Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkai baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas apie mėgstamiausią metų laiką, atostogas, aprangą ir negyvenamą salą.
Koks yra mėgstamiausias metų laikas ir kodėl?
A. L.: Mėgstamiausias laikas yra vasara, nes negaliu pakęsti šalčio, krūvos drabužių, kuriuos reikia rengtis, vilnonių kojinių, apšalusio automobilio, susiraukusių nuo šalčio žmonių. Vasarą daugelis net atrodo laimingesni, nes juos tikrai slegia mažiau bėdų – nuo slidžių kelių iki kainų už šildymą. Vasarą daug daugiau veiklos, be to vasara sezono metas, kai dalyvaujame varžybose, geriausia sportinė forma ir laimime medalius.
E. R.: Tikriausiai kaip ir daugeliui man mėgstamiausias metų laikas yra vasara. Dar ypač kai tos vasaros Lietuvoje gana trumpos. Patinka treniruotis, kai būna karšta.
Kuo skiriasi jūsų laisvalaikis įvairiais metų laikais?
A. L.: Daug laisvalaikio neturiu, tik juokauju, kad atostogos man būna kasdien, nes laiką praleidžiu prie vandens. Žiemą prasideda pats pagrindinis pasiruošimas artėjančiam sezonui, važiuojame į stovyklas, kaupiame didžiąją dalį kilometrų, vasarą pakeičiame treniruočių pobūdį, bet darbas išlieka labai intensyvus ir tai tęsiasi iki rugpjūčio pabaigos.
E. R.: Ir žiemą, ir vasarą neturiu daug laisvo laiko. Vasarą būna varžybų sezonas, o žiemą prasideda ilgos ir sunkios treniruotės. Daugiau laisvo laiko lieka rudenį, tuomet turiu atostogas, važiuojame su šeima kur nors pakeliauti.
Ko labiausiai pasigendate Lietuvoje kalbant apie sąlygas, dėmesį?
A. L.: Lietuvoje kol kas nėra nė vienos aukščiausią lygį atitinkančios bazės ir trasos. Trakai, vadinama geriausia mūsų bazė, bet ir jai jau reikia remonto, atnaujinti inventorių, ten nėra įrangos, reikalingos vykdyti pasaulio ar Europos čempionatus. Kituose miestuose yra blogiau – pavyzdžiui, mūsų gimtuose Šiauliuose bazė pastatyta prieš daugiau nei 60 metų. Yra keli nauji nameliai, bet bendra infrastruktūra apgailėtina. Apskritai Lietuva yra nedėkingoje klimato zonoje irkluotojams – negalime irkluoti visus metus, turime vykti į stovyklas.
E. R.: Labiausiai pasigendame dėmesio iš visuomenės. Treniruočių sąlygos kaip ir tenkina, turime labai aukšto lygio treniruočių centrą Trakuose, kur viskas yra vienoje vietoje. O kalbant apie dėmesį, tai mes, irkluotojai, niekada neprilygsime krepšiniui, futbolui ar lengvajai atletikai.
Kaip leidžiate atostogas? Ar atostogaujate ir žiemą? Ar aktyvus poilsis patinka?
A. L.: Per atostogas stengiuosi pabūti su draugais, išvykti į kokią užsienio šalį. Kadangi daug atostogų neturiu, tai laisvu laiku norisi tiesiog pailsėti, pagulėti prie jūros ar baseino. Aktyvumas pasireiškia tik išbandant tai, ką darai labai retai – pavyzdžiui, žaidžiant vandensvydį ar tinklinį.
E. R.: Atostogas leidžiu su šeima, dažnai keliaujame į užsienį pailsėti. Poilsis nebūna labai aktyvus, nes per visus metus to aktyvaus gyvenimo tikrai pakanka, todėl per atostogas norisi pagulėt prie jūros po skėčiu, išsimiegoti į valias.
Kaip išsirenkate tinkamą aprangą? Ar daug tenka sukti galvą žiemą, rudenį, vasarą?
A. L.: Anksčiau mažiau dėmesio kreipdavau į aprangą, ypač sportinę, bet ilgainiui supratau, kad kokybiška apranga atsiperka. Kai spaudžia šaltukas, ypač pasijaučia kokybiška žieminė apranga. Vasarą galima daugiau improvizuoti, bet taip pat jau norisi kokybiško ir gero daikto.
E. R.: Kalbant apie sportinę aprangą, tai ji mums yra labai svarbi ir specifinė. Turime labai daug termo marškinėlių bei tamprių, nes treniruojamės du-tris kartus per dieną ir po treniruočių būname šlapi iki pat apatinių. Labai svarbu, kad apranga būtų kokybiška ir iš gerų medžiagų. Nenaudojame jokių hidro kostiumų, o irkluojame ir prie -5 laipsnių, jei tik leidžia sąlygos. Vasarą jau kiek lengviau – galime irkluoti vien tik su šortais.
Ar jums svarbi aprangos spalva? Kokia mėgstamiausia? Ar sekate mados tendencijas?
A. L.: Spalvai didelės reikšmės neteikiu. Svarbu, kad būtų suderinta visa apranga ir nebūtų per didelio kontrasto.
E. R.: Man aprangos spalva yra gana svarbi. Nelabai mėgstu rengtis ryškiai, turiu dvi mėgstamiausias spalvas – juodą ir žalią. Madų nesivaikau, bet turiu silpnybę sportinei laisvalaikio aprangai.
Ar turite/turėjote savo idealą sporte?
A. L.: Jei ne iš irkluotojų, tai ko gero išsirinkčiau bėgiką Usainą Boltą. Jis ne tik didis čempionas, bet ir charizmatiškas, sugebantis užvesti publiką, mokantis ir atsipalaiduoti po sunkių sporto treniruočių.
E. R.: Vieno idealo negalėčiau įvardinti. Šiaip domiuosi visu sportu, patinka ir vasaros, ir žiemos sporto šakos, visada stebiu, jei yra galimybė, visas varžybas, kuriose yra Lietuvos atstovų ir sergu už juos.
Linksmiausias nuotykis, nutikęs irklavimo varžybose/treniruotėse?
A. L.: Daug visko yra tekę patirti, bet kažkokio vieno įvykio išskirti negalėčiau.
E. R.: Vienas juokingiausių ir tuo pačių vienas skaudžiausių nutikimų įvyko prieš daug metų. Vyko Lietuvos jaunių žaidynės ir mūsų Šiaulių keturvietė įgula pirmavo beveik visą distanciją, bet likus iki finišo 100 m, nutrūko valties vairelis ir mūsų valtis tiesiog pradėjo suktis į šoną. Taip mes net negalėjome pasiekti finišo (juokiasi ).
Įžymus žmogus, su kuriuo norėtumėte papietauti? Kodėl?
A. L.: Nemažai domiuosi politika, todėl jei reikėtų rinktis iš lietuvių įžymybių, tai būtų Valdas Adamkus arba prof. Vytautas Landsbergis, o iš viso pasaulio pasirinkčiau Baracką Obamą.
E. R.: Tikriausiai norėčiau papietauti su Vytautu Landsbergiu. Jis man imponuoja. Tikras tautos vadas.
Jei galėtumėte pasiimti tris daiktus į negyvenamą salą, kokie jie būtų ir kodėl?
A. L.: Peilį, kad galėčiau kažką susimedžioti, išsidrožti ar apsiginti, ugnies šaltinį – dėl maisto ruošimo, apsaugai nuo šalčio ir pagalbos signalui ir nesibaigiančią knygą – kad vis dėlto ir negyvenamoje saloje būtų galima tobulėti.
E. R.: Degtukų, kad užsikurčiau ugnį, kirvį – kad kažkokį būstą susiręsčiau ir kremo nuo saulės (juokiasi).
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Dominykas Genevičius
Nuotraukos: Vytauto Dranginio ir Sportland
50 nesėkmių metų: anglų žygiai pasaulio futbolo čempionate. I dalis