„Buriavimas – išties nepigi, tačiau vaikams ir jaunimui itin naudinga veikla. Pamenu, vieno auklėtinio tėvas man sako: geriau dabar aš į savo vaiką investuosiu kelis ar net keliolika tūkstančių eurų, bet ateityje man tai atsipirks – vaikas neturės kada įnikti į nusikalstamą veiklą ar žalingus įpročius, didžiąją laiko dalį praleis gamtoje prie vandens, bus sveikas ir fiziškai tvirtas“, – gyvenimiška patirtimi dalijosi daugiau nei 40 metų buriavimo treneriu dirbantis Algis Patašius.
Iš Šakių kilęs, bet jau daugelį metų Klaipėdoje gyvenantis nusipelnęs buriavimo treneris A. Patašius pats jaunystėje aktyviai buriavo ir buvo daugkartinis Lietuvos čempionas, tarptautinių regatų dalyvis ir prizininkas. Treneriu jis pradėjo dirbti dar 1975 m.
„Dirbau metus Kaune, vėliau aštuonerius Vilniuje, o nuo 1983-iųjų – Klaipėdoje“, – pasakojo Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ treneris A. Patašius.
„Mokyti vaikus buriuoti Klaipėdoje nėra paprasta ne vien dėl to, kad šis sportas yra labai brangus, trūksta lėšų, bet ir todėl, kad uostamiestyje jauniesiems sportininkams nėra galimybių buriuoti – uosto akvatorijoje tą daryti draudžiama. Todėl vaikai anksčiau buriuoti buvo vežami į Nidą. Kasdien vien kelionėse užtrukdavome po 3–4 valandas. Dabar jau kelerius metus buriuoti mokomės Drevernoje. Sėdu į mikroautobusiuką, pervažiuoju per Klaipėdą, surenku vaikučius ir vykstame į treniruotes. Maždaug pusvalandis ir būname vietoje“, – apie savo darbo niuansus pasakojo A. Patašius.
Treneri, nuo kelių metų vaikui geriausia pradėti lankyti buriavimo sportą ir kokia treniravimosi pradžia? – pasiteiravome A.Patašiaus.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad geriausia, kai į treniruotes ateina pirmokai arba antrokai. Bet, žinoma, būna išimčių, kai priimami ir penkerių metų vaikai.
Buriavimas – sudėtingas sportas, reikia, kaip aš sakau, kad veiktų galvelės. Anksčiau, prieš priimdamas vaikus į buriavimo sportą, sakydavau: „Atneškite savo pažymių knygelę ir tada viskas bus aišku.“ Jei vaikas nori perprasti buriavimą, turi gerai mokytis, mąstyti išmokti greitai pastebėti, analizuoti ir panaudoti kintančias sąlygas bei situacijas. Juk reikia mokėti operatyviai reaguoti į vėjo krypties pasikeitimus, stiprumą, bangas, suprasti, ką žada vienoks ar kitoks debesis. Be to, norint sėkmingai dalyvauti varžybose reikia gerai išmokti jų taisykles, lenktynių strategiją ir taktiką. Išties yra ką veikti.
Kada Lietuvoje prasideda buriavimo sezonas ant vandens ir ką buriuotojai veikia šaltuoju sezonu – žiemą?
Aktyvus buriavimo sezonas prasideda tada, kai oro temperatūra siekia bent 10 laipsnių šilumos, tai yra maždaug nuo balandžio mėnesio vidurio iki spalio vidurio. Kitu metu vaikams šąla ir stingsta rankos, būna ne buriavimas, o išgyvenimas.
Žinoma, kai vaikas pirmą kartą ateina į buriavimo treniruotę, buriuoti jis pradeda ne tuoj pat. Pirmiausia jis supažindinamas su laiveliu, po truputį pratinamas prie vandens, vėliau aiškiname ir mokome įvairių jūreiviškų dalykų: kaip atsiversti apvirtusį burlaivį, išsisemti vandenį ir toliau plaukti, kaip rišti mazgus, mokome ir elementarių remonto darbelių.
Šaltuoju sezonu – rudens pabaigoje, žiemą ir pavasario pradžioje tris kartus per savaitę po dvi valandas dirbame fiziškai lengvosios atletikos manieže, treniruoklių salėje su svarmenimis. Buriuotojai turi būti stiprūs fiziškai, nes viena ranka reikia tampyti burių virvę, o kita laikyti vairą. Lapkričio–balandžio mėnesiais kartą per savaitę plaukiojame baseine. Nors yra gelbėjimosi liemenės, tačiau plaukti ir išsilaikyti kuo ilgiau ant vandens reikia mokėti, nemokantiems plaukti net neleidžiama dalyvauti varžybose. Taip pat šaltuoju sezonu vyksta teorinės pamokos, todėl veiklos išties netrūksta ir vasarą, ir žiemą.
Be to, žiemą, kai yra tam tinkamų užšalusių vandens telkinių, pavyzdžiui, Gargždų karjeras, ir nėra sniego, buriuojame su ledrogėmis.
Minėjote, kad šis sportas yra gana brangus. Kiek maždaug kainuoja buriuotojo drabužiai, inventorius?
Vien aprangai, kurios vaikui užtenka metus ar dvejus, tenka pakloti per tūkstantį eurų. Speciali apranga, kuri ir sušlapus palaiko kūno temperatūrą, kainuoja 200–300 eurų, maždaug tiek pat kainuoja viršutinės kūno dalies apranga. Neperšlampama striukė, kai tenka buriuoti ypač atšiauriomis sąlygomis, atsieina apie 200 eurų, gelbėjimosi liemenė – apie 100 eurų, specialūs „krienavimo“ batukai – 100–140 eurų.
Treneriui, kai dalyvaujame varžybose atviroje jūroje, būtinas kateris, kuris kainuoja apie 30 tūkst. eurų.
Klaipėdos krašto buriavimo mokyklą „Žiemys“ nuolat lanko apie 30 vaikų.
Turime 16 „Optimist“ klasės varžybinių jachtų, 15 mokomųjų ir šešias „Laser“ klasės jachtas.
Naujas „Optimist“ laivelis, su kuriuo gali būti konkurencingas Lietuvoje, kainuoja 4–5 tūkst. eurų. Burės, kurios atsieina 500–800 eurų, dar dažniau nusidėvi. Gerai, kad padeda rėmėjai, kitaip išsilaikyti vien iš biudžeto lėšų būtų neįmanoma.
Žingsniai
Iš pradžių vaikai buriuoja su pačiais paprasčiausiais „Optimist“ klasės burlaiviais, kurių korpuso ilgis viršija 2 metrus. Dažniausiai – iki 12–13 metų. Vėliau, kai jaunasis buriuotojas ima sverti apie 50 kg, jis gali persėsti į „Laser“ klasės jachtą, kurios korpusas jau dvigubai ilgesnis nei „Optimist“. Pirmoji „Laser“ klasės pakopa „Laser 4,7“, jos burės plotas – 4,7 kv. m. Kai jaunuolio svoris siekia apie 60 kg, galima persėsti į „Laser Radial“ klasės laivą, kurios burių plotas – 5,7 kv. m (tai yra ir moterų olimpinė klasė). Vėliau, sulaukus 16 metų ir sveriant 70 ir daugiau kg (optimalus svoris apie 80 kg), vaikinai gali pradėti buriuoti olimpinėje vyrų klasėje – „Laser Standard“. Beje, klasės pavadinimas keičiasi tik dėl skirtingų ilgių stiebo ir burių ploto, o korpusas – tas pats.
Tekstas ir nuotraukos: Paulius Matulevičius
Praktiškos ir stilingos dovanos, mylinčioms sportą