1980-aisiais Japonijos sveikatos specialistai ėmė pastebėti, jog technologijų naudojimas asmenims sukelia įvairias sveikatos problemas: depresiją, dėmesio koncentracijos sutrikimus, įvairius skausmus. O dėl ilgo patalpose praleidžiamo laiko, miestų gyventojams išsivysto gamtos deficito sindromas, kuris dar labiau prisideda prie pesimistinių nuotaikų atsiradimo. Siekdami sumažinti nerimo ir depresijos simptomus, japonai ėmė praktikuoti „shinrin-yoku“ – miško maudynes, šiuo metu paplitusias visuose civilizacijos paliestuose pasaulio kampeliuose. Apie šią raminančią gamtos terapiją pasakoja „Psichologinės gerovės centro“ įkūrėja, medicinos psichologė Ina Kalvanienė.
Ina, visų pirma, papasakokite plačiau, kas tai yra miško maudynės?
Miško maudynės yra miško pajautimas visomis savo juslėmis. Jų metu, padedant gidui, žmogus sulėtina savo tempą, tuo pačiu ir minčių srautą, labiau pajaučia savo kūną dabarties momente, savo gyvybingumą bei gydantį ryšį tarp žmogaus ir gamtos. Buvimas miške ir dėmesio perkėlimas į aplinką stimuliuoja mūsų jutimus ir kelia motyvaciją, veikia raminančiai. Štai kodėl miško maudynės taip populiarėja visame pasaulyje.
Kuo ši terapija skiriasi nuo paprasto pasivaikščiojimo miško takais ir takeliais?
Tuo, kad miško maudynės nėra paprastas pasivaikščiojimas – tai yra sąmoninga praktika, kurios metu pasineriama į miško vaizdus, garsus, kvapus. Pasivaikščiojimai dažnai turi tikslą kažkur nueiti, kažką pamatyti. Miško maudynių metu siekiama tiesiog būti šioje akimirkoje be jokio pašalinio tikslo.
Tačiau ir paprastas pasivaikščiojimas miške turi naudos sveikatai, nes jo metu per kvėpavimo takus gauname fitoncidų – medžių išskiriamų natūralių, biologiškai aktyvių medžiagų. Fitoncidai gerina mūsų nuotaiką, mažina nerimą, stresą.
Kokia yra miško maudynių nauda žmogui? Ir kam rekomenduotumėte jas išbandyti?
Moksliniai tyrimai įrodė, jog miško maudynės pagerina miego kokybę, nuotaiką, gebėjimą susikaupti, mažina streso lygį, stiprina imunitetą ir net didina kūrybiškumą. Dėl visų šių teigiamų efektų miško maudynes rekomenduoju išbandyti visiems, ypač miestų gyventojams, kurie dėl eismo sukeliamo triukšmo, didelių žmonių srautų gatvėse, ilgų darbo valandų praleidžiamų biuruose gali jausti sensorinį perkrovimą.
Neišskirčiau ir vaikų bei paauglių – kartais klaidingai manoma, jog šia praktika užsiima tik suaugę. Vaikų ir paauglių prie ekranų praleidžiamas laikas kelia didelę grėsmę jų fizinei ir psichikos sveikatai. Labai rekomenduoju nuo pat mažumės leisti vaikui pamilti gamtą, mišką, suteikti galimybes jiems laisvai tyrinėti, žaisti, patirti nuotykius gamtoje.
Ar yra rekomendacijos, kiek laiko reikia praleisti miške, tarkim, per savaitę, kad pajustume miško maudynių naudą?
Praleiskite bent 2 val. per savaitę miške, atsijungę nuo technologijų. Tai padės jums sugrįžti į dabarties akimirką, nuramins, pagerins nuotaiką.
Kaip manote, ar norint pajusti šią miško terapiją, žmonėms reikalingas gidas ar galima būtų eksperimentuoti ir be jo?
Čia ne tas atvejis – „nedarykite to namuose vieni“. Čia terapeutas yra miškas, o miško maudynių gidas tik padeda sukurti ryšį su juo. Būkite kuo daugiau gamtoje, eksperimentuokite, atraskite mišką ir tuo pačiu save per mišką.
Tačiau, jei esate iš tų žmonių, kurie sako, jog kažkas trukdo nurimti, išbūti dabartyje, miško maudynių gidas padės atsitraukti nuo savo problemų analizavimo ir atsipalaiduoti.
Kokie būtų Jūsų miško ritualų pasiūlymai, išėjus „maudytis“ be gido?
Pirmiausia, eikite lėčiau, nei jums įprasta. Leiskite sau neskubėti. Prisėskite, o gal prigulkite. Labai dažnai mes patys sau kažko neleidžiame. Pasėdėkite vienoje vietoje bent 20 min. Tyloje, be technologijų. Išgirskite miško garsus, stebėkite šešėlių žaismą, uoskite pavasarį ir tiesiog mėgaukitės mišku.
Kalbino: Karina Vladičkė
Nuotraukos: iš asmeninio I. Kalvanienės albumo; pexels.com
Didžiausi NBA siurprizai: alkanas „Grizzlies“ jaunimas ir prislopę „Bulls“