Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė baigė pirmąjį 2027 metų pasaulio čempionato atrankos etapą. Formaliai tikslas pasiektas – vieta antrajame etape iškovota. Tačiau šešerių rungtynių atkarpa vargiai gali būti vertinama teigiamai.
Trys pergalės ir trys pralaimėjimai – rezultatas, kuris Lietuvos krepšiniui negali būti laikomas norma. Dar didesnį rūpestį kelia tai, kad rinktinė buvo atsidūrusi realioje grėsmėje apskritai nepatekti į kitą atrankos etapą. Vietoje užtikrinto žaidimo prieš teoriškai silpnesnius varžovus sirgaliai matė išbarstytus pranašumus, pralaimėjimus autsaideriams, neaiškius trenerių sprendimus ir prastai valdomas rungtynių pabaigas.
Stebuklas Londone ir italų bausmė
Pirmosios atrankos rungtynės Didžiojoje Britanijoje turėjo būti formalumas. Vietoje to jos tapo viena dramatiškiausių Lietuvos rinktinės pergalių per pastaruosius metus.
Likus mažiau nei dešimčiai sekundžių lietuviai atsiliko septyniais taškais ir buvo per plauką nuo istorinės nesėkmės. Tuomet į sceną žengė artimiausiu metu oficialiai Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą Stambulo „Fenerbahče“ papildysiantis Ignas Sargiūnas. Gynėjas per paskutines 9,9 sekundės pataikė tris tritaškius, įskaitant pergalingą metimą su sirena, ir padovanojo Lietuvai neįtikėtiną pergalę 89:88.
Pergalė buvo iškovota, tačiau ji veikiau užmaskavo problemas, nei parodė komandos stiprybę. Jeigu ne individualus I. Sargiūno stebuklas, Lietuva atranką būtų pradėjusi pralaimėjimu komandai, kurią tiesiog privalėjo įveikti be didesnių problemų.
Po kelių dienų Klaipėdoje laukė Italijos rinktinė. Lietuviai kovėsi iki paskutinių sekundžių, tačiau ir vėl lemiamomis akimirkomis pritrūko šaltakraujiškumo. Pralaimėjimas 81:82 tapo pirmuoju rimtu smūgiu turnyrinėje lentelėje. Po pirmojo lango Lietuvos sąskaitoje buvo viena pergalė ir vienas pralaimėjimas. Lietuvių demonstruotas žaidimas jokio optimizmo nekėlė.
Islandijos šokas privertė suabejoti viskuo
Vasario langas tapo didžiausiu pirmojo etapo fiasko.
Išvykoje Lietuva 85:86 nusileido Islandijai ir pirmą kartą atsidūrė situacijoje, kai grėsmė nepatekti į antrąjį pasaulio čempionato atrankos etapą tapo visiškai reali. Lietuvos rinktinė, kuri įprastai kovoja dėl aukščiausių vietų Europoje, buvo priversta skaičiuoti scenarijus, kaip apskritai išlikti kovoje dėl pasaulio čempionato.
Pralaimėjimą dar skaudesniu pavertė tai, kas vedė islandus į pergalę. Lietuvos gynyba nesugebėjo sustabdyti Elvaro Fridrikssono – 183 cm ūgio įžaidėjo, tuo metu rungtyniavusio Lenkijos čempionato vidutiniokų gretose. Prieš keletą metų islandas buvo atvykęs į Vilniaus „Rytą“, tačiau sostinę po sezono galiausiai paliko. Vis dėlto būtent jis tapo pagrindiniu Lietuvos rinktinės budeliu. Tai buvo iškalbingas signalas, kiek problemų tuo metu turėjo Lietuvos gynyba.
Atsakomosiose rungtynėse Klaipėdoje lietuviai atsakė užtikrintai – islandai buvo įveikti rezultatu 99:82. Vis dėlto ši pergalė tik ištaisė ankstesnę klaidą. Ji neištrynė fakto, kad išvykoje buvo patirtas vienas skaudžiausių pralaimėjimų pastaraisiais metais.
Pergalė prieš britus ir neišnaudota proga Bolonijoje
Liepos langą Lietuva pradėjo pergale Klaipėdoje. Didžioji Britanija buvo įveikta 105:85, o rinktinė atrodė kur kas solidesnė nei ankstesniuose languose.
Paskutinioju pirmojo etapo egzaminu tapo išvyka į Boloniją. Rungtynės su italais buvo permainingos, tačiau ketvirtajame kėlinyje lietuviai sugebėjo panaikinti taškų deficitą ir likus kiek daugiau nei 4-ioms minutėms net buvo susikrovę dviženklį taškų pranašumą.
Vis dėlto per kelias minutes viskas sugriuvo.
Italai surengė galingą spurtą, o Lietuvos puolimas visiškai sustojo. Galutinis rezultatas – pralaimėjimas 84:87.
Nors rinktinę į priekį vedė Kauno „Žalgirio“ lyderis Ąžuolas Tubelis, sužaidęs itin geras rungtynes ir surinkęs 25 taškus bei 12 atkovotų kamuolių, to pergalei neužteko.
Šis pralaimėjimas pirmiausia kelia klausimų trenerių štabui.
Lietuvai barstant dviženklį pranašumą, vyriausiasis nacionalinės rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis praktiškai nesutrumpino nuovargio naštos pagrindiniams žaidėjams. Ignas Brazdeikis ir Ignas Sargiūnas lemiamoje rungtynių atkarpoje aikštėje praleido daugiau nei dešimt minučių be keitimų. Ketvirtojo kėlinio pabaigoje buvo akivaizdu, kad jų jėgos senka.
Tai ypač atsispindėjo Brazdeikio žaidime. Viename iš italų greitųjų išpuolių jis paprasčiausiai nebespėjo grįžti į gynybą, o kūno kalba aiškiai rodė fizinį išsekimą. Tokiose situacijose atsakomybė tenka ne tik žaidėjams. Tai ir trenerių štabo sprendimų pasekmė – kai turint pakankamai ilgą suolą lyderiai paliekami žaisti be atokvėpio pačiu svarbiausiu rungtynių metu.
Neišnaudotas Mato Buzelio potencialas
Dar viena tema, lydėjusi šį liepos langą, buvo rinktinėje debiutavusio Mato Buzelio vaidmuo.
Bene talentingiausias Lietuvos krepšininkas šią vasarą taip ir netapo kertine puolimo figūra. Nepaisant savo talento ir gebėjimo individualiais veiksmais keisti rungtynių eigą, M. Buzelis aikštėje praleido gerokai mažiau laiko, nei tikėjosi tiek sirgaliai, tiek dalis ekspertų.
Ypač keistai tai atrodė Bolonijoje, kai ketvirtajame kėlinyje Lietuvos puolimas visiškai užstrigo. Komandai trūko žaidėjo, galinčio sukurti taškus vienas prieš vieną, tačiau Buzelio potencialas taip ir liko neišnaudotas.
Atsakomybės po pralaimėjimo – per mažai
Dar daugiau klausimų sukėlė vyriausiojo trenerio reakcija po rungtynių su Italija.
Išbarstyti 12 taškų persvarą per kelias minutes – tai ne tik žaidėjų klaidos. Tai ir trenerių štabo atsakomybė už keitimus, minutės pertraukėles, rotaciją bei gebėjimą laiku sustabdyti varžovų spurtą.
Vis dėlto po rungtynių trenerio pasisakymuose aiškaus atsakomybės prisiėmimo beveik nebuvo. Daugiau kalbėta apie rungtynių detales, tačiau ne apie sprendimus, kurie galėjo pakeisti jų eigą.
„Galėjom lengvesniu keliu papulti į pasaulio čempionatą, dabar apsisunkinom truputėlį, bet aš manau, kad iš to kažkokios tragedijos, kaip ir anąkart sakiau, nereikia daryt. Mes žaidžiam, stengiamės. Visas žaidimas, viskas kaip ir temoj. Žaidžiam neblogai, tik reikia mums išmokti žaisti galus ir laimėti rungtynes“, – kalbėjo R. Kurtinaitis.
Rezultatas, kuris netenkina
Galutinis pirmojo etapo balansas – trys pergalės ir trys pralaimėjimai. Taip, Lietuvos rinktinė pateko į antrąjį atrankos etapą, tačiau vien tai, kad tokio lygio komanda iki paskutinių rungtynių turėjo galvoti apie išlikimą, jau yra rimtas signalas.
Per šešerias rungtynes Lietuva dukart pralaimėjo Italijai, sensacingai nusileido Islandijai, tik Igno Sargiūno stebuklo dėka išsigelbėjo Londone ir tik du kartus be didesnių problemų nugalėjo silpnesnius varžovus.
Nepaisant nuviliančio pirmojo etapo, Lietuvos rinktinė išsaugojo galimybes kovoti dėl vietos 2027 metų pasaulio čempionate.
Į antrąjį atrankos etapą pateko trys stipriausios kiekvienos grupės komandos. D grupėje pirmąją vietą užėmė penkias pergales per šešerias rungtynes iškovojusi Italija, o Lietuva ir Islandija etapą baigė su vienodu – 3 pergalių ir 3 pralaimėjimų – balansu.
Svarbu tai, kad pirmojo etapo rezultatai niekur nedingsta. Visos pergalės ir pralaimėjimai prieš kartu į kitą etapą patekusias rinktines persikelia į antrąjį etapą ir bus įskaičiuojami galutinėje turnyrinėje lentelėje. Kitaip tariant, kiekviena nesėkmė prieš Italiją ar Islandiją jau dabar mažina Lietuvos galimybes iškovoti kelialapį į pasaulio čempionatą.
Antrajame etape lietuvių laukia gerokai rimtesni iššūkiai. Jau aišku, kad Rimo Kurtinaičio auklėtiniai kovos su trimis stipriausiomis C grupės komandomis – Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Turkija. Lengvų rungtynių nebus, o kiekviena pergalė gali tapti aukso vertės.
Kitas atrankos langas vyks rugpjūčio 27–31 dienomis. Per jį Lietuvos rinktinė sužais dvejas rungtynes – vienerias išvykoje ir vienerias namuose. Pagal dabartinę situaciją tikėtina, kad rugpjūčio 28-ąją lietuviai svečiuose susitiks su Turkija, o rugpjūčio 31 dieną Vilniaus „Arena Vilnius“ arenoje priims Bosnijos ir Hercegovinos rinktinę.
Pirmasis atrankos etapas parodė, kad vien talento Lietuvos rinktinei nebepakanka. Jei iki rugpjūčio nebus padarytos išvados – tiek dėl žaidimo organizavimo, tiek dėl rotacijos, tiek dėl trenerių sprendimų lemiamomis akimirkomis – pasaulio čempionato bilietas gali tapti gerokai sunkiau pasiekiamas, nei buvo galima įsivaizduoti prieš prasidedant atrankai.
Tekstas: Dovydo Tamosyno