Gegužės 15 dieną „Vilties bėgimo“ jūra subanguos jau devintąjį kartą. Ta proga kalbamės su pagrindiniu „Vilties bėgimo“ iniciatoriumi br. Benediktu OFM apie renginio užuomazgas bei kelionę iki šios dienos.
Vilties brolis
Br. Benediktas Jurčys OFM Klaipėdoje žinomas ne tik kaip brolis pranciškonas. Uostamiestyje jis – vilties brolis. Praėjo 15 metų nuo to, kai brolio Benedikto širdis apkabino skausmą, ašaras ir neviltį. Kretingos vienuolyne jis susipažino su keletu parapijiečių, kurių gyvenimus sukrėtė vėžio liga. Žmonių ašaros, maldos bei liudijimai lietė šio brolio širdį ir jis suprato, kad nuo dabar jo gyvenimas bei tarystė turi įgauti konkrečią užduotį – rūpintis tais, kurie praranda viltį. Kaip sako pats vilties šauklys: „Mano širdyje gimė pilietinė iniciatyva – sukurti solidarumo ir vilties kultūrą, kuri pakeistų onkologinių ligonių ir jų artimųjų apverktiną padėtį visuomenėje“.
Apkabinti nuspalvintą viltį
Praėjusiais metais „Vilties bėgimas“ kvietė žmones nuspalvinti viltį. Sukurti jai „veidą“. Šiemet bėgimo organizatoriai kviečia ne tik pamatyti viltį, bet su ja susidraugauti, priimti į savo gyvenimus labai paprastu būdu – apkabinimu. Renginio pagrindinę žinią raudonu pieštuku brėžia dailininko Andriejaus Rubliovo „Švenčiausios Trejybės” paveikslas, kuris visų mintis kreipia į viltingą žmonių bendrystę. Pasak renginio iniciatoriaus, „Vilties bėgimas” – išskirtinis gerosios naujienos skelbimas, kuris sako, jog esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Mes esame vienas kūnas. Esame ir turime būti dėl kitų išlikimo“. Tai prisiminti padeda ir ant kiekvieno bėgiko marškinėlių tupintis „Vilties bėgimo” angelas, kurį sukūrė klaipėdietis menininkas Anatolijus Klemensovas. Kunigas br. Benediktas Jurčys OFM sako dar nežinantis, kokį rangą angeliškoje hierarchijoje užima šis angelas, tačiau tarp Lietuvos sportininkų jis yra žinomas kaip onkologinių ligonių globėjas, padedantis kasmet suburti žmones į bendruomenę, padedančią sergantiems apkabinti Viltį, kad jų rankos nenusvirtų žemyn.
„Vilties bėgimas“ prisideda ir prie sveikesnio miesto kūrimo
Kasmet, vykstant solidarumo renginiui, stengiamasi atkreipti dėmesį į vienybę. „Onkologinės ligos tarsi provokuoja naują sąjūdį, todėl mums svarbu renginyje išlaikyti „Baltijos kelio” nuotaiką, kurios dalyviai skanduoja, jog būdami kartu, mes – kūrybinga sveikuolių Tauta!” – sako br. Benediktas Jurčys OFM. Sportas, nešantis viltį, pristato Klaipėdą kaip miestą, kuriame gyvena mylintys, palaikantys ir sveiko gyvenimo būdo siekiantys žmonės. Džiugu, kad tam pritaria ir miesto valdžia. Br. Benediktas prasitaria: „Be savanorių ir be miesto savivaldybės vaidmens toks renginys neįvyktų. Meras, savivaldybės administracijos direktorius ir sporto skyrius yra pagrindiniai žmonės, už kuriuos kasdien meldžiuosi. Žinoma, meldžiu Dievą, kad „Vilties bėgimas” netaptų šventine tradicija, kuri būtų kasmet mechaniškai pakartojama. Tai – mūsų, Klaipėdos miesto, kultūros solidarumo teritorija. Kultūra nėra vien tik teatras, muzika. Neturėtume užmiršti, kad tautos kultūros dalis yra ir tai, kaip mes gyvename ir mirštame.
Tradiciniame renginyje – naujovės
Viena iš pagrindinių šių metų naujovių – pusės maratono (21, 098 km) trasa. Ji turi savo misiją šiame renginyje. „Bėgimas turi savyje galią keisti žmonių gyvenimus. Pusės maratono trasa kviečia bėgimui skirti daugiau laiko. Ruošiantis įveikti 21, 098 km atstumą, turi bent tris kartus per savaitę prasibėgti. Mums norisi prisijaukinti žmones bėgimui. Be to, tai – puiki, pigi ir veiksminga bei daugeliui prieinama sveikatos prevencija“ – apie naują bėgimo trasą kalbėjo br. Benediktas.
Galimybė dovanoti savo laiką, darbą, šilumą
Labai dažnai, artėjant „Vilties bėgimui“, kalbama ir pabrėžiama tai, kad šis renginys neša viltį sergantiesiems. Skelbiama, jog onkologiniai ligoniai nelieka vieni, juos palaiko šalia esantys žmonės. Taigi „Vilties bėgimo“ reikšmė ligoniams – aiški. O ką šis bėgimas suteikia, gali suteikti tiems, kurie tą viltį skraidina ant savo pečių? Br. Benediktas sako: „Vilties bėgimas” yra naujas santykis, naujas vilties išpažinimas. Būti santykyje su silpnesniu ir stokojančiu sveikatos įpareigoja žmogiškumas. Tikintieji Dievą savo motyvaciją grindžia Evangelijos žinia. „Jūs – žemės druska“ (Mt 5,13); „Jūs – pasaulio šviesa“ (Mt 5,14). Krikščionis yra dėl kito. Įgauna prasmę tik santykyje. Suklupti prie „Vilties bėgimo” starto linijos yra teisingas judesys į artimo meilę. Judesys į vienybę. Prisimenu pasakojimą iš dykumos tėvų „Sentencijų”, kur velnias aprašomas kaip neturintis kelių. Jis, iš esmės, negali turėti judesio į artimo meilę. Taigi tie, kurie tiesiog bėga, liudija teisingumą. Kiekvienas privalome artimui aukoti savo laiką, darbą ir šilumą, nes mes patys esame dėl kitų mums dovanojamo laiko, darbo ir šilumos“.
Kalbantis su broliu Benediktu, jo akyse gali išvysti ugnelę, kuri spindi jam kalbant apie šią solidarumo šventę. Pabuvau smalsi ir paklausiau, o ką šis bėgimas reiškia jam asmeniškai. „Pirmasis bėgimas įvyko per Sekminių šventę. Devintasis taip pat įvyks per jas! Per šiuos devynerius metus naujai apmąsčiau evangelines tiesas. Tikiu, dauguma atpažįsta šios eilutės autorių: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte” (Mt 25, 40). Jūs teisūs, tai Jėzaus iš Nazareto žodžiai. Jis ypatingu būdu pasilieka su mumis iki pasaulio pabaigos. Šis bėgimas leidžia man apkabinti kiekvieną žmogų, dovanoti jam Viltį. O tai yra labai labai daug“, – šypsojosi vilties brolis.
Baigiant pokalbį, paprašiau brolio kreiptis į visus, kurie bėgs pirmą, o gal devintą kartą. Į tuos, kurie galbūt negalės bėgti. „Devintą kartą kviečiu sulenkti kelius prie starto, prie artimo meilės linijos. Apkabinkime viltį, dalyvaukite bėgime vardan savo ir kitų VILTIES! Noriu paprašyti, kad švęstumėte, klaipėdiečiai, „Vilties bėgimo” šventę. Išeikite iš savo namų, palaikykite plojimais, ovacijomis ir dainomis banguojančią vilties upę. Tiesa, neseniai skaičiau labai įdomų straipsnį apie žodžio – širdis – kilmę. Kokios skirtingos šio žodžio šaknys pasaulio kalbose. Italų kalboje šio žodžio šaknis kyla iš daiktavardžio drąsa (cuore – coraggio), ispano širdis – gailestinga (cora – corazón). Lietuvio širdies ten nebuvo. Vis dėlto, kokia lietuvio širdis? Darbšti, viltinga, mylinti?! Ar tikrai ji tokia? Ateik į Vilties renginius ir parodyk!”
[alert color=”violet”]Lietuvos lengvaatletė Diana Lobačevskė apie „Vilties bėgimą”:
Man norisi prisidėti prie šio gražaus renginio, kurį organizuoja mūsų vienuoliai onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms palaikyti. Jaučiasi labai gera atmosfera. Šiame bėgime bėga daug jaunimo, vaikų. Visi su šypsenomis. Tai – vienas iš gražių Lietuvos bėgimų![/alert]
Tekstas: Živilės Aleksandravičiūtės
Nuotraukos: Andrius Pelakauskas, Matas Baranauskas, Viktorija Vaišvilaitė
Runglorious Bastards tapo Bottecchia atstovais