Lietuvos čempionai Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai šiemet padarė tai, ko dar nebuvo pavykę nė vienam šalies klubui – pateko į Europos turnyrų grupes. Žalgiriečiai netrukus startuos UEFA Konferencijų taurės turnyre.
Tai bus ypatingas įvykis ilgamečiam „Žalgirio“ žaidėjui Sauliui Mikoliūnui, nes 38-erių metų futbolininkui tai galbūt paskutinė galimybė pajusti tokį malonumą. Šio šanso jis nusipelnė ne tik už praeities nuopelnus. Jo žaidimo lygis vis dar leidžia padėti savo komandai, negana to, S. Mikoliūnas dar šiemet atstovavo ir Lietuvos rinktinei.
„Ta siekiamybė ir tikslas patekti į Europos turnyrą su Lietuvos klubu tikriausiai ir yra ilgos karjeros priežastis. Šis užsibrėžtas tikslas stumia mane į priekį“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė S. Mikoliūnas.
Futbolininkas neslepia, kad ilgą karjerą lemia ne vien fizinės galimybės, bet ir psichologija.
„Žinoma, labai svarbi yra ir disciplina, atsistatymas. Prisižiūrėjimui reikia skirti daug laiko, ypač tokiame amžiuje. Manyčiau, kad ilgaamžiškumą lemia psichologiniai dalykai ir nusiteikimas. Per daugelį metų jau pažįstu savo kūną, suprantu, kokiame fone yra nuovargis. Turiu susidėliojęs programą, kaip atsistatyti ir jos laikausi. Tai ir leidžia išlaikyti formą“, – pabrėžė futbolininkas.
S. Mikoliūno visa karjera yra įdomi ir spalvinga. Jis per maždaug 20-metį tebesitęsiančią profesionalo karjerą yra rungtyniavęs Lietuvos, Škotijos, Ukrainos ir Baltarusijos komandose. Į „Žalgirį“ jis atvyko 2015 metais.
„Kai buvau jaunas, turėjau tikslą išbandyti save užsienyje. Pavyko išvykti į Škotiją, kur praleidau 4,5 metų. Tuomet jau norėjau kitų iššūkių, kad galėčiau toliau tobulėti bei išbandyti kitų šalių futbolą. Taip atsidūriau Ukrainoje. Ten tikrai buvo labai aukšto lygio čempionatas. Vėliau atėjo laikas grįžti į Lietuvą, labiausiai vardan šeimos, nes sūnus pradėjo eiti į pirmą klasę“, – prisipažino S. Mikoliūnas.
Saugo ir gynėjo pozicijose rungtyniaujantis futbolininkas džiaugiasi, kad kartu su noru grįžti į gimtinę jis gavo galimybę toliau kovoti dėl titulų.
„Atsirado galimybė žaisti gimtojo miesto komandoje, kurią palaikiau nuo mažų dienų ir kurios rungtynes stebėdavau stadionuose. Sugrįžimas į Lietuvą buvo labai malonus, o titulų siekimas su šia istorine komanda tik dar labiau įprasmino mano kelią. O galimybė šiemet žaisti Europos turnyruose su „Žalgiriu“ yra tarsi vyšnia ant torto karjeros pabaigoje“, – pasakojo S. Mikoliūnas.
Per savo karjerą S. Mikoliūnas iškovojo ir nemažai titulų. Pirmiausiai jis išskiria laimėtą Škotijos taurę su Edinburgo „Hearts“ komanda.
„Tai buvo nepaprastai svarbu pačiam klubui. Tos ceremonijos, kai po triumfo važiavome su atviru autobusu po visą miestą ir matėme tiek daug švenčiančių fanų, nepamiršiu niekada. Šis momentas tikrai yra vienas įspūdingiausių karjeroje“, – sakė jis.
Kaip ir daugeliui profesionalių sportininkų, visa karjera S. Mikoliūnui nebuvo vien rožėmis klota. Pasak jo, kiekvieni metai, kiekvienas sezonas pateikia tam tikrų išbandymų ir sunkumų. Visgi geležinį charakterį turinčiam Sauliui viską nulemia noras žaisti mylimą žaidimą.
„Sunkumų buvo visos karjeros metu – tiek Škotijoje, tiek Ukrainoje. „Žalgiryje“ taip pat netrūko sunkių momentų, ypač kai gavau traumą. Nelengva būnant 33-ejų metų amžiaus patirti sunkią traumą – man buvo plyšę kryžminiai raiščiai. Reikėjo mažiausiai septynių mėnesių, kad atsistatyčiau ir vėl pradėčiau žaisti, – kalbėjo S. Mikoliūnas. – Sunkūs momentai buvo, bet niekada nė sekundei nebuvo atėjusi mintis, kad turėčiau baigti karjerą. Niekada gyvenime to nebuvo. Visada turėjau tikslą, žiūrėjau į priekį, stengiausi atsistatyti. Net ir sunkiausiais momentais dirbau, stengiausi ir tikėjau, kad ateis geri laikai.“
UEFA Europa Konferencijų lygoje „Žalgiris“ debiutuos išvykoje su Slovakijos čempione Bratislavos „Slovan“ ekipa, o pirmąsias rungtynes namuose žais rugsėjo 15 dieną su „Basel“ (Šveicarija).
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Elvio Žaldario/fkzalgiris.lt
Moterims: į ką svarbu atkreipti dėmesį, renkantis aprangą pagal treniruotę