Birželio 2-3 dienomis Italijoje, Ligūrijos regione, vykusių varžybų dvejetų grupėje Lietuvos atstovai Elijus Čivilis ir Andrejus Dolgovas pirmą kartą šalies dviračių sporto istorijoje tapo pasaulio kalnų dviračių 24-ių valandų lenktynių čempionais. O šią savaitę Elijus Čivilis išvyksta į Mongolia Bike Challenge – 6 dienų daugiadienes kalnų dviračių varžybas Mongolijos stepėse.
Prieš porą mėnesių tapote pasaulio kalnų dviračių 24-ių valandų lenktynių čempionais Italijoje vykusiose varžybose. Po jų sakėte, kad nedrąsiai svajojate apie daugiadienes kalnų dviračių varžybas Mongolijos stepėse. Girdėjome, kad nedrąsi svajonė išsipildė. Kaip tai įvyko?
Su tomis svajonėmis reikia atsargiai, nes jei netyčia jos slysteli realybės link ir tampa planu, tada jau tik spėk lagaminus krautis (juokiasi).
Taip ir nutiko, kai pailsėjęs po 24 val MTB pasaulio čempionato susirašiau su charizmatiškuoju Mongolia Bike Challenge organizatoriumi italu Willy Mulonia, kuris tas svajones tiesiog konvertavo į planą ir pakvietė neatideliojant atvykti į lenktynes dar šiemet. Tad praktiškai įšokau į nuvažiuojančio traukinio paskutinį vagoną, o visa kita – tik paskutinės minutės logistinės detalės besiverčiant per galvą (juokiasi).
Papasakokite, kuo ypatingos Mongolia Bike Challenge varžybos?
Ypatumo čia yra bene kiekviename žodyje atskirai. Mongolija – visiškai nepažinta šalis taip toli nuo Lietuvos, kad jau savaime kvalifikuojasi į kažką labai egzotiško ir įdomaus. Tenykštė gamta ir vaizdai, tikiu, tikrai yra nepanašūs į ankščiau matytas vietoves. Taip pat esu nusiteikęs ir maloniam kultūriniam šokui, juolab kad planuojamas apgyvendinimas tarp etapų bus natūralioje gamtoje, kur net nėra GSM ryšio. „Bike” žodis ir patiems mongolams yra ypatingas (na gal labiau keistas nei ypatingas), nes niekas ten beveik dviračiais nevažinėja. Pasak organizatorių, kai jie pirmą kartą atvyko į šalį tartis dėl tokių daugiadienių varžybų organizavimo, vietinė valdžia nelabai suprato, kaip įmanoma dviračiu važiuoti po daugiau kaip 100 km kasdien kertant kalnus ir galybę upių, kurios patvinus būna sunkiai įveikiamos net sunkvežimiais. Na, o „challenge” elementas jau išplaukia natūraliai, kai stepėse naktį būna -10, o diena +30 laipsnių šilumos, o tu keliauji tas 6 dienas Čengis Khano keliais iš vienos stovyklos į kitą. Tiesa sakant, aš ir nusiteikinėju labiau „bike challenge” nei „bike race”.
Kokius tikslus sau keliate šiose varžybose?
Tikrai neslėpsiu, važiuoju ne vien gamta pasigrožėti ar pavalgyti arklienos, bet ir dviratininkų neformaliais terminais kalbant, suduoti savo konkurentams. Startuosiu profesionalų „Khan” kategorijoje kartu su dviračių sporto profesionalais iš viso pasaulio. Istoriškai šiose varžybose susiremia nacionaliniai MTB maratonų čempionai. Pernai laimėjo JAV, užpernai Italijos, dar ankščiau Kanados atstovai. Galbūt dėl pergalės nepakovosiu, bet vis tiek rodysiu nagus ir ragus konkuruodamas dėl podiumo skirtingose etapuose.
Daugeliui ištvermės sportininkų esate sektinas pavyzdys. Iš kur tiek parako ir noro patirti vis naujus nuotykius?
Kas aš esu? Aš esu (kaip ir bet kuris kitas žmogus) tas, kurį suformavo jo gyvenimiškoji patirtis sukaupta per konkrečius įvykius. Esu įsitikinęs, kad turininga patirtis teigiamai prisideda prie gyvenimo kokybės ir, paprastai tariant, – tampi laimingu žmogumi. Todėl labai agituoju kiekvienam susikurti tuos įvykius, kad ir mažus, kad ir lokalius, bet neįprastus ir turiningus. Jei važinėjate kasdien dviračiu į darbą, nuvežkite save į Neries regioninį parką ir ten pavažinėkite nežinomais miškų keliais. Jei bėgiojate stadione, nubėkite į Karoliniškių draustinį ir paropokite sužymėtais šlaitų takeliais. Tiesiog išneškite save ten, kur dar nebuvot, o nauji nuotykiai jau jus pačius susiras.
Ačiū ir sėkmės lenktynėse!
Tekstas – Sportland Magazine
Nuotraukos – Mongolia Bike Challenge
Lietuvio svajonė – olimpinės žaidynės
Komentarai
Pergalės linkiu!