Daug metų Lietuvoje sparčiai populiarėjo įvairūs bėgimo renginiai. Nors pandemija pristabdė šį staigų populiarumo augimą, ir dabar Lietuvoje atrasti didesnį ar mažesnį bėgimo renginį galima kone kiekvieną savaitgalį.
Galima pastebėti, kad žmonės mėgsta bėgioti ne tik asfaltu ar miestų gatvėmis, bet ir bekele. Dėl to Lietuvoje atsiranda nauja „mada“ – „trail“ bėgimai. Renginių, kuriuose tenka bėgioti įvairiausia danga, skaičius sparčiai auga, o dalyvių skaičius vis kyla į viršų.
Daugelyje Lietuvoje vykstančių bekelės bėgimo varžybų galima išvysti tituluotą ilgų nuotolių bėgiką Vaidą Žlabį. Pradėjęs savo karjerą kaip plento bėgikas, dabar jis ieško iššūkių bėgiodamas miškais, kalnais bei kitu įdomesniu paviršiumi.
„Bekelės bėgimu susidomėjau prieš gerą dešimtmetį. Kai treniruodavausi bėgdamas plentu, bet koks aukštesnis kalniukas tapdavo dideliu iššūkiu. Supratau, kad jeigu tikslingiau pasitreniruosiu bėgdamas kalnais, bus lengviau bėgti plentu. Tuomet pradėjau treniruotis miške ir taip atradau „trail‘ą“, – pasakojo V. Žlabys.
Pasak jo, žmonės dažnai neteisingai lygina įprastą bėgimą plentu ir bėgimą bekele. Bekelės bėgimas yra visiškai kitoks.
„Bekelės trasose yra daug nestabilaus paviršiaus, daugiau nenuspėjamų iššūkių. Bėgimo procesas lyg toks pat, bet papildomai reikia stebėti grunto paviršių. Tai reikalauja daugiau susikaupimo, energijos ir patirties. Dar vienas skirtumas yra tas, kad bėgant kalnais „trail‘ą“ galima, o kartais net efektyviau yra paeiti – „power hikinti“. Bėgant plentu siekiama palaikyti pastovų tempą ir retas kuris eina“, – pasakojo V. Žlabys.
Bekelės bėgimo naujokams V. Žlabys pataria iš pradžių nesivaikyti didelių atstumų, nes bėgant gamtoje kilometražas yra visiškai kitoks nei plente.
„Rekomenduoju iš pradžių patyrinėti parkų takus, sužymėtas arba virtualias trasas, ir vėliau ieškoti savo kelių bėgimui. Tokių vietų galima nemažai rasti ir pačiame Vilniuje. Neabejoju, kad kiekvienas šalia savo namų gali rasti vienokią ar kitokią vietą bėgimui. Svarbu suprasti, kad „trail‘as“ nebūtinai reiškia kalnus ar uolingus kelius. Gana lygus parko keliukas ir viskas kitkas, kas nėra asfaltas, taip pat yra „trail‘as“. Lietuvoje neturime alpinių šlaitų, todėl čia vyrauja minkšti miško takai su nedideliais pakilimais“, – sakė V. Žlabys.
Kadangi bekelės bėgimas yra gerokai įvairesnis ir techniškesnis nei plento, labai svarbu yra dėvėti tinkamą avalynę. Ją reikia pasirinkti pagal paviršių, kuris dominuos bėgamoje trasoje, o tai gali būti ir akmenys, ir ledas, ir smėlis, ir miško takai.
„Jeigu bėgame tamsiu paros metu, būtina nepamiršti lempos. Visi kiti dalykai yra klasikiniai – tinkami rūbai, laikrodis, akiniai pagal poreikį. Bėgant ilgesnius nuotolius, rekomenduojama pasiimti kuprinę su gertuve, maisto papildais ar pačiu maistu. Galima naudoti ir bėgimo lazdas. Reikalingų priemonių kiekis natūraliai didėja augant paties bėgiko lygiui ir iš parkų pereinant į rimtesnius kalnus. Visgi svarbiausias dalykas, mano nuomone, yra tinkamas požiūris ir nusiteikimas. Lipant į kokį nors kalną nebūtinai viršūnėje rasime saulę. Aukščiausiame taške gali laukti rūkas, sniegas ar purvas, todėl svarbiausia yra išmokti mėgautis pačiu procesu ir gebėti priimti visokią gamtą ir orą. Kitu atveju, gali tekti nusivilti“, – patarimais dalinosi V. Žlabys.
Pats V. Žlabys sostinėje organizuoja treniruotes bekelės bėgimo naujokams. Jis, kartu su „Lietuvos Trail akademija“ kviečia į šiuo metu vykdomus kryptingus vieno mėnesio, keturių grupinių treniruočių užsiėmimus – „#TrailŽaliems“.
„Daugiau nei dvejus metus profesionaliai treniruodamas „Wild Souls“ bėgimo klubo sportininkus pastebėjau, kad Lietuvoje bėgikams nėra pereinamojo etapo tarp plento ir bekelės. Tiesiog trūksta pamatinių žinių ir praktikos. Taip atsirado poreikis rengti tikslines „#TrailŽaliems“ treniruotes. Žengiant pačius pirmuosius žingsnius svarbu suprasti kas yra bekelės bėgimas, kaip saugiai bėgti nelygiu paviršiumi, kurie principai veikia ir kurie ne, kokias priemones tikslinga naudoti ir panašiai. Vėliau mokinu kaip ekonomiškai bėgti į kalniukus, kaip saugiai nuo jų nusileisti ar net kaip saugiai kristi kai tai tampa neišvengiama. Galiausiai visas įgytas žinias ir praktikas siekiu apjungti ir užtvirtinti, taip suteikdamas dalyviams didesnio pasitikėjimo savimi ir įkvėpimo toliau treniruotis gamtoje savarankiškai ar su bėgimo klubu“, – aiškino V. Žlabys.
Žinoma, norint saugiai bėgti rimtuose kalnuose ar tarptautinėse kalnų varžybose reikia žymiai daugiau papildomų žinių ir praktikos.
Kaip minėjome, Lietuvoje atsiranda vis daugiau bekelės bėgimo renginių. Net ir žiemos metu vyksta populiarios bekelės bėgimų serijos „Xtrasa“, „Trailo kalvė“. V. Žlabys šias varžybas neretai išnaudoja kaip treniruotes, bet dėl savo patirties ir gebėjimų, dažniausiai skina pergales.
„Labai džiugu, kad turime entuziastų, kurie Lietuvoje organizuoja bekelės bėgimus. Galima sakyti, kad mūsų šalyje sparčiai auga bekelės bėgimo kultūra. Man patinka bėgti Lietuvoje, nes varžybos vyksta netoliese ir tai labai patogu. Į laimėjimus jau senokai nebesifokusuoju, didesnį dėmesį skiriu savo savijautai. Neretai varžausi pats su savimi, pvz., kad antrą ratą įveikčiau greičiau nei pirmąjį. Būna ir taip, kad vien tam, kad su varžovais būtų apylygės jėgos, prieš varžybas padarau sunkią treniruotę“, – atskleidė V. Žlabys.
Dažnas dalyvavimas varžybose Lietuvoje leidžia kaupti patirtį, mažinti startinį jaudulį, eksperimentuoti su mityba, strategija ir panašiai. Visa tai yra reikalinga siekiant didesnių tikslų jau užsienio varžybose.
„Planų šiemet turiu tikrai rimtų. Ketinu vykti į vienas sunkiausių utra trail varžybų Lenkijoje su 5 km. vertikalaus sukilimo, o dar vėliau atstovauti Lietuvai Pasaulio bekelės bėgimo čempionate Austrijoje. Jaučiuosi tikrai neblogai, todėl tikiuosi, kad pavyks „pasismaginti“ svarbiausiuose renginiuose“, – šypsojosi V. Žlabys.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Kiek kainuoja viena Cristiano Ronaldo diena?