Edvinas Ramanauskas – Lietuvos baidarininkas, olimpinių žaidynių bei Europos čempionatų prizininkas. Sportininkas atskleidė, kad jau nuo pat mažens buvo aišku, jog be sporto jis gyventi negalės.
„Nuo pat mažens buvau sportiškas. Laisvalaikiu žaisdavau ir krepšinį, ir futbolą, mokykloje – kvadratą. Vėliau augdamas užsimaniau išbandyti kovines sporto šakas – lankiau imtynes. Teko lankyti ir regbio treniruotes. Iš esmės visada buvau aktyvus ir negalėjau gyventi be sporto”, – sakė E. Ramanauskas.
Baidarių irklavimu E. Ramanauskas susidomėjo būdamas 11-os metų, kuomet Šiauliuose nuvyko prie ežero ir pirmą kartą atsisėdo į baidarę. Įdomu tai, kad E. Ramanauskas studijų laikotarpiu buvo metęs sportą, nes pasigedo didesnio dėmesio bei geresnių sąlygų. Vis dėlto sugrįžęs į didį sportą, jis su savo partneriu baidarėje Aurimu Lanku įsiveržė į pasaulio elitą.
„Baidarių irklavimas labai patiko nuo pat pirmo karto. Taip ir užsikabinau. Kadangi reikėjo studijuoti, kažką dirbti, tai nusprendžiau profesionaliai nebesportuoti. Bet žinoma, visą laiką judėjau, palaikiau formą, dirbau sporto salėje, žaisdavau krepšinį, o meilė irklavimui niekur nedingo. Keletą metų gyvenau Londone, ten susiradau klubą ir pradėjau vėl irkluoti. Po truputį, po truputį pavyko pasiekti tokius aukštus rezultatus. Žinoma, anksčiau net negalvojau, kad galėsiu sudalyvauti olimpinės žaidynėse, jau nekalbant apie medalius”, – prisiminė E. Ramanauskas.
Profesionaliame sporte reikia visą laiką sunkiai dirbti, aukoti laiką ir toli gražu ne kiekvienam pavyksta pasiekti norimų rezultatų.
„Mane labiausiai motyvuoja noras būti geriausiu savo sporte. Tu matai, kaip tu tobulėji, kaip keičiasi rezultatai, kaip tu tampi geresniu už kitus. Iš pradžių turėjau motyvaciją tiesiog sudalyvauti pasaulio čempionate, vėliau pamačiau, kad sekasi visai neblogai ir stengiausi dar daugiau savęs atiduoti, kad pasiekčiau dar geresnių rezultatų, užsikabinčiau kažkokį medalį ir parodyčiau, kad aš galiu”, – pabrėžė olimpietis.
Visi stipriausi Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai daug laiko praleidžia ne tik vandenyje, bet ir sporto salėje. Tokiame sporte labai daug ką lemia fizinis pasiruošimas, jėgos treniruotės.
„Treniruotės salėje man yra gana monotoniškos. Nors, žinoma, jų pobūdis skiriasi, nedarome vien jėgos treniruotes, dažnai atliekame „CrossFit” pratimus, tačiau man pačiam labiausiai patinka treniruotės, kurios vyksta ant vandens. Tai man teikia malonumą, – kalbėjo E. Ramanauskas. – Taip pat labai patinka žiemą išvažiuoti slidinėti. Tai labai naudingas sportas, nes padeda gerai pasiruošti fiziškai, gerėja kraujotakos sistema, galima treniruoti atskiras raumenų grupes. Žinoma, slidinėjame su lygumų slidėmis, nes leistis nuo kalnų per daug pavojinga. Ateityje norėčiau dar pagerinti slidinėjimo įgūdžius”.
Kalbėdamas apie mitybą, E. Ramanauskas prisipažino, kad labai savęs nevaržo, bet prisižiūrėti verta ir dėl sporto, ir dėl sparčiai atsirandančių nereikalingų kilogramų.
„Man genetiškai nelabai pasisekė, nes jeigu truputį neprižiūriu mitybos, tai iškart atsiranda keli kilogramai aplink bambą. Žinoma, po sezono galiu šiek tiek paleisti tas vadžias, bet nedaug, nes po to būna labai sunku atgauti reikalingą formą. Iš esmės visus metu stengiuosi prisižiūrėti mitybą, bet prie kavos galima leisti suvalgyti šokoladą ar retsykiais pasivaišinti ledais. Kažko drastiško aš netaikau. Valgau praktiškai viską, tik kai galiu, renkuosi sveikesniu produktus, valgau virtą maistą, o ne keptą. Man užtenka laikytis paprastų sveikos mitybos principų”, – apie savo santykį su mityba pasakojo olimpinių žaidynių prizininkas.
Tekstas – Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos – iš asmeninio herojaus archyvo
Eglė Balčiūnaitė – apie sportą, išvaizdą ir save