Įsibėgėjant rudeniui, dienos trumpėja, orai vėsta, todėl žmonės vis mažiau juda. Jeigu neatsiranda motyvacijos sportuoti, tai gali tapti rimta problema tiek savijautai, tiek sveikatingumui. Sporto specialistai pabrėžia, kad vien tik prisiversti mankštintis ar sportuoti neužtenka – tą reikia daryti kokybiškai ir taisyklingai.
„Geriau nieko nedaryti, nei sportuoti per prievartą“, – sako „Impuls“ ir asmeninis treneris Janas Tankevičius.
Pasak jo, žmonės dažnai ima sportuoti pasižiūrėję „Youtube“ ar perskaitę kokį straipsnį, bet neįsigilina iki galo. Žmogaus organizmas yra labai sudėtingas, todėl be specialių žinių ar specialisto pagalbos, net paprasta mankšta gali būti žalinga.
J. Tankevičius pabrėžia, kad mankšta yra būtinas treniruotės atributas, dažniausiai atliekamas po apšilimo. Bet kokia sportinė veikla turi prasidėti nuo apšilimo, kad prasiplėstų kraujagyslės, o raumenys taptų minkštesni.
„Pagal fiziką, karštas daiktas prasiplečia. Dėl to apšilimo metu raumenų ląstelės prasiplečia ir kūnas tampa elastingesnis. Tai smarkiai sumažina tikimybę patirti mikro traumą. Po apšilimo galima eiti prie mankštos. Ji paruošia žmogaus sąnarius judėjimui. Geras pavyzdys yra gyvūnai, kurie prabudę pirmiausiai lėtai pasirąžo, o ne puola kažką vekti“, – aiškino treneris.
Paprasta mankšta, trunkanti keletą minučių, gali padėti išsibudinti arba suefektyvinti darbą, bet norint stiprinti kūną bei organizmą arba siekiant kažkokio progreso, jos neužtenka. Tam būtinos pilnavertiškos treniruotės.
Treniruotei reikalingas poilsis
Asmeninis treneris teigia, kad žmogaus savijautą didžiąja dalimi lemia laikas, skirtas poilsiui. Tik tinkamai pailsėjus galima sportą išnaudoti kaip energijos variklį, o ne stabdį.
„Norint, kad žmogus ryte būtų žvalus ir galėtų daryti mankštą, jis turi vakare anksti eiti miegoti. Nuo to priklauso žmogaus rytinė savijauta. Rytinis miegas niekada nekompensuoja organizmo atsistatymo“, – sakė J. Tankevičius.
Mokslininkai yra ištyrę, kad einant miegoti 21-23 val., organizme prasideda miego hormonų – melatonino – gamyba. J. Tankevičius iš savo patirties ir mokslinės literatūros atskleidė, kodėl žmogui ilsėtis reikia bent 8 valandas.
„Kas 2 valandas miego metu vyksta organizmo atsistatymas. Naktį atsistatinėja žarnynas, raumenys, smegenų veikla bei bendras žmogaus imunitetas – į jį įeina nervinė bei kraujagyslių sistemos ir t.t. Taigi, turime 4×2 = 8 val.“, – atskleidė treneris.
Žinoma, daug kas priklauso nuo pačio žmogaus gyvenimo ritmo ir jo amžiaus. Suaugusiems dažnai poilsiui užtenka ir 7 valandų.
Pakankamas poilsis leis žmogui ryte atsigerti vandens ar kavos ir jis galės nubėgti krosą, atlikti rytinį pasisveikinimą su saule, užsiims joga ar kitokia mankšta. Pailsėjęs žmogus jausis žvalus visą dieną.
Judėjimas savaime yra naudingas dalykas. Pasimankštinęs žmogus vėliau jaučia ne nuovargį, o energijos pliūpsnį.
„Kai žmogus juda, jo kraujagyslės prasiplečia ir jis greičiau bei daugiau kvėpuoja. Tai reiškia – daugiau įkvepia deguonies. Kai visa kraujagyslių sistema gauna daugiau deguonies, žmogus įgauna energiją“, – aiškino J. Tankevičius.
Optimaliausias laikas sportui – dienos metas
Vis dėlto mankštintis nėra būtina tik ryte. Tai vėlgi priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Dažniausiai žmonės būna „pelėdos“ ir eina miegoti vėlai.
„Jei „pelėdos“ keliasi anksti, tai kūnas paprastai dar nebūna biologiškai bei fiziologiškai pilnai prabudęs. Tada ta mankšta sporto salėje gaunasi per prievartą. Galbūt jis jaus pasitenkinimą, kad įgyvendino savo tikslą pasportuoti, bet kokybės nebus. Tuo tarpu jeigu žmogus ateis pasportuoti 12-16 val., tai jis jau gali būti pilnai atsibudęs, pavalgęs. Jo reaktorius būna užsikūręs ir toks laiko tarpas mankštai būtų tinkamas“, – kalbėjo J. Tankevičius.
Tuo tarpu anksti einantys miegoti žmonės, dar vadinami „vyturiais“, keliasi taip pat anksti ir iškart būna žvalūs. Tokie žmonės mankštintis gali bet kada – ryte, dienos metu arba vakare.
Vis dėlto, jeigu reikėtų išskirti optimaliausią paros laiką mankštai, J. Tankevičius renkasi pietų metą.
„Dienos metu mankštintis gali bet kas – ar „pelėda“, ar „vyturys“, ar kitokio tipo žmogus. Žmogus dieną dar nebus pervargęs, o sportuojant įgaunama energija visada išeis į naudą“, – sakė treneris.
Pasak J. Tankevičiaus, žmogus turėtų gyventi gamtos ritmu – kol saulė kyla, tai galima gerinti ir stiprinti savijautą, o saulei besileidžiant, natūraliai ateina ir nuovargis bei žiovuliukas. Dėl to nėra pats idealiausias dalykas po visų darbų ir reikalų kibti į treniruotę salėje.
„Žinoma, džiugu, kad žmonės po darbų prisiverčia sportuoti ir nori stiprinti savo kūną. Bet koks sportas bet kuriuo metu yra daug geriau nei nedaryti nieko. Sportuojantis žmogus bet kokiu atveju ilgiau atrodys jaunas. Iš savo patirties pasakysiu, kad sportas – jaunystės eliksyras“, – svarbią frazę ištarė J. Tankevičius.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Impuls, asmeninio archyvo
Japonija susižavėjęs E. Matusevičius atostogauti norėtų JAV