Nors dauguma mūsų Gabrielių Liaudanską-Svarą geriausiai pažįsta kaip grupės „G&G Sindikatas“ narį, muzika – tik dalis veiklos, kuria gyvena šis aktyvus vyras. Svaras yra Lietuvos šaulių sąjungos savanoris, Vilniaus ledo ritulio komandos „Hockey Punks“ žaidėjas, o nauja Gabrieliaus aistra – sportininkų šalmų marginimas.
Apie tai, ką Svarui reiškia sportas ir ypač ledo ritulys, kaip jis susidomėjo piešimu ant šalmų ir ar posakis „batsiuvys be batų“ yra tiesa, kalbėjome šiame interviu.
Teko girdėti, kad praeityje žaidei krepšinį. Kaip patekai ant ledo?
Praeityje užsiėmiau labai daug sporto šakų. Viena pirmųjų buvo stalo tenisas. Jį pradėjau treniruotis trečioje klasėje. Po to buvo krepšinis. Deja, klubas, kuriame treniravausi, gyvavo neilgai. Vėliau pamėgau gatvės krepšinį, su draugais labai daug laiko praleisdavome įvairiose Vilniaus kiemų krepšinio aikštelėse. Buvo ir futbolas, kurį truputį žaidžiau būdamas vaikas, o suaugęs keletą sezonų žaidžiau AFK „Zybajazz“ klube Sekmadienio futbolo lygoje. Esu išbandęs daug įvairių kovos menų. Tačiau kai pirmąkart užlipau ant ledo laidoje „Degantis ledas“, pajutau, kad tai šansas išmokti čiuožti ir užsiimti šiuo visada mane žavėjusiu sportu. Taip ir padariau. Iki šiol esu Vilniaus „Hockey Punks“ komandos dalis.
Ledo ritulys mūsų šalyje nėra itin populiari sporto šaka. Kuo jis tave žavi?
Ledo ritulys nuo 2007 m., kai pirmąkart užsirišau pačiūžas, labai stipriai pakito. Šiuo metu Lietuvoje yra keliolika turnyrų ir lygų, kuriose žaidžia keliasdešimt komandų. Prieš kokius šešerius metus Vilniuje buvo viena vaikų ledo ritulio mokykla, dabar jų jau trys.
Mane asmeniškai žavi tai, kad ledo ritulys yra savotiška kitų sporto šakų sintezė. Čia vyrauja greitis, dinamika, jėgos susidūrimai, svarbi taktika, komandinis jausmas. Tiesiog man tai geriausia, ką esu atradęs.
Ne viename interviu užsiminei, kad sportas užima svarbią tavo gyvenimo dalį. Kokias dar sporto šakas propaguoji?
Šiuo metu tik ledo ritulį ir TRX treniruotes. Truputį bėgioju tam, kad treniruočiau ištvermę, bet bėgti aš nemėgstu, darau tai tik valiai stiprinti.
Visos sporto šakos turi savitas madas. Štai ledo ritulininkams galima unikaliai išmarginti šalmą. Ar būtent dėl to kilo mintis pabandyti piešti ant šalmų?
Ledo ritulyje šalmus marginasi tik vartininkai, aikštės žaidėjai to nedaro. Mano kelias į vizualinius menus prasidėjo nuo „streetarto“ ir minimalių grafičių elementų, nuo savadarbių trafaretinių piešinių ant marškinėlių.
Kam buvo skirtas pirmasis išmargintas šalmas? Kas ant jo pavaizduota?
Pirmąjį savo šalmą marginau Lietuvos rinktinės vartininkui Nerijui Dauksevičiui. Labai norėjau padaryti šią dovaną prieš pasaulio čempionatą. Ant jo buvo pavaizduotas vytis, ąžuolo lapai, saulė, Lietuvos vėliavos spalvos.
Kiek šiuo metu tokių kūrinių jau esi padaręs?
Deja, nedaug. Šalmus piešti – sudėtingas procesas, o aš turiu savybę arba daryti gerai, arba iš viso nedaryti. Šalmą reikia paruošti, nugruntuoti, išpiešti, nulakuoti, surinkti. Laimei, turiu bičiulį, kuris puikiai geba atlikti šalmo paruošimo darbus, man lieka meninė dalis. Tačiau šis pomėgis ir kainuoja, ir užima laiko. Jau esu išpiešęs apie 10 šalmų. Tiesa, ne vien ledo ritulio žaidėjams: taip pat ir motociklininkams, ir lenktynininkams. Šiuo metu laukia dar trys nauji užsakymai.
Ar tavo šalmas irgi kažkuo išskirtinis?
Ne. Batsiuvys be batų – šventa taisyklė.
Ką šis hobis tau reiškia?
Tikiuosi, trafaretiniai menai, piešimas, šalmai, marškinėliai, sienos ir dar daug kas, ant ko aš piešiu, kada nors taps mano pagrindine veikla.
Tekstas: Karina Sėrikova
Nuotraukos: Vytautas Dranginis
Džiaugsmingi slidinėjimo kelionių atradimai