Aina Grikšaitė – trišuolininkė, Lietuvos čempionė. Ji praėjusiais metais pirmą kartą triumfavo Lietuvos čempionate stadione, o šių metų pradžioje tapo stipriausia ir uždarose patalpose.
Solidžius rezultatus trišuolio sektoriuje lengvaatletė demonstruoja jau eilę metų, bet Lietuvoje jos šuolius pamatyti buvo galima retai. To priežastis – sportininkė gimė, augo ir gyvena Švedijoje. Nepaisant to, ji pasirinko atstovauti Lietuvai ir siekia naujų pergalių.
Trečiadienį A. Grikšaitė grįžo į Vilnių iš treniruočių stovyklos Portugalijoje, kur prasidėjo pasiruošimas artėjančiam sezonui stadionuose. Grįžusi ji „Sportlandmagazine.lt“ papasakojo apie savo sporto šaką bei jos ypatybes.
„Vaikystėje bandžiau daugelį lengvosios atletikos rungčių, išskyrus metimus. Dėl mano sudėjimo daug kas sakė, kad turiu šokinėti į aukštį. Bandžiau, patiko, bet šuolių į aukštį rungtis yra labai susijusi su psichologija. Man psichologinės stiprybės bei aukščio supratimo trūko. Nesisekė taip, kaip norėjau“, – pirmąją rimtesnę pažintį su lengvąja atletika prisiminė A. Grikšaitė.
Viena sykį ji atėjo į treniruotę išbandyti trišuolio. Pabandė vieną, antrą kartą ir taip, kaip ji pati sako, gana „netyčia“ tapo trišuolininke.
„Trišuolyje yra trys svarbūs atsispyrimai ir visus juos tris reikia atlikti sėkmingai, norint turėti gerą šuolį. Visą laiką yra kur tobulėti. Man ši rungtis iškart patiko. Atsirado noras gerinti įvairius trišuolio elementus ir taip pasilikau šiame sporte“, – pasakojo A. Grikšaitė.
Pasak sportininkės, trišuolis yra techninė rungtis, bet jam tuo pačiu reikia ir daug greičio bei jėgos. Visų šių trijų dedamųjų balansas ir yra raktas į aukštus rezultatus.
„Visą laiką reikia atrasti savo silpnąją vietą ir atsargiai ją gerinti. Nes jeigu visą laiką stiprinsi vieną dalyką, tai visi kiti atsiliks“, – sakė lengvaatletė.
Trišuolyje yra įvairių šuolių atlikimo technikų. Pavyzdžiui, vieni sportininkai pirmus du šuolius atlieka trumpesnius, o trečią – patį tolimiausia, kiti visus tris šuolius atlieka panašius.
„Manau, kad mano stiprybė yra trečiajame, paskutiniame, šuolyje. Turbūt dėl to, kad anksčiau šiek tiek šokinėjau į tolį, be to trečią šuolį atlieku su savo stipriąja koja. Moku „ištempti“ trečią šuolį ir neprarasti to greičio. Apskritai man dar reikia daug dirbti su pačia technika. Norisi, kad raumenys ir pats kūnas viską darytų automatiškai. Tam reikia šuolius nuolat kartoti ir kartoti, – kalbėjo A. Grikšaitė. – Ko man trūksta, tai daugiau drąsos. Kartais reikia nebijoti atlikti geresnį šuolį. Dėl to reikia dirbti ne tik su fizinėmis savybėmis, bet ir psichologija.“
Dabar A. Grikšaitė nuolat keliauja tarp Švedijos ir Lietuvos, todėl ji gali matyti sąlygas, kurias turi švedai ir lietuviai. Skirtumų, pasak jos, yra nemažai.
„Kalbant apie maniežus, tai sąlygos Švedijoje yra puikios. Maniežai yra pakankamai nauji ir funkcionalūs. Visur yra tinkamas inventorius ir nieko netrūksta. Taip pat maniežuose labai gerai yra paskirstyti laikai. Savo laikus atskirai turi vaikai, mėgėjai ir profesionalai. Tokio „balagano“, koks būna Vilniuje piko metu, ten nėra“, – šypsojosi A. Grikšaitė.
Ji palietė Vilniaus skaudulį, nes sostinėje yra tik vienintelis uždaras lengvosios atletikos maniežas, į kurį sunkiai telpa visi norintys. Tiesa, Lietuvoje treniravimosi kokybė yra aukštesnė dėl požiūrio į specialistus.
„Švedijoje yra klubinė sistema, kur didelis dėmesys skiriamas patiems tėvams. Jie praeina tam tikrus kursus ir jau gali surinkti vaikus treniruotėms. Treneriams dažniausiai toks darbas yra kaip hobis. Lietuvoje į tai žiūrima kažkiek rimčiau, nes čia treneris turi būti profesionalas, žinantis ką daro“, – teigė A. Grikšaitė.
Lietuva šiuo metu turi net tris itin pajėgias trišuolininkes – olimpietę Dianą Zagainovą, nuolatinę Europos ir pasaulio čempionatų dalyvę Dovilę Kilty bei A. Grikšaitę. Šių sportininkių kovos pastaruoju metu papuošia Lietuvos čempionatus. Kaip minėjome, A. Grikšaitė yra Lietuvos čempionė, bet pastarajame Europos uždarų patalpų čempionate geriausiai pasirodė D. Kilty, vienintelė iš šio trejeto prasibrovusi į finalą.
„Konkurencija visada yra gerai. Tai skatina siekti geresnių rezultatų, neleidžia atsipalaiduoti. Visgi lengvoji atletika yra individualus sportas ir didžiausia kova vyksta su savimi. Šuolį turi atlikti pats. Aš visada kovoju su savimi, kad galėčiau padaryti tai, ką šiandien sugebu, nežiūrėdama į varžoves“, – pabrėžė A. Grikšaitė.
A. Grikšaitės geriausi karjeros rezultatai – 14 m 8 cm uždarose patalpose ir 13 m 98 cm – stadionuose. Ji neslepia ambicijų gerinti šiuos rezultatus, o tuo pačiu – iškovoti kelialapius į pasaulio čempionatą bei olimpines žaidynes.
„Pirmas tikslas, kuris visada yra mano galvoje – pagerinti savo asmeninį rekordą. Žinoma, žvelgiant į ateitį, šios vasaros tikslas yra patekti į pasaulio čempionatą. Ir ne tik sudalyvauti, bet ir pasirodyti taip, kad likčiau patenkinta. Kitais metais laukia Europos čempionatas, kur tikrai norėsiu prasibrauti į finalą. Vėliau – olimpinės žaidynės, kurios ir bus svarbiausias kitos vasaros tikslas. Tam reikės kelti kartelę ir turėti stabilius aukštus rezultatus“, – teigė A. Grikšaitė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Alfredo Pliadžio
Pabodo bėgti į priekį – pabandykite tai daryti atgal!