Stilinga dviračių sezono pradžia Taline

Ar dažnai Erikas važinėja dviračiu, priklauso nuo to, kaip anksti jis prisiverčia ryte atsikelti. Pastaruoju metu anksti keltis gana sunku, todėl dviračiu į darbą važiuoja ne taip dažnai, kaip norėtų. Dviratis nuotraukoje į Eriko rankas pateko surūdijęs iš metalo laužo krūvos, tačiau auksinių rankų jo tėvas sulūžėliui įkvėpė naują gyvybę. Labiausiai Erikas vertina savo dviračio lengvumą, dėl kurio nesunku dviratį pasiėmus į rankas užsinešti laiptais. Mėgstamiausia avalynė – kiek aukštėlesni batai, nes niekada nežinai, ar pakeliui nepasitaikys kokia purvina bala, o tokie batai apsaugo kelnes, kad neapsitaškytų. Tais atvejais, jei ir batai nuo purvo neapsaugotų, Erikas dėvi lengvai valomas kelnes.

Krõõt savo dviračiu Siuru, vos tik nutirpus sniegui, važinėja kasdien. Dviratį jau naudotą ji nusipirko prieš keletą metų. Iš pradžių reikėjo pakeisti vos porą dviračio detalių, bet dabar atėjo laikas rimtesniam remontui ir iš senojo dviračio beliks tik rėmas. Svarbiausiu dalyku Krõõt laiko dviračio rėmo ilgį ir svorį, kad pajėgtų laiptais nešti aukštyn ir žemyn. Specialių drabužių, skirtų važinėti dviračiu, Krõõt neturi, tačiau ji mano, kad labai svarbu, jog būtų pridengta nugara ir neperpūstų vėjas. Giedru oru moteris dažnai išsiruošia dviračiu į išvyką ar iškylą.

Madisas labiausiai mėgsta važiuoti dviračiu tada, kai šviesoforai jau mirksi geltonomis šviesomis – tai laikas papramogauti. Bet dažniausiai jis dviračiu važiuoja į darbą, esantį kitame miesto pakraštyje, ir atgal. Tai puiki dienos pradžia ir pabaiga, taip pat ir maloni treniruotė. Be to, Madisas labai mielai dalyvauja renginiuose „Tour d’ÖÖ“. Be puikaus geltono dviračio Madisas dar turi ir baltą miesto dviratį. Kuriuo važiuoti, jis renkasi pagal nuotaiką. Svarbiausias kriterijus perkant dviračius buvo patogus vairas, prie rėmo spalvos derantys priekinio ir užpakalinio žibintų korpusai ir iš dalies – dviračio svoris.

Melissai dviratis yra nepamainoma priemonė keliauti į darbą ar universitetą. Dabartinį dviratį ji gavo dovanų ir yra labai tuo patenkinta, nes dviratis patogus, tvirtas ir turi krepšį, į kurį važiuojant galima įsidėti rankinę ir nešiojamąjį kompiuterį. Mieste skubančią Melissą galima pamatyti tiek vilkinčią džinsus ir avinčią sportbačius, tiek pasipuošusią suknele ir avinčia batelius. Jei nusimato, kad dieną teks daug važinėti, Melissa, žinoma, renkasi pirmąjį variantą, kad laviruojant tarp automobilių nereikėtų dar ir jaudintis, jog suknelė pakils per aukštai.

Adelė važinėja beveik bet kokiu oru nuo pavasario iki pat rudens. Dviratį ji jaučia taip, kad be jo jai trūksta kažko didelio ir svarbaus. Jos kreminės spalvos dviratis surinktas iš skirtingų dalių, todėl dažnokai tenka juo rūpintis ir taisyti. Bet tai Adelė laiko smagumu, nes būtent dėl to dviratis jai ypač mielas, panašus į ją pačią. Jos manymu, tai ir yra svarbiausia. Vienintelis aprangos dalykas, į kurį Adelė, ruošdamasi važiuoti dviračiu, kreipia dėmesį, yra tai, kad avalynės padai būtų tinkami ir neslystų nuo pedalų. Taip pat svarbu, kad ketindama važiuoti vakare nepamirštų pasiimti pirštinių. Esant galimybei šiltuoju metų laiku Adelė visada dalyvauja dviratininkams skirtuose renginiuose, pvz., „Tour d’ÖÖ“ ir „Swing & Ride“.

Elisa-Johanna didžiąją savo dienos dalį praleidžia ant dviračio. Be to, kad kasdien dviračiu keliauja iš namų į darbą ir atgal, ji dažnai važinėjasi su draugais ir treniruojasi. Jos dviratis pagamintas 8-me dešimtmetyje, yra atlaikęs keletą nemenkų atnaujinimų. Moteriai patinka, kad treniruojantis šiuo dviračiu galima pasiekti trokštamą greitį. Aprangą Elisa-Johanna renkasi tokią, kad važiuodama jaustųsi patogiai. Bet tai nereiškia, kad dviračiu keliaujant į teatrą negalima vilkėti švarkelio. „Ilgą sijoną taip pat juk galima susegti“, – sako ji. Išsiruošusi į ilgesnes keliones, moteris vilki dviratininko kelnes. Maloniausiu šio sportiško užsiėmimo dalyku Elisa laiko pažįstamus, kuriuos į vieną kompaniją suvienijo bendras pomėgis keliauti dviračiais.

Markusas važiavimą dviračiu laiko patogiausiu ir greičiausiu susisiekimo būdu, nes kasdienė jo judėjimo trajektorija yra senamiesčio ribose. Lietingu ir purvinu oru jis mieliau palieka dviratį namie, kad į susitikimą nuvyktų švarus ir nesušlapęs. Dviratį Markusas pirko naują, tačiau teko keisti kelias detales ir kai ką patobulinti. Šiuo metu planuoja pakeisti balnelį, nes geras dviračio balnelis – pats svarbiausias dalykas. Kasdieniai Markuso drabužiai pakankamai patogūs, kad jais apsirengus būtų galima važinėti dviračiu. Jis įprato tvirtai prie kojinės apsukti kelnių kraštą, kad šis nepatektų į dviračio grandinę, ir dažnai taip padaro net tada, kai dviračiu nevažiuoja. Markusui dviratis reikalingas ne tik dėl praktinių priežasčių, labai dažnai jis važinėja juo todėl, kad tai daro teigiamą poveikį savijautai ir teikia malonumo.

Merily mano, kad dviratis yra pavasario pranašas, ir iš rūsio jis ištraukiamas su pirmaisiais šiltais saulės spinduliais. Dviratį ji įsigijo naują, bet jai patinka, kad šis atrodo nesenstantis ir galėtų laisvai būti palaikytas praėjusio amžiaus atributu: „Klasika veža!“ Didžiausiu savojo dviračio privalumu mergina laiko tai, kad į jo krepšį telpa kone visa iškylos manta. Vienintelė detalė, kurią Merily dažnai keičia, tai skambutis. Jos žodžiais tariant, skambutis turi atrodyti linksmas, pavyzdžiui, raudonšonis obuolys, orinis trimitas ar ryškiai rožinis paršelis.

Stilinga dviračių sezono pradžia Taline

Susiję straipsniai

Mitybos patarimai, kad šventes praleistumėte be sąžinės graužaties

Kalėdos su mažiau streso – šeši ekspertų patarimai

Dalintis „Stilinga dviračių sezono pradžia Taline“

Stilinga dviračių sezono pradžia Taline

Susiję straipsniai

Mitybos patarimai, kad šventes praleistumėte be sąžinės graužaties

Kalėdos su mažiau streso – šeši ekspertų patarimai

Gaukite populiariausius straipsnius tiesiai į savo el.paštą