Nors šiemet pavasariški orai į Lietuvą neskuba, tačiau tai ne priežastis vengti aktyvaus sporto lauke. Dviračiai, riedlentės, riedučiai – visos šios ratuotos sporto priemonės ne tik sušildys rūškaną pavasario dieną, bet ir neabejotinai pakels nuotaiką. Apie savo patirtį, prisijaukinant šias transporto ir laisvalaikio priemones bei kas šiuo metu madinga „ratuoto“ sporto nišoje papasakos „Sportland“ darbuotojos Enrika ir Džestina.
„Ant bangos“ – triračiai riedučiai
21-erių Kauno „Akropolio“ „Sportland“ sandėlio darbuotoja Enrika Urbonavičiūtė riedučiais važinėja nuo vaikystės, todėl nemažai apie juos išmano.
„Būdama maždaug 3-ejų, pastebėjau vyresnius vaikus kieme važinėjant riedučiais ir labai jų užsimaniau. Mamai manęs pagailo, nes tiesiog laksčiau tiems vaikams iš paskos ir ji man nupirko riedučius“, – juokdamasi pasakojo Enrika.
Nuo to laiko mergina pakeitė jau ne vieną riedučių porą ir džiaugiasi, kad šis pomėgis jai vis dar neatsibosta. Riedučiai yra tapę kaunietės „transporto priemone“ šiltuoju metų laiku.
„Pavasarį, vasarą palieku ramybėje savo automobilį ir daug kur keliauju riedučiais. Tiesiog su savimi į kuprinę įsidedu batus ir, kai nuvažiuoju iki tikslo, persiaunu“, – teigė pašnekovė.
Taip pat E. Urbonavičiūtė mėgsta riedučius pasiimti su savimi prie jūros ar kai keliauja į sostinę.
Nors šiuo metu mergina yra patyrusi rankos traumą, tačiau ji jau nusižiūrėjo naują riedučių porą – tai „K2 Trio“ riedučiai su trimis ratais.
„Mane sužavėjo tai, kad ratuko skersmuo – 100 mm, kas leidžia išvystyti daug didesnį greitį. Su savo senaisiais 84 mm diametro ratais man po truputį jau darosi nuobodu“, – šypsojosi Enrika.
Dirbdama „Sportland“, mergina pastebėjo, kad šiuo metu populiarūs tamsių spalvų, minimalistinių formų, na ir, žinoma, trijų ratų riedučiai.
Į areną stoja elektroniniai dviračiai ir riedlentės
21-erių Klaipėdos „Akropolio“ „Sportland“ pardavėja-konsultantė Džestina Beliavskytė dviračiu aktyviai važinėja jau penketą metų. Šiam savo „Ghost“ prekės ženklo kalnų dviračiui mergina taupė visus metus, atsidėdama po nedidelę sumą iš savo dienpinigių.
„Pamenu, tėvai atkalbinėjo nuo tokio brangaus pirkinio, kadangi dviratis kainavo apie tūkstantį eurų. Tačiau taip pat nusipirkau spidometrą ir įsitikinom, kad per 2-3 mėn. suvažinėjau apie 1 tūkst. km. Iki šiol važinėju šiuo dviračiu“, – pasakojo mergina.
D. Beliavskytė tikina, kad šis dviratis jai patinka, nes ji yra aukšta – 182 cm ūgio, o dviračio rėmas – didelis, ratų skersmuo – 29 coliai, taip pat juo patogu važinėti ne tik gamtoje, bet ir mieste.
Su dviračiu pašnekovė mėgsta važiuoti prie jūros: į Palangą, važinėti Smiltynėje, Juodkrantėje, Nidoje, keliauti į Priekulę. Kasdien klaipėdietė stengiasi nuvažiuoti bent po 10 km.
Džestina pataria dviratį rinktis, atsižvelgiant į pavarų perjungimo ir stabdžių sistemų parametrus, jo svorį – geriau, kuo lengvesnis, nes išvystomas didesnis greitis ir nepamiršti ratų diametro, nes kuo didesni ratai, tuo komfortabilesnis judėjimas.
Dar vienas D. Beliavskytės pomėgis – važinėti riedlente. Ja mergina pradėjo važinėti metais vėliau nei dviračiu. Pradžioje „Sportland“ darbuotoja važinėjo miniriedlente, tačiau prieš maždaug metus ją iškeitė į ilglentę.
„Nors miniboard‘as manevringesnis, tačiau norėjau naujos riedlentės su kokybiškesniais, minkštesniais ratukais ir žinoma, labiau pritaikytą mano ūgiui“, – prisipažino mergina.
Džastina pastebėjo, kad paskutiniu metu „ratuoto“ aporto entuziastai domisi elektriniais dviračiais bei riedlentėmis
Tekstas: Karina Sėrikova
Nuotraukos: iš straipsnio herojų albumų
Šokdynė – nepamainoma sporto priemonė tiek namuose, tiek kelionėje