Biatlonininkas K. Dombrovski – kiek sporto šakų yra išbandęs ir kur dar norėtų patikrinti savo jėgas?

„Klysta tie, kurie mano, kad biatlonininkai vasarą tik šaudo ir važinėja riedslidėmis“, – sako olimpietis biatlonininkas Karol Dombrovski, šiltuoju metų laiku sėdantis ne tik ant dviračio, bet ir į baidarę. Su sportininku kalbame apie tai, kaip biatlonininkai kovoja su treniruočių monotonija ir kokias sporto šakas jis dar norėtų išbandyti.

Profesionalus sportas neatsiejamas nuo pasiaukojimo

Pokalbį su Karol pradėjome nuo svarbiausio jo karjeros įvykio – dalyvavimo 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse. Jose K. Dombrovski pasirodė su Lietuvos biatlono rinktine, kurią sudarė dar trys pajėgūs biatlonininkai: Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia ir Linas Banys. Komandos pasirodymas yra įrašytas į šalies biatlono istoriją.

„Tai istorinis debiutas, nes buvome pirmieji savo šalies atstovai olimpinėje vyrų estafetėje 4 x 7,5 km. Labai didžiuojamės pasiekę garbingą 14-ą vietą. Manau, kad tai išties geras rezultatas, nes už mūsų dar liko labai stiprios šešios komandos. Pavyzdžiui, pasaulio taurės estafečių rungtyje dalyvauja ir iki 28 komandų, o olimpinėse žaidynėse dalyvavo vos 20 stipriausiųjų“, – tikina pašnekovas.

Pasak K. Dombrovski, intensyvus pasiruošimas 2022 m. olimpinėms žaidynėms vyko paskutiniuosius 4-erius metus, tad iki jų nueitas tikrai nemažas kelias, pareikalavęs ne tik daugybės treniruočių, bet ir asmeninio atsidavimo.

„Profesionalaus sportininko kelyje visada yra nemažai pasiaukojimo – tiek šeimos, draugų, tiek laisvalaikio ar pomėgių atžvilgiu“, – pasakoja gaminti ir laiką gamtoje leisti mėgstantis sportininkas.

 

Dalyvavimas varžybose – lyg treniruotė

Dėl įtempto pasiruošimo olimpinėms varžyboms, biatlonininkas tikina, pakankamai mažai dalyvavo kitų sporto šakų varžybose, ką K. Dombrovski taip pat patinka daryti.

„Kadangi mūsų pasiruošimas žiemos varžyboms šiltuoju metų laiku susideda iš įvairiausių sporto šakų treniruočių, esame fiziškai pasiruošę ir bėgimo, ir dviračių, ir plaukimo varžyboms – tad kodėl nesudalyvavus? Net mūsų treneris sako, kad geriausia treniruotė ir yra varžybos“, – teigia biatlonininkas, šiemet savo jėgas išbandęs jau dvejose skirtingų sporto šakų rungtynėse.

Neseniai K. Dombrovski dalyvavo jo gimtojoje Nemenčinėje vykusiame kalnų dviračių maratone „Maratony Kresowe“, kur įveikė tris ratus po 21 km, kas ir buvo didžiausias sportininko tikslas. Na, o gegužės pabaigoje Vingio parke surengtame 10-ies km bėgime „Vilkų takais“, kuris buvo skirtas pamirštiems kariams atminti, biatlonininkas iškovojo 3-ąją vietą.

„Kiekvienose varžybose, kokios sporto šakos jos bebūtų, vis tiek bandai parodyti  savo geriausią formą, pasiekti užsibrėžtą rezultatą, pagauni tą sportinį azartą. Be to, dalyvavimas realiose varžybose yra daug įspūdingesnis negu tiesiog treniruotė. Turint omeny, kad kai kuriais šiltojo sezono mėnesiais surenkame ir po 80 val. krūvio per mėnesį, tikrai norisi praskaidrinti savo treniruočių rutiną“, – pasakoja pašnekovas.

Dar yra neišbandytų sporto šakų

Nuo maždaug gegužės vidurio iki pat žiemos įvairiuose treniruočių stovyklose savo fizinę formą gerinantis sportininkas yra išbandęs įvairiausias sporto šakas, tačiau nori savo jėgas išmėginti dar įvairesnėse rungtynėse.

„Mūsų pasiruošimas šiltuoju metu nėra tik važinėjimas riedslidėmis, kaip kiti mano. Treniruodamiesi mes važinėjame dviračiais, bėgiojame, atliekame bėgimus su kliūtimis, įvairias jėgos treniruotes, lankome baseiną ir sporto salę, kartais net plaukiame baidarėmis, žinoma – daug šaudome. Kitaip tariant, kuo įvairiausiais būdais „klojame“ fizinio pasirengimo pamatus žiemai ir, be abejo, bandome išvengti monotonijos“, – vardija vyras.

K. Dombrovski ateityje dar norėtų sudalyvauti orientacinėse varžybose, išbandyti jau kurį laiką viliojantį triatloną, ir prabėgti maratoną, tačiau, tikina, kad pastarosios rungtynės, greičiausiai, nusimato tik tolimoje ateityje, nes tam dar reikia pasiruošti. Na, o šiuo metu sportininkas svarsto dalyvauti Pasaulio vasaros biatlono čempionate, kuris netrukus vyks Vokietijoje, Rūpoldingo mieste.

Tekstas: Karina Vladičkė
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo