Ne vienai vilniečių ir kauniečių kartai aktyvus laisvalaikis žiemą asocijuojasi su „Snaigės” žygiais. Jau pusę amžiaus gyvuojanti tradicija neblėsta iki šiol.
Kalbiname ilgametį „Snaigės” žygių organizatorių, Vilniaus keliautojų klubo pirmininką, keliautoją ir orientacininką Algimantą Jucevičių.
Trumpai papasakokite apie „Snaigės” žygių istoriją, filosofiją, šio sveikatinimo judėjimo tikslus.
Pirmasis “Snaigės” žygis buvo surengtas 1963 metais, Kaune. Asmeniškai aš tokius žygius Vilniuje organizuoju nuo 1973 metų. Renginių idėja ir tikslas yra pakviesti žmones išeiti į gamtą. Tiesiog pabūti ore aktyviai judant. Na, o žiemą tą daryti smagiausia su slidėmis. Džiugu, kad per tuos kelis dešimtmečius renginys smarkiai išpopuliarėjo, dalyvių skaičius didėjo. Sulaukiame iki pusantro tūkstančio dalyvių, kurių amžius ribojasi nuo 3,5 iki 86 metų. Mūsų žygiai skirti ne varžymuisi, todėl skubėti nėra ko. Nežiūrint į tai, maršrutą įveikusį dalyvį visada apdovanojame simboliška paskata. Žygio maršrutų nuotoliai nuo 4 – iki 15 kilometrų.
Daugumos žmonių sąmonėje „Snaigės” žygis asocijuojasi su slidinėjimu, tačiau pastarosios žiemos nelepino sniegu. Kokią alternatyvą siūlote slidinėjimo entuziastams, kai nebūna sniego?
Iš tiesų mes dažniau bėdavojamės, kad nėra sniego. Už miesto jo visada būna daugiau. Todėl aš visada sakau, kas nori slidinėti, tas ir slidinėja. Pavyzdžiui, pernai surengėme net 7 žygius, nors sako, kad žiemos pernai nebuvo. Kaip alternatyvą visada siūlome šiaurietiško ėjimo lazdas. Su šiomis lazdomis vaikščioti kviečiame ir vasarą.
Ši žiema, atrodo, bus tikra ir ilga. Ar slidininkai galės leistis į žygius kiekvieną savaitgalį?
Žinoma. Kol leis žiemos sąlygos, tol į žygius ir leisimės. Džiaugiuosi, kad gražiai prisnigo, spustelėjo šaltukas. Esu įsitikinės, kad ir likusį sausį ir visą vasarį drąsiai galima bus leistis į žygius. Kiekvieną sekmadienį vilniečius kviesime išbandyti skirtingas vietas. Vėl gi, trąsos išlieka, maršrutus galima bandyti įveikti bet kada.
Kiek žygio trasų yra Lietuvoje ir Vilniuje?
Šiandien Vilniuje yra septyni rajonai, kuriuose paruošiame trąsas. Palankiomis žiemomis, jomis džiaugiamės iki pat balandžio. Kolegos iš Kauno įrenginėja penkias trąsas: Kleboniškio, Panemunės, Lampėdžių ir kituose miškuose.
Ar šiemet planuojate rengti sportinį slidinėjimo maratoną?
Taip, tradiciškai jau kelinti metai, Lietuvai simbolinę kovo 11 dieną, tokį maratoną būtinai surengiame. Kaip tik į sezono pabaigą, kai žmonės fiziškai būna stiprūs ir pasirengę. Šis maratonas vyksta Senasalyje, Vilniaus rajone, kur ilgiausiai išsilaiko sniegas.
Ar „Snaigės” žygių dalyviai varžosi dėl kokių nors prizų, reitingų, įskaitinių taškų?
Maratonas yra mūsų išskirtinis renginys, todėl čia jau egzistuoja amžiaus grupės, medaliai, taurės, prizai. O savaitgaliniai žygiai skirti sau, kokius tikslus išsikeli, tokių ir sieki.
Jau ilgai esate Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas, su bendražygiais organizuojate “Snaigės” žygius. Su kokiomis problemomis tenka susidurti?
Žinoma, mes visada labai džiaugiamės, kad kiekvienais metais dalyvių vis daugėja ir daugėja, tačiau dėl to tenka susidurti su transporto problema. Neturime kur parkuoti automobilių. Ant plento palikti negalime, o vietos aikštelėms nėra. Turime rėmėjų, kurie mielai nuvalytų sniegą ir įrengtų aikšteles, tačiau tam reikia ploto…
Ką turėtų žinoti pirmą kartą nortintys dalyvauti „Snaigės” žygyje? Kokia registracijos tvarka, apranga ir t.t.?
Registarcijos nėra. Priimame visus norinčius dalyvius. Nėra ir amžiaus grupių. Juk čia ne varžybos, o žygis. Dalyviams patariame per daug neprisirengti, kad neperšiltų, tačiau visada rekomenduojame su savimi turėti rūbą, kuris apsaugotų nuo vėjo. Nereikia skubėti, o tiesiog mėgautis išvyka gamtoje.
Dėkojame už pokalbį.
Tekstas: SPORTLAND MAGAZINE
Nuotraukos: bigstockphoto.com
Lilehameryje – 10 jaunųjų sportininkų iš Lietuvos