Šiaulių „Gintros-Universiteto“ supermergaitės

Žinoma, moterų futbolas nėra toks greitas ar paremtas fizine jėga kaip vyrų, čia daugiau taktikos, mažiau suvaidintų pražangų – moterys gal ir nežaidžia sukandusios dantis, tačiau negulės ant vejos tik tam, kad temptų laiką. Moterų futbolas turi savo žavesio, o jei dar mėgstama komanda laimi, tuomet belieka tik mėgautis žaidimu. Šią privilegiją pastaraisiais metais turi Šiaulių „Gintros-Universiteto“ gerbėjai.

Nuo persikvalifikavusių žolės riedulininkių iki TOP-16

Jau daug metų Šiaulių moterų futbolo klubo „Gintra-Universitetas“ gerbėjai galėjo mėgautis savo komandos pergalėmis Lietuvos ir Baltijos čempionatuose. Tačiau po praėjusių metų triumfo žygio Europos moterų čempionų lygoje, viltis, kad skambesnių pergalių bus ir daugiau, išaugo. Ilgametis komandos vyriausiasis treneris Rimas Viktoravičius sako, kad kartelė pakelta labai aukštai ir peršokti ją bus nelengva. Nebebus taip, kad varžovės komandos neįvertins. R. Viktoravičius: „Praėjusį sezoną pasiekėme tikrai daug, pakartoti šį rezultatą bus labai sunku. Tačiau kaip visuomet kovosime kiekvienose rungtynėse. Bet, žinote, gali būti milijonas priežasčių, dėl kurių rezultatas bus geresnis ar blogesnis. Lemia labai daug faktorių: ar daug žaidėjų traumų, su kokiomis komandomis žaisti lems burtai, ne paskutinį vaidmenį moterų futbole užima ir psichologija. Negalime apsidrausti ir nuo to, kad dalis komandos žaidėjų išeis motinystės atostogų.“
„Gintros-Universiteto“ istorija prasidėjo 1999 metais, kai dabartinis klubo prezidentas Gintaras Radavičius ir žolės riedulio treneris Vaidotas Vaičeliūnas, abu buvę futbolininkai, sugalvojo suburti moterų komandą. Žolės riedulininkės, kurios futbolą iki tol buvo žaidusios tik treniruotėse, debiutiniame čempionate iš karto tapo šalies čempionėmis. Šį pasiekimą pavyko pakartoti ir po metų.
Nuo 2003 m. nuspręsta ieškoti merginų, kurios norėtų žaisti tik futbolą. Nuo tada komandos vairas patikėtas R. Viktoravičiui, jis vadovauja iki šiol. Treneris, anksčiau rungtyniavęs Šiaulių futbolo komandose, prisimena darbo pradžią kaip nelengvą ir pilną iššūkių: „Pirmieji metai darbo su moterimis buvo ganėtinai sunkūs. Neturėjome iš ko surinkti komandą, tekdavo kviesti žolės riedulininkes. Žaidėjoms buvo keliamos užduotys teisingai susistabdyti kamuolį ir, jei tai pavykdavo padaryti gerai, jau vertinome kaip didelį pasiekimą. Po truputį tobulėjome, keitėme bendrą požiūrį į moterų futbolą, augome. Dabar žaidėjoms jau savaime suprantama, kad jos turi mokėti tiksliai smūgiuoti kamuolį, suprasti taktines schemas. Jau turime apie 30 futbolininkių, kurios žaidžia pagrindinėje ir dublerių komandose.“

Pergalės jau neša dividendus

Šiaulių komanda šalies čempionių titulo neišleidžia iš rankų jau 12 metų. Praėjusių metų rezultatas fenomenalus: ne tik iškovotos visos pergalės, tačiau nepraleista nė vieno įvarčio. 2006, 2008, 2009, 2010, 2011 metais „Gintra-Universitetas“ tapo Baltijos lygos čempionėmis. Netgi esant didelei sportininkių kaitai, komanda Lietuvoje neturi sau lygių. „Norisi stipresnių varžovių, kad būtų didesnė konkurencija, kad galėtume tobulėti. Tai, koks lygis yra dabar, parodo mūsų rezultatai. Nesame kažkokia superkomanda, tačiau jei pavyksta per sezoną nepraleisti nė vieno įvarčio, tai pasako apie pirmenybių lygį. Tikimės, kad situacija po truputį keisis. Nors vis dar sulaukiame skeptiško požiūrio ir nuomonės, kad moterys ir futbolas nesuderinami. Pasitaiko, kad net su futbolu susiję žmonės taip mano“, – sako R. Viktoravičius. Iki praėjusių metų Europos turnyrai „Gintrai-Universitetui“ baigdavosi grupės varžybomis. Rezultatai 0:8 ar net 0:11, žaidžiant su aukščiausio lygio Europos moterų komandomis, būdavo nereti ir labai skaudūs. Tačiau „Gintra-Universitetas“ augo ir stiprėjo, o tai, ką pavyko pasiekti praėjusiame sezone, perrašė Lietuvos moterų futbolo istoriją. Ne tik moterų, bet ir visą Lietuvos futbolo istoriją, nes, ko gero, dar ilgai vyrų komandos nepateks tarp 16-os geriausių Europos futbolo komandų.
Pernai „Gintros-Universiteto“ futbolininkės atliko didžiausią šuolį aukštyn moterų futbolo klubų reitinge. Tarp 150 komandų šiaulietės metus baigė užimdamos 84 poziciją. Šį progresą lietuvėms lėmė puikus pasirodymas UEFA Čempionų lygos turnyre, kai pavyko patekti į atkrintamąsias varžybas. Jose eliminuota Prahos „Sparta“ (71 vieta) ir netgi laimėtos vienerios rungtynės prieš Danijos „Brondby“ (44 vieta). Po triumfo Prahoje sugrįžusias futbolininkes pasitiko būrys gerbėjų, sveikino ir miesto valdžia. Ši pergalė „Gintrą-Universitetą“ išgarsino Europoje, sulaukta kvietimų vykti į futbolo turnyrus. Viename jų – Romoje – šiaulietės jau spėjo sudalyvauti ir iškovojo trečią vietą.
Laimėjimas populiarina komandos vardą ne tik futbolo pasaulyje, bet ir visuomenėje. O tai padeda pritraukti naujų rėmėjų. Jau šiemet žaidėjos vilkės „Nike“ firmos aprangą, Šiaulių „Akropolio“ „Sportland“ sporto prekių parduotuvėje „Gintros-Universiteto“ nuotrauka bus pagrindinė tarp miestą garsinančių sportininkų, prekybos centro lankytojai galės pasigrožėti ir merginų iškovotais trofėjais. Miesto savivaldybė, atsižvelgdama į rezultatus, skyrė didesnį finansavimą.

Futbolininkėms rasti darbą – sunki užduotis

Didžiosios vyrų futbolo žvaigždės uždirba milijonus, surenka į stadionus tūkstančius ir mėgaujasi visuotiniu dėmesiu. Moterų futbolas tebėra šešėlyje. Pasaulyje yra keletas futbolo lygų, pvz., JAV, Anglijoje, Vokietijoje, kuriose rungtyniauja tik profesionalės, kitose šalyse (Norvegijoje, Švedijoje) – lygos pusiau profesionalios. Yra ir profesionalių komandų, kurios žaidžia mėgėjų lygoje, kaip Serbijoje Suboticos „Spartakas“. Nors pasiekimai, palyginti su vyrų komandomis, gerokai aukštesni, Lietuvoje moterų futbolas tik mėgėjiškas. Komandos treneris R. Viktoravičius sako, kad futbolininkės turi derinti savo darbus ir mokslus su treniruotėmis. Blogiau, kai merginos baigia mokyklas ar aukštąsias, tuomet jas išlaikyti komandoje dar sunkiau. Kartais su perspektyviomis futbolininkėmis tenka atsisveikinti, nes jos pasirenka emigraciją ar ramesnį šeiminį gyvenimą. „Mes džiaugiamės glaudžiu bendradarbiavimu su Šiaulių universitetu, per jį pavyksta pritraukti perspektyvių žaidėjų iš kitų miestų. Tačiau baigus mokslus daugumai tenka sunkus pasirinkimas ir dažnai futbolas lieka pralaimėjusiojo vietoje. Nebent futbolininkė derina žaidimą komandoje su trenerės darbu. Geriausioms žaidėjoms darbo padeda ieškotis ir klubo prezidentas Gintaras Radavičius. Tačiau labai nenoriai priimamos futbolininkės, nes visiems aišku, kad reikės derinti darbus su treniruočių ir varžybų grafikais. Teko bendrauti su kolegomis Švedijoje, ten įmonės labiau palaiko dirbančias sportininkes, netgi garbinga yra turėti savo gretose sportininkę.“ Vis tik Rimantas Viktoravičius nusiteikęs optimistiškai. Kasmet į futbolo treniruotes ateina vis daugiau mergaičių, pergalės atveria daugiau perspektyvų tiek komandai, tiek kiekvienai žaidėjai asmeniškai. Belieka tik tikėtis, kad bėgant metams, augant rėmėjų skaičiui „Gintra-Universitetas“ geriausioms savo žaidėjoms galės pasiūlyti ir profesionalius kontraktus.

Tekstas: Egidijus Anglickis
Nuotraukos: „Sportland“