Jau beveik 60 metų JAV gyvuoja krepšinio tradicija – kasmet į Jameso Naismitho krepšinio šlovės muziejų (Naismith Memorial Basketball Hall of Fame) išrinkti naujus komandos narius.
Jameso Naismitho vardas muziejui suteiktas pelnytai. Šis žmogus sudarė pirmąsias krepšinio taisykles, o jam vadovaujant 1891 m. Masačusetso valstijoje esančiame Springfilde įvyko pirmosios krepšinio rungtynės. Krepšinio garsenybių muziejus duris atvėrė dar 1959 m., bet iš pradžių idėjos autoriui Lee Williamsui buvo sunku surinkti pakankamai lėšų reikiamo dydžio patalpoms gauti. Pirmame nuosavame pastate muziejus buvo įkurtas 1968 m. vasario 17 d., kai Springfilde vyko oficialus šlovės halės atidarymas.
Metams bėgant išsiplėtė
Per dešimtmečius gerokai šoktelėjus šio muziejaus populiarumui 1985 m. jis persikėlė į naują, 11 mln. JAV dolerių kainavusį pastatą prie Konektikuto upės. Nuo tada į pagerbtųjų sąrašus buvo įtraukiamos ir moterys. Gražioje vietoje stūksančio modernaus muziejaus sėkmė visuotinai išplitus krepšiniui pranoko lūkesčius ir greitai vėl teko kraustytis.
2002 m. buvo atidarytas naujas 47 mln. JAV dolerių kainavęs pastatas, kuris yra šiuolaikiniai krepšinio šlovės namai. Ten yra ne tik muziejus, bet ir restoranų, poilsio zonų, parduotuvių, didelė konferencijų salė ir viso dydžio krepšinio aikštelė.
Griežti atrankos kriterijai
JAV visi populiarūs žaidimai su kamuoliu turi savo šlovės muziejus, bet labiausiai išplėtotas yra krepšinis – be JAV ir kitų šalių profesionalių krepšininkų, muziejaus komandos nariais taip pat išrinkti mėgėjai ir sportui nusipelnę žmonės. Dažnai klaidingai manoma, kad tai vien NBA legendų sąrašas, bet kartu su NBA žvaigždėmis komandoje yra ir kitų įvairių su krepšiniu susijusių žmonių, išsiskiriančių savo gebėjimais.
Nuo 2011 m. Krepšinio šlovės muziejaus narių paskyrimo procesui vadovauja septyni komitetai, iš kurių keturiems patikėta rasti naujų kandidatų. Atskirai veikia devynių narių Šiaurės Amerikos komitetas bei moterų komitetas, tarptautinis ir veteranų komitetas. Kiekviename jų – po septynis narius. Norintis į Krepšinio šlovės muziejų patekti kandidatas turi gauti arba septynių (Šiaurės Amerikos), arba penkių (kitų trijų) komitetų narių pritarimą. Dalis naujų narių paskiriama tiesiogiai, bet šiuo atveju sistema itin sudėtinga.
Ką priimti, o ką atmesti?
Ten, kur vyksta rinkimai ir balsavimas, ten būna ir skandalų. Ne išimtis ir Krepšinio šlovės muziejus. Bėgant laikui nuolat kyla klausimų, kodėl vienas ar kitas asmuo pateko arba nepateko į sąrašą, kodėl balsavimas vis dar yra slapta procedūra. Nuo 1959 m. vertais patekti į šio muziejaus sąrašą buvo pripažinti 364 asmenys – žaidėjai, treneriai, teisėjai, sportui nusipelnę žmonės bei komandos. Įprastai kiekvienų metų žiemą paskelbiami finalininkai, iš jų renkami nauji nariai, kurie įtraukiami į muziejaus sąrašą tų pačių metų rudenį. Kandidatu gali tapti žaidėjas, baigęs karjerą ne mažiau kaip prieš trejus metus. Teisėjams ir treneriams taip pat galioja trejų metų taisyklė arba teisėjo karjera turėjo tęstis ketvirtį amžiaus.
Lietuviai turi savo atstovus
Iš žaidėjų pats pirmasis 1959 m. buvo pagerbtas legendinis George‘as Mikanas, o po jo šios garbės nusipelnė visų kartų geriausi krepšininkai, tarp kurių ir tokios krepšinio istorijos įžymybės, kaip Wiltas Chamberlainas, Billas Russellas, Jerry Westas, Kareemas Abdul-Jabbaras, Larry Birdas, Magicas Johnsonas, Hakeemas Olajuwonas, Michaelas Jordanas ir Shaquille‘as O‘Nealas. Garsenybių sąraše – 16 žaidėjų, kurie gimė ne JAV. Keturi iš jų gimė buvusioje Sovietų Sąjungoje: iš vyrų – rusas Sergejus Belovas bei lietuviai Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis, o iš moterų – latvė Uljana Semionova. Iš kitų užsieniečių į sąrašą pateko, pavyzdžiui, Dikembe Mutombo, Yao Mingas, Oscaras Schmidtas, Dino Meneghinas, Draženas Petrovičius ir Nikas Galis. 2017 m. Krepšinio šlovės muziejaus sąraše buvo 178 žaidėjai.
Visi į muziejų netilps
Nuolat sudaromi žaidėjų, kurie turėtų būti šios komandos nariai, bet neįveikė atrankos, sąrašai. Ekspertų nuomone, buvo „užšaldyti“ jau užmiršti žaidėjai, tokie kaip Leroy Edwardsas (karjera tęsėsi 1937–1949 m.), Kenny Sailorsas (1947–1951 m.), Bobby Jonesas (1975–1986 m.), Jackas Sikma (1978–1991 m.) ir Sidney Moncriefas (1979–1991 m.).
Lietuvio įspaūdžiai
Rimantas Džiautas, Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos generalinis sekretorius:
Krepšinio šlovės muziejuje Springfilde, kurio palubėje kabo ir Arvydo Sabonio bei Šarūno Marčiulionio nuotraukos, o stendus puošia jų marškinėliai, lankiausi jau tris kartus. Tačiau ne veltui sakoma, kad per kiekvieną apsilankymą muziejuje randi ir sužinai ką nors nauja. Bevaikščiodamas po sales susipažinau su muziejaus viceprezidentu Scottu Zuffelato. Prisistačiau, kad esu iš Lietuvos. Amerikietis pasigyrė, kad jo prosenelis iš motinos pusės buvo Ališauskas. Apsikeitėme suvenyrais. Papasakojau jam apie Joniškyje esantį krepšinio muziejų. Nepraleidau progos apžiūrėti stendą, kur moters biografija prasideda žodžiais „Vilnius, Lietuva“. Jie parašyti prie JAV moterų krepšinio pradininkės Sendos Berenson-Abbot pavardės. Moteris gimusi 1868 m. kovo 19 d. Vilniuje, Lietuvoje. Ji pirmoji Valstijose ėmėsi propaguoti krepšinį tarp moterų. Nors dauguma vyrų sakė, kad šis žaidimas dailiosios lyties atstovėms per sunkus, Senda įrodė savo. Iš pradžių ji krepšinio aikštelę padalijo į tris dalis, o kad nereikėtų daug bėgioti, griežtai prisakė merginoms judėti tik savo zonoje. Iki septynerių Lietuvoje gyvenusi Senda dvylika metų vadovavo JAV krepšinio federacijos moterų komitetui, parašė pirmąsias moterų krepšinio žaidimo taisykles. Mirė 1954 m.“
Tekstas: Siim Semiskar
Nuotraukos: Shutterstock.com / Siim Randoja
Italijos legendos atgimimas