Kai geriausių Lietuvos metų sportininko apdovanojimuose Marijonas Mikutavičius ištarė breiko šokėjos Dominikos Banevič vardą, jos mama Alina Banevič nesulaikė ašarų. Nieko nuostabaus, nes vos 16-os metų pasaulio ir Europos čempionė D. Banevič, atsiėmusi statulėlę, gražiausius žodžius skyrė būtent savo mamai.
„Šis apdovanojimas nėra tik mano. Jis yra ir mano mamos, nes mes visur keliaujame dviese, einame šiuo keliu dviese. Kai pralaimiu, dviese verkiame, kai laimime, džiaugiamės kartu. Aš labai džiaugiuosi, kad turiu tokią mamą“, – ant scenos sakė D. Banevič, varžybose dalyvaujanti B-girl Nicka vardu.
A. Banevič po apdovanojimų buvo atvira – po tokių dukros žodžių ji jautėsi laiminga.
„Lygiai prieš metus Dominika per tuos pačius apdovanojimus, sėdėdama toje pačioje salėje, man pasakė, kad kitais metais aš stovėsiu ant scenos. Kaip pasakė, taip ir padarė“, – šypsojosi A. Banevič.
Šis šeimyninis duetas yra tikras pozityvumo šaltinis. Atsidavusios savo tikslams bei svajonėms, jos įrodė, kad nieko nėra neįmanoma.
„Tikėjau, kad Dominika bus geriausia ir visada jai sakiau, kad viskas pavyks. Nesvarbu, kad pradžia nebuvo lengva ir sunkiai sekėsi atlikti kai kuriuos elementus. Jos charakteris jai leidžia viską. Ji dirba „žiauriai“ sunkiai. Darbas vyksta nuo ryto iki vakaro. Jeigu ji sportuodavo po šešias valandas per dieną ruošdamasi pasaulio čempionatui, tai dabar dirba po aštuonias ir daugiau. Jau dabar ji ruošiasi olimpinėms žaidynėms“, – pasakojo A. Banevič.
D. Banevič dabar yra pats paauglystės pikas. Tokio amžiaus jaunimas tampa vis savarankiškesnis, o neretu atveju tėvams nepavyksta jau tinkamai nukreipti savo atžalų geriausio kelio link.
„Svarbiausia yra leisti pačiam žmogui pasireikšti. Aš jai leidžiu viską. Pas mus nėra taip, kad kažkas būtų draudžiama ar įsakoma. Mes esame draugės. Tai ir yra visa mūsų sėkmės paslaptis – rasti bendrą interesą ir suprasti viena kitą. Man net pačiai būdavo apmaudu, kai Nicka, būdama maža, neateidavo į kokį nors gimtadienį, bet po to prie to prisitaikiau ir leidau jai būti ten, kur svarbiau“, – teigė A. Banevič.
Kitais metais D. Banevič ir visos breiko bendruomenės laukia išskirtinis įvykis – debiutas olimpinėse žaidynėse. Gali būti, kad tai bus pirma ir paskutinė galimybė sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, nes jau aišku, jog 2028 metais Los Andžele breiko jau nebebus. A. Banevič neabejoja, kad breikas ateityje tikrai dar sugrįš į olimpinių žaidynių programą, bet pabrėžia – kiekvienas startas ir kiekviena pergalė tėra akimirkos.
„Iš tiesų pergalės tėra momentai, suteikiantys malonumą. Pašoki akimirką, tada trumpai pasidžiaugi apdovanojimu, o dirbti reikia „non stop“ visus metus. Olimpinės žaidynės nieko nepakeis – mes dirbsime toliau. Gyvenimas nesustoja ties vienu ar kitu startu. Mes visada judėsime į priekį. Po olimpinių žaidynių lauks kiti turnyrai ir čempionatai, jau dabar pas kalendorius užpildytas iki kitų metų pabaigos. Todėl dirbsime toliau“, – pabrėžė A. Banevič.
D. Banevič geriausios Lietuvos sportininkės rinkimuose aplenkė plaukikę Rūtą Meilutytę ir penkiakovininkę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: LTOK
Penkiakovininkė G. Venčkauskaitė: „Žinau, kad turiu patobulėti psichologiškai“