Šiais metais vasara Lietuvoje džiugina šiltais ir saulėtais orais. Netrūksta ir ypač karštų dienų. Nors didelė šiluma džiugina poilsiautojus, sportuojantiems žmonėms gali turėti ne itin malonių pasekmių.
„Geriausias pasirinkimas – sportuoti vakare. Treneriai dažniausiai neleidžia sportuoti karštos dienos metu, nes karštis ir saulė atima energiją bei jėgas. Dėl to tampa sunkiau sportuoti. Žinoma, tinka ir ankstyvas rytas, kai dar yra kažkokia vėsa“, – patarė sporto kineziterapeutas Marius Matulionis.
Jeigu treniruotė arba ilgesnis žygis neišvengiami dienos metu, svarbu turėti kepurę, pastoviai drėkinti plaukus, kad galva gautų drėgmės.
„Po ilgesnio krūvio visada galima pasinaudoti ledukais iš įprastos parduotuvės ar tiesiog kažkuo iš kameros, ką galima užsidėti ant viršutines kaklo dalies ir prie trapecinių raumenų. Reikėtų keletą minučių pašaldyti minėtas vietas. Kai galva ar kaklas pradeda šalti ar stingti, reikėtų šį procesą nutraukti. Čia trukmė kiekvienam gali būti skirtinga. Ir, žinoma, gerti daug skysčių – geriausia su įvairiais mikroelementais. Svarbiausi iš jų būtų kalis, kalcis, magnis“, – pasakojo M. Matulionis.
Kitas svarbus patarimas po krūvio – prasitempti raumenis, prasijudinti, neskubėti, padaryti mobilumo pratimus. Pasak M. Matulionio, reikia nepatingėti prasitemti blauzdas, krūtininę dalį ir, kaip minėta, gerti skysčius. Tai leistų išvengti mėšlungio ir panašių nemalonumų.
Turbūt daugelis pastebi, kad per karščius šiek tiek sulėtėja medžiagų apykaita, dėl to norisi mažiau valgyti arba ieškoma lengvesnio maisto. Tokio principo reikėtų nepamiršti ir sportuojantiems.
„Per karščius reikia daugiau lengvesnio maisto ir mažesnių dozių. Jaustis pusiau alkanam, ypač ištvermės sporte, yra labai normalu. Iš maisto siūlyčiau nepamiršti įvairių košių, avinžirnių, pupinės kultūros produktų. Visada padeda vaisiai, daržovės, galbūt ir sūris. Reikėtų tiesiog valgyti mažiau mėsos ir rinktis lengvesnį maistą“, – aiškino kineziterapeutas.
Vengti sportuoti per patį karštį M. Matulionis siūlo ne be priežasties. Karštą dieną galima gauti šilumos arba saulės smūgį. To požymiai – galvos skausmas, sukimasis, vėmimas. Jeigu negeriama pakankamai skysčių, smarkiai išauga apkrova širdžiai. Tas ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms.
„Nesakau, kad reikia liuobti vandenį kibirais, bet reikia vis pagurkšnoti ir sušlapinti burną. Buitinis patarimas – vanduo su druska ir cukrumi. Tai leistų gauti pakankamai medžiagų apsisaugant nuo raumenų traukimo. Bet kokiu atveju, norint 100 proc. išvengti šilumos smūgio, reikėtų sportuoti ankstų rytą arbą vakare“, – teigė M. Matulionis.
Nuo saulės galima pasislėpti prisidengiant skėčiu, suradus didesnį šešėlį ar tiesiog sulaukus danguje debesų. Visgi tai menkai apsaugo žmogų jeigu bendra oro temperatūra išlieka itin aukšta.
„Galbūt tai kažkiek padeda, bet apkrova žmogui per karštį iš esmės lieka tokia pati. Aš pats taip nerizikuočiau ir, kaip minėjau, rinkčiausi sportavimą rytais arba vakarais“, – pakartojo specialistas.
M. Matulionis prisipažįsta – jeigu sportininkas sportuoja profesionaliai, su žiniomis ir specialistais, ten galioja kitos taisyklės. Mėgėjams reikėtų nepersistengti ir saugoti savo sveikatą.
„Man tai vakarais sportuoti daug maloniau – paprakaituoji su likusia kaitra, atsigeri mineralinio ar papildų. Tada daug didesnis sporto malonumas negu alinti save per patį karštį. O jei dar koks šilumos smūgis ištinka, tai bent pusei savaitės galima iškristi iš įprasto gyvenimo. Kam to reikia?“, – sakė M. Matulionis.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
7 patarimai, kaip greičiau pasiekti ketozę