Viena tituluočiausių Lietuvos sportininkių Simona Krupeckaitė yra paskelbusi, kad šis sezonas jai yra paskutinis. Daugkartinė Europos ir pasaulio dviračių treko čempionė ir triskart geriausia šalies sportininke pripažinta S. Krupeckaitė teigia, kad užaugo gana pajėgi nauja karta, tačiau į ilgalaikę perspektyvą žvelgia su nerimu.
Tokijo olimpinėse žaidynėse kartu su S. Krupeckaite komandinio sprinto rungtyje penktąją vietą užėmė Miglė Marozaitė. Tiesa, ji dabar daro karjeroje nedidelę pertrauką dėl malonios priežasties – ji kartu su kitu pajėgiu Lietuvos treko dviratininku Vasilijumi Lendeliu laukiasi vaiko. V. Lendelis pasaulio vyrų elito sprinto rungties reitinge yra aštuntas, o keirino rungtyje – šeštas.
Daug vilčių teikia Europos ir pasaulio čempionatuose į penketuką prasibrovusi ir taip pat Tokijo olimpinėse žaidynėse startavusi Olivija Baleišytė. Pasaulio daugiakovės (omniumo) rungties reitinge ji yra penkta.
Taigi, pajėgaus ir dar gana jauno amžiaus treko dviratininkų Lietuva turi, tačiau ar ilgam?
„Manau, kad pamaina yra pajėgi. Su manimi kartu atėjo ir treneris Dmitrijus Leopoldas. Aš užaugau iki elitinio sportininko, o jis – iki elitinio trenerio. Treneris dirba ir toliau. Yra žmonių, kurie jau dabar pasiekia gerus rezultatus. Norisi tikėti, kad su mano pavyzdžiu Lietuvoje atsiras ir daugiau dviračių treko talentų“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė S. Krupeckaitė.
Kone kasmet medalius iš Europos ir pasaulio čempionatų į Lietuvą vežusi S. Krupeckaitė prisipažįsta, kad dabar gali būti kiek ramesnis periodas, nes žvelgiant kiek giliau, nesimato augančio labai stipraus ir aktyvaus jaunimo.
„Nepaisant to, tikiuosi, kad jei visi dirbsime ta pačia linkme, viskas bus tvarkoje“, – pabrėžė S. Krupeckaitė.
Pati sportininkė dar negali atsakyti, ar pati prisidės prie jaunosios kartos ugdymo ir dirbs trenere, tačiau širdis linksta į tą pusę, nes meilė dviračių trekui yra labai stipri.
„Šitiek metų praleidus sporte, norisi dalintis savo patirtimi ir žiniomis su vaikais, su jaunimu. Pamatysime kaip bus. Manau, kad gyvenimas pats viską sustyguos“, – kalbėjo penkiose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi S. Krupeckaitė.
Pati dviratininkė nemėgsta kalbėti apie save, bet paklausta apie tai, kokios jos pačios savybės lėmė tokius įspūdingus pasiekimus, S. Krupeckaitė išskyrė užsispyrimą, nepasidavimą ir norą kovoti.
„Visada norėjau viską padaryti iki galo ir pasiekti užsibrėžtus tikslus“, – sakė ji.
Lietuvos dviračių treko sostine tapo Panevėžys, kuriame yra pasaulinius standartus atitinkanti „Cido“ arena. S. Krupeckaitė savo sportinę karjerą pradėjo ir pirmąsias skambias pergale pasiekė dar tuomet, kai mūsų šalyje nebuvo modernaus treko. Tuomet nebuvo ir profesionalaus trenerio.
Nepaisant to, per pastaruosius metus dviračių treko sportas visame pasaulyje progresavo ypač sparčiai, todėl tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva yra rimtas iššūkis mesti iššūkį galingoms valstybėms.
„Lygintis su pasaulinėmis tendencijos dar tikrai negalime. Esame dar labai pradinėje stadijoje. Mes turime tik treką ir vieną trenerį, todėl negalima lygintis su didžiosiomis valstybėmis“, – sakė S. Krupeckaitė.
Pasak tituluotos sportininkės, didžiausias sporto vystymosi stabdis yra pinigų trūkumas. Tik su didesniais finansais būtų galima turėti žmogų, kuris filmuotų važiavimus, rinktų informaciją. Didžiosios valstybės daugumą analizių daro kompiuteriniu būdu. Taip pat trūksta žmogaus, kuris galėtų užsiimti vien tik analize.
Šiuo metu D. Leopoldas stengiasi vienas atlikti visą aibę darbų, bet neretai pritrūksta antro trenerio, kuris galėtų būti su dalimi komandos, kuomet kita dalis išvyksta. Mūsų šalyje trūksta ir mechaniko, kuris galėtų remontuoti dviračius.
„Daug ko neturime ir daug ką galima padaryti. Visi tie dalykai yra realūs ir įmanomi, Žmogiškųjų resursų kaip ir užtektų, bet labiausiai reikia didesnių finansinių galimybių“, – teigė S. Krupeckaitė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Vytauto Dranginio
Sugrįžimo į Europos čempionatą laukiantis LRF prezidentas neabejoja šviesia rankinio ateitimi