Jau rugsėjo 12 dieną Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje startuos didžiausias šių metų Lietuvoje vyksiantis tarptautinis sporto renginys – pasaulio salės futbolo čempionatas. Jis dėl pandemijos buvo perkeltas iš 2020 metų, bet galiausiai Lietuvos salės futbolo rinktinė turės unikalią galimybę pasivaržyti su stipriausiomis planetos komandomis.
Pasaulio čempionate varžysis 24 komandos. Lietuvos rinktinė, kurią treniruoja Jevgenijus Ryvkinas, žais A grupėje. Rugsėjo 12 dieną mūsiškiai žais su Venesuela, rugsėjo 15 dieną – su Kazachstanu, o rugsėjo 18 dieną – su Kosta Rika.
Pirmadienį Lietuvos rinktinė Birštone sužaidė paskutines kontrolines rungtynes, kuriose 3:2 įveikė taip pat pasaulio čempionate dalyvausiančią Uzbekistano komandą.
„Pergalė pasiekta, emocijos geros. Priešininkas buvo labai geras, bet rezultatas yra viena, o žaidimas – kita. Tai buvo paskutinės draugiškos rungtynės, o dabar laukia pasaulio čempionatas, kuriame viskas bus kitaip. Čempionate jau bus visiškai kita atmosfera ir visos rinktinės jau eis į aikštę su kitokiu užsivedimu“, – sakė buvęs Lietuvos salės futbolo rinktinės treneris bei dabartinis Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijos rinktinių techninis direktorius Kęstutis Rudžionis.
Kokios Lietuvos rinktinės galimybės šiame čempionate? – Sportlandmagazine.lt paklausė K. Rudžionio.
Nesame „Top“ lygio komanda, kad galėtume lygintis su 20-30 stipriausių planetos rinktinių. Suprantame, kad čia dalyvaujame tik dėl šeimininkų teisių. Visgi kiekvienos rungtynės yra atskira istorija. Net jeigu ant popieriaus mes esame prieš kažką silpnesni, galbūt meistriškumo šiek tiek mažiau, bet viskas sprendžiasi ne tik iš to. Rungtynės susideda iš daug detalių – drausmės, fizinio pasirengimo, trenerių sprendimų, varžovų analizės ir sėkmės.
Draugiškos rungtynės su Uzbekistanu ir Egiptu įrodė, kad galima laimėti ir prieš pasaulio reitinge daug aukščiau esančią komandą. Daryti išvadas prieš čempionatą labai sudėtinga. Galima tik prisiminti banalią, bet vis dar tinkančią frazę, kad kamuolys yra apvalus ir kiekvienos rungtynės yra nauja istorija. Viskas spręsis aikštėje.
Ar Lietuvos rinktinės pasiruošimas pasaulio čempionatui prilygo pasaulinėms tendencijoms?
Reikia pripažinti, kad tokio pasiruošimo, kokį turėjome šįkart, nesame turėję niekada ir abejoju, ar artimiausiu laiku kažką panašaus turėsime. Vien dėl to, kad tokio lygio renginių, ko gero, nelabai šviesis. Visgi reikia suprasti, kad nors mes per pasiruošimą kažkiek paaugome, tą padarė ir kitos komandos. Visos komandos yra labai stiprios ir jos jau buvo žymiai aukštesniame lygyje. Daugumai komandų patekimas į pasaulio čempionatą suteikė daug motyvacijos.
Papildomi metai dėl čempionato atidėjimo tikriausiai daugumai išėjo į naudą ir komandos galėjo dar geriau pasiruošti pirmenybėms. Manau, kad čempionatas bus įspūdingas meistriškumo ir kovos prasme.
Jūsų manymu, ar pavyko mūsiškiams sukomplektuoti optimalią sudėtį?
Manau, kad sudėtis yra optimali. Reikia pasidžiaugti, kad treneris turėjo didesnį pasirinkimą, negu tai būdavo anksčiau. Dabar turime 16 žaidėjų ir jie vieni kitus gali sėkmingai pakeisti. Ačiū Dievui, kad rimtų traumų pavyko išvengti, o su mikrotraumomis susiduria visos komandos. Manau, kad mūsų vyrai yra pasiruošę kovoti bei atiduoti visas jėgas.
Kurias pasaulio čempionato komandas rekomenduotumėte pamatyti žiūrovams?
Visiems rekomenduočiau pamatyti pasaulio „grandus“ – Ispaniją ir Braziliją, bet taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį į tas šalis, iš kurių galbūt mažiau tikimasi. Galbūt žiūrovams skambės keistai, bet tiek Iranas, tiek Marokas, tiek Uzbekistanas manęs nenustebintu sėkmingu pasirodymu.
Argentina yra labai disciplinuota komanda. Portugalija turi didžiausią žvaigždę Ricardinho, bet kažkodėl aš manau, kad iki pusfinalio ji nenukeliaus. Ir be minėtų šalių yra daug gerų rinktinių. Labai sunku išvardinti stipriausias komandas. Neabejoju, kad nei vienam čempionato favoritui nebus lengva.
Kuo žavus yra salės futbolas?
Šis sportas žavus tuo, kad yra labai dinamiškas ir intensyvus. Dabar dauguma komandų taiko ypatingai aukštą spaudimą. Nuo pat kamuolio įmetimo prasideda kova aikštėje. Čia nėra kažkokių kamuolio pasispardymų tarp gynėjų, nuobodaus žaidimo. Labai įdomu būna, kai penktu žaidėju žaidžia vartininkas. Dabar dažniausiai vartininkai būna universalūs ir gali patys dalyvauti atakose, kad nereikėtų gaišti laiko keičiantis.
Salės futbole užtenka 1-1,5 sek. nuo vieno pavojingo momento prie vienų vartų iki kito epizodo jau prie kitų vartų. Taip pat šiame sporte rezultatai 2:0, 4:1 ar net 5:1 dar nieko nereiškia. Reikia žaisti iki pabaigos, nes yra nemažai pavyzdžių, kai komandos išsigelbsti iš sudėtingų situacijų. Salės futbolas yra nenuspėjamas ir įdomus nuo pirmos iki paskutinės minutės. Tas labiausiai ir žavi.
Aš salės futbolą net vadinu kapotynėmis. Gražiąja prasme – kaip komandos kovoja, aukojasi, kiek įdeda pastangų. Greičiai čia labai dideli. Įdomu stebėti šio sporto progresą. Atrodo, kad jau sunku kažką sukurti, bet žmonės, pasirodo, sukuria. Šiuolaikinės komandos vis atranda kažką naujo ir viskas eina į priekį. Smagu visa tai matyti.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: lff.lt
Jaunieji irkluotojai sublizgo Europoje: Stankūnai išplėšė auksą, merginos pasipuošė bronza