Dalintis „Paplūdimio tinklinininkė A. Raupelytė: „Kylant rezultatams, auga ir tikslai““

Paplūdimio tinklinininkė A. Raupelytė: „Kylant rezultatams, auga ir tikslai“

Prasidėjo naujasis paplūdimio tinklinio sezonas, kuriame jau yra kovojama ir dėl olimpinės atrankos taškų. Nors pirmieji „Beach Pro Tour“ turnyrai organizuojami toli nuo Lietuvos, kai kurios mūsų šalies poros jau spėjo nudžiuginti puikiais rezultatais.

Brazilijoje surengtame aukšto lygio „Challenge“ serijos turnyre geriausią rezultatą Lietuvos istorijoje pasiekė Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė, užėmusios ketvirtą vietą.

M. Paulikienė jau praėjusiais metais su kita partnere Erika Kliokmanaite iškovojo ne vieną gražią pergalę, tuo tarpu gerokai jaunesnei A. Raupelytei tai – nauja patirtis su aukščiausio lygio varžovėmis. Verta pažymėti ir tai, kad Brazilijoje lietuvės tik po dramatiškų kovų pralaimėjo pusfinalį ir mažąjį finalą.

Apie naują sezoną ir užaugusias ambicijas A. Raupelytė pasidalino mintimis su „Sportlandmagazine.lt“.

Kokios emocijos po sėkmingo turnyro Brazilijoje? Ar dar liko apmaudo po paskutinių pralaimėjimų?

Žinoma, po pralaimėto pusfinalio ir mažojo finalo emocijos nebuvo pačios geriausios. Ypač žinant, kad tiek mažai trūko iki pergalės. Buvo sunku negalvoti apie savo padarytas klaidas aikštelėje ir nekaltinti savęs dėl jų. Tačiau pasibaigus turnyrui tos prastos emocijos greitai nuslūgo ir atėjo džiaugsmas bei pasididžiavimas savimi ir Monika. Neturiu daug patirties tokio lygio turnyruose, todėl toks rezultatas man yra labai didelis pasiekimas, kuriuo aš esu labai patenkinta.

Ainė Raupelytė. Volleyball World nuotr.

Paskutiniame turnyre žaidėte labai daug rungtynių, dauguma baigėsi po 3 setų. Kaip pavyko išsaugoti tiek ištvermės ir jėgų?

Varžybų metu krūvis buvo tikrai didelis, vieną dieną teko žaisti ir 3 rungtynes po 3 setus, atiduodant visas savo jėgas. Žinoma, prieš kiekvienas varžybas prasitampydavome ir po varžybų pramasažuodavome raumenis, bet natūralu, kad paskutinėmis dienomis jau šiek tiek jautėsi tas fizinis išsekimas. Na bet pačių varžybų metu dėl to didelio adrenalino pasimiršdavo visi skausmai ir tiesiog žaisdavai atiduodamas visas jėgas.

Pati tik prieš šį sezoną pradėjai žaisti su M. Paulikiene. Kokios mintys buvo kai tokia galimybė atsirado?

Jei atvirai, tai labai nustebau kai Monika man pasiūlė šį sezoną žaisti kartu (šypsosi, – red. past.). Žinoma, ne vienerius metus stebėjau jos pasirodymus įvairiausiuose tarptautiniuose turnyruose ir galvojau, kad ateityje norėčiau ir aš žaisti tokiame lygyje. Buvo ir tokių minčių, kad būtų faina ir su ja kokiame turnyre kartu sudalyvauti, bet tikrai nesijaučiau pakankamai stipri žaidėjai, kad jai tai pasiūlyčiau. Tad gavusi pasiūlymą žaisti kartu tikrai labai apsidžiaugiau, bet tuo pačiu jaučiau ir milžinišką atsakomybę jos nenuvilti.

Ainė Raupelytė kairėje. Volleyball World nuotr.

Esi dar gana jauna ir turbūt sulauki daug patarimų iš vyresnės M. Paulikienės. Gal gali išskirti svarbiausias jos pamokas?

Žaidžiant su Monika, labai jaučiasi jos patirtis. Ji geriau analizuoja priešininkių žaidimą ir padeda man su strateginėmis žaidimo dalimis.

Kiek motyvacijos jums, kaip porai, suteikia tokie rezultatai kaip šis Brazilijoje?

Tokie rezultatai, bent jau mane asmeniškai, tai tikrai labai motyvuoja, nes tada pamatai, kad sunkus darbas treniruotėse atsiperka. Grįžus iškart norisi didinti treniruočių skaičių ir tobulinti skirtingus tinklinio elementus, kuriuose jaučiau didžiausias spragas žaisdama prieš aukščiausio lygio komandas.

Nors labai džiaugiuosi mūsų pasiekimu, bet sotumo jausmo nepatyriau. Ankščiau tikslas buvo „Future“ turnyro prizinė vieta ir išėjimas iš kvalifikacijos „Challengeryje“, bet kylant rezultatams, automatiškai auga ir tikslai, norisi vis daugiau. Dabar norėčiau „Challenge“ medalio ir išeiti iš kvalifikacijos „Elite“ turnyruose. Na ir žinoma – patekti į Europos čempionatą bei gerai jame pasirodyti.

Ainė Raupelytė. Volleyball World nuotr.

Ko išmokai iš šio sezono pradžios ir ką labiausiai norėtum patobulinti savo žaidime?

Tobulinti reikia viską, bet jeigu reiktų išskirti svarbiausius elementus, kurių labiausiai pritrūko paskutinių varžybų metu, tai būtų užtvaros elementai. Dar reikia nemažai dirbti su rankų aktyvumu blokuojant kamuolį ir atsitraukimu nuo bloko. Bet, žinoma, reikia dar daug darbo ir  paduodant, keliant, puolant, na ir apskritai geresnio fizinio pasirengimo.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus

Komentarai

  1. Kestutis

    Puikus dalykiškas straipsnis. Smagu skaityti apie Aibės savianalizė, siekimu pateikimą. Ši pora, tai šalies paplūdimio tinklinyje atradimas. Taip matėsi , kad užtvaros tverime yra metodinių rengimo klaidų ( priešlaikinis rankų ištiesinta, kamuolio gaudymo tobulinimas). Svarbu, kad netrūktų noro tobulėti. Sėkmės Ainei ir Monikai.

Komentuoti: Kestutis Cancel Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Gitana Akmanavičiūtė pasiekė Kauno maratono rekordą, tarp dalyvių – ir Mantas Kalnietis

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį