. Urbonas jau spėjo pajusti ir vyrų krepšinio realybę, o prie jo augimo reikšmingai prisideda ir tėvas – žinomas krepšinio treneris, šiuo metu Rumunijoje besidarbuojantis Žydrūnas Urbonas. Vilniaus „Ryto“ sistemoje 18-metis treniruojasi ne pirmus metus, o tai padėjo sklandžiau pereiti į aukštesnį lygį.
„Patirtis padeda. Visą vaikystę augau su krepšiniu ir tėtis nuo mažų dienų mane mokė ne vaikiškų, o profesionaliam krepšininkui aktualių dalykų. Šį sezoną gaunu daugiau šansų parodyti save ir dėl to džiaugiuosi, bandau įrodyti, jog esu to vertas“, – teigė krepšininkas.
Jaunojo gynėjo tobulėjime svarbus ne tik kasdienis darbas treniruotėse, bet ir nuolatinė analizė bei grįžtamasis ryšys. Nors tėvas šiuo metu dirba užsienyje, jų ryšys išlieka itin glaudus, o patarimai – reguliarūs ir konkretūs.
„Turime gerą tarpusavio ryšį. Po rungtynių visada turi ką pasakyti. Jeigu dėl užimto grafiko jam nepavyksta mano rungtynių žiūrėti tiesiogiai, visada jas atsisuka ir peržiūri. Po rungtynių praėjus 1–2 dienoms, visada parašo savo įžvalgas“, – pasakoja uteniškis.
Tarp krepšinio ir mokslų
Vis dėlto gyvenimas nesibaigia ties krepšiniu. Dvyliktoje klasėje besimokantis sportininkas pripažįsta, kad suderinti viską nėra paprasta.
„Faktas, kad mokslai kažkiek kenčia. Mokyklą reikia baigti gerai. Augindami tėvai visad man skiepyjo, jog mokslai visada yra pirmoje vietoje. Ne visada klausydavau, nes esu užsispyręs, tvirto charakterio, tad krepšinį visad stačiau į pirmą vietą. Stengiuosi mokslams skirti kiek įmanoma daugiau laiko, bet tikrai ne visada pavyksta“, – neslepia „Ryto“ atstovas.
Nepaisant spartaus kilimo, Ignas stengiasi išlikti savimi ir teigia, jog vadinamąja žvaigždžių liga nesusirgo.
„Taip, savimi pasitikiu, bet už aikštelės ribų visada išlieku paprastas kaimietis iš Utenos (juokiasi). Niekada nebūsiu ir nenoriu būti arogantišku žmogumi. Po rungtynių niekad nebūna sunku grįžti į mokyklos suolą. Aišku, ryte atsikelti būna sunku, bet tai – kas kita“, – juokėsi abiturientas.
Apsisprendimo metas
Artėjanti vasara jaunajam talentui gali tapti lūžio tašku. Jis jau sulaukia pasiūlymų ir svarsto skirtingus karjeros scenarijus, tarp jų – ir NCAA.
„Pasiūlymų gaunu, tačiau visiško aiškumo dar nėra. NCAA suteikiamos sąlygos tikrai stebina. Nemokamas mokslas, maitinimas, gyvenimas, aukštas sporto lygis, infrastruktūra, kartu ir kosminiai pinigai. Aišku, tai labai traukia, bet neatmetu galimybės likti Vilniuje. Tikrai myliu šį miestą, klubą. Jei su juo ir tektų šiame etape atsisveikinti, sakyčiau ne viso gero, o iki pasimatymo. Manau, dar tikrai čia sugrįžčiau“, – kalbėjo vaikinas.
Kol kas sprendimus I. Urbonas palieka tėčiui ir agentams, o pats koncentruojasi į svarbiausią dalyką – tobulėjimą.
„Daugiausiai su agentais dirba tėtis, tad į šį procesą per daug nesikišu. Tiesiog sportuoju ir toliau tobulėju“, – teigė jaunuolis.
Tokiu tempu gyvenantis aštuoniolikmetis šiandien jau yra vienas ryškiausių savo kartos Lietuvos talentų. Jo kasdienybė – nuolatinis balansavimas tarp aukščiausio lygio krepšinio, mokslų ir asmeninio gyvenimo. Būtent ši disciplina ir gebėjimas prisitaikyti gali tapti tuo pagrindu, kuris Ignui ateityje atvers dar platesnes duris – tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Tekstas: Dovydo Tamosyno
Nuotraukos: NKL
Lietuvių tikslas didžiausiose Baltijos šalių dviračių lenktynėse – laimėti bent etapą