Dauguma lengvosios atletikos sportininkų per metus turi du sezonus – vienas vyksta vasarą, o kitas žiemą. Šaltuoju metų laiku vyksta uždarų patalpų varžybos ir dauguma, bent jau šiltu klimatu nepasižyminčiose šalyse gyvenantys, lengvaatlečiai treniruojasi maniežuose.
Uždarose patalpose žiemos metu sportuoja ir metikai, tačiau dėl savo sporto šakos specifikos ir reikalingo didžiulio ploto ieties, disko ir kūjo metikai varžybų sezono šaltuoju metų laiku neturi. Dėl to jiems sezonas trunka tik šiltuoju periodu, o žiemą jie skiria pasiruošimui.
„Neapmaudu dėl to. Anksčiau dar žiemą sudalyvaudavau 60 m bėgimo ar šuolių į aukštį varžybose, kad būtų smagiau, bet po to kažkaip apsipratau ir viskas gerai. Turime daug laiko pasiruošti sezonui, kas gali lemti didelius rezultatų šuolius arba smukimus. Arba dirbi teisingai, arba ne – nuo to ir priklausys rezultatas sezono metu“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė geriausias Lietuvos ieties metikas Edis Matusevičius.
E. Matusevičius praėjusį sezoną baigė su Tokijo olimpinėmis žaidynėmis. Beveik mėnesį pailsėjęs, jis jau rugsėjo viduryje kibo į darbą ir pradėjo ruoštis ne tik naujam sezonui, bet ir visam olimpiniam ciklui, kuris dėl suprantamų priežasčių truks vos trejus metus.
„Mano žiema atrodo paprastai – užsidarai manieže, štanginėje ir dirbi, dirbi, dirbi. Daug darbo su kineziterapeutu, kad judesiai būtų atliekami kokybiškai ir tikslingai. Viso kūno stiprinimas bei techninių elementų tobulinimas – ir taip visą žiemą“, – pasakojo E. Matusevičius.
Dabar žiema jau persirito į antrąją pusę. Sportininkas prisipažįsta, jog krūviai šiuo metu yra didesni nei pasiruošimo pradžioje. Tai natūralu, nes kūnui reikia adaptuotis prie krūvių ir taip apsisaugoma nuo traumų.
„Artėjant sezonui, skirtumas yra tas, kad treniruotės tampa trumpesnės ir dirbama jau tikslingai ties tuo, ką reikia tobulinti, arba su pagrindiniais veiksmais, kurie vyraus varžybose. Tam, kad neapkrauti kūno ir galvos jau nebereikalingais judesiais“, – aiškino lengvaatletis.
Ieties metime svarbiausia yra perduoti visą savo bėgimo greitį į ietį, kad įrankis kuo didesniu greičiu išskristų iš tavo rankos bei viso kūno. Tam reikia labai stipraus bei mobilaus kūno.
„Patys specifiškiausi pratimai, žinoma, yra pats ieties metimas. Bet taip pat atliekame daugybę kimštinių kamuolių metimų, dirbame su štanga, funkciniais pratimais ir pan. Uždarose patalpose galima lavinti viską, ką ir lauke. Net ir tą patį ieties metimą. Deja, Vilniaus manieže nėra sąlygų mėtyti ietį kaip, pavyzdžiui, Kaune“, – teigė E. Matusevičius.
Lietuvos lengvaatlečiai šaltuoju metų laiku apie 2-3 savaites praleidžia stovyklaudami užsienyje. Stovykla dažniausiai būna rengiama artėjant sezonui, kai jau sportininkas būna pasiruošęs mėtyti ietį. Iki to laiko treniruotės vyksta Lietuvoje.
„Dažniausiai vykstame į Portugaliją ar Ispaniją, kur sąlygos yra geros. Viskas šalia – tiek stadionas, tiek viešbutis. Geras ir maitinimas. Labiausiai patinka šiltas oras. Smagu būna pabėgti nuo šalčio“, – pabrėžė E. Matusevičius.
Sportininkas dar nėra susidėliojęs pilno kito sezono tvarkaraščio. Jis planuoja, kad pirmosios oficialios varžybos jam turėtų vykti gegužės pabaigoje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Septynios naujos žiemos olimpinių žaidynių rungtys