Kūčių ir Kalėdų vaišės – iššūkis ir tiems, kurie pernelyg taisyklingai nesimaitina kasdien. Ką jau kalbėti apie tvarkingai valgančius sportininkus. Kaip pakilti nuo švenčių stalo neapsunkus, naktį nesapnuoti košmarų ir nesigriebti virškinimą lengvinančių tablečių? Tą puikiai išmano „Impuls“ dietistas, mitybos specialistas Lukas Jaliūnas.
Kuo sportininkų švenčių stalas skiriasi nei visų kitų?
Sportininkai įpratę prie savo individualios mitybos, todėl dažnas ir ant šventiško stalo ar puotoje bando rasti kažką, kuo maitinasi kasdien. Sportuojantis žmogus automatiškai į maistą žiūri skirtingai nei bet kuris kitas, kuris neturi specialaus mitybos plano, nusistatytų ribų. Kitaip sakant, tie, kurie sportuoja, matydami patiekalus, bando juose atpažinti atskiras maisto medžiagas – angliavandenius, baltymus, riebalus ir surinkti tokį jų kiekį, kokį suvartoja įprastai kasdien. Tarkim, jei žiūri į šventinę mišrainę, kurioje gausybė ingredientų, tikrai nekiš prie jos nagų ir tokia nesilepins, jei tik turi tvirtą valią. Juk toje mišrainėje sudėta begalės visko, neįmanoma paskaičiuoti, kiek kokių medžiagų iš jos galima gauti.
Gali būti, kad būtent per šventes sportininkas prisimins vadinamąją „cheat day“ arba „cheat meal“ – kas lietuviškai reiškia „įkrovos diena“, kuomet nukrypstama nuo įprasto mitybos režimo, lepinamasi tuo, ką mėgsta. Žinoma, jei iki tos savaitės dienos šešias valgė tinkamai ir nenuklydo nuo savo maitinimosi plano, septintąją galima ir pasidžiaugti tuo, kas tikrai patinka, bet įprastą dieną visiškai netinka. Tokia „cheat day“ metodika yra taikoma gana dažnai.
Sportuojantys žmonės dažniausiai renkasi patiekalus iš labai mažai ingredientų. Pavyzdžiui, puikiai tiks keptas viščiukas be jokių pridėtinių komponentų, kurių negalima išanalizuoti, apskaičiuoti ir suprasti. Jei tas pats viščiukas bus kimštas kažkuo, jau taps sunku apskaičiuoti, kiek tai turi riebalų, kalorijų. Prie paprastai kepto paukščio mėsos puikiai tiks garintos, marinuotos, troškintos ar šviežios daržovės, o angliavandenių dalį porcijoje gali sudaryti ryžiai, bulvių košė ar makaronai – miltinių angliavandenių šaltinis. Jei ant stalo ras tokį pasirinkimą, jam bus lengviau susidėlioti tinkamą derinį.
Sportuojantys žmonės vengia patiekalų su padažais, mėsiškų valgių, kai neįmanoma atskirti, iš kokios mėsos – šonkauliukų, kumpio, nugarinės ar dar kurios kitos dalies pagaminta. Tad, jei ruošiate vaišes sportininkui, pasistenkite, kad viskas būtų aišku ir įprasta jo akims.
Šiais metais per Kalėdas retas tai sau leis, bet, tarkim, po karantino nuvažiavęs pas mamą sportininkas negali pasimėgauti jos ruošta baltąja mišraine?..
Sportuojantis žmogus nesirinks daug transriebalų arba – sočiųjų riebalų turinčio maisto, su majonezu ar kitokiu padažu maišytų skirtingiausių ingredientų rinkinio, kur bus ir virtų bulvių, ir raugintų agurkų bei „Daktariškos“ dešros. Juk toks mišinys pilve sukels tikrą uraganą – visokius pūtimus, rūgimus. Kita vertus, jei šie nemalonumai negąsdina, belieka suvokti, jog per vieną dieną tikrai nepakenksit savo sveikatai ir be streso kibti į mišrainę.
Jei pasiryžote organizmo išbandymams, prie tų patiekalų, kurie sunkūs, kaloringi, apkepti ir dar patroškinti, patarčiau vartoti daug skysčių. Taip pat – šarminti organizmą. Atsikėlus rytą po vaišių reikėtų imti stiklinę šalto vandens, įsispausti į ją pusės šviežios citrinos sulčių ir išgerti. Šarminti organizmą reikia, nes pavartojus nesubalansuoto sunkaus maisto jis užrūgštėja. Tą rodo virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimai, patinęs veidas, skysčių prikaupęs kūnas. Citrina su vandeniu puikiai atstatys rūgščių ir šarmo pusiausvyrą, pasijusite lengvesni, gaivesni, iš burnos nesklis nemalonus kvapas, – virškinimas jums padėkos.
Taip pat privalgius to, kas nepatartina – riebios bulvių košės, cepelinų, sūriu užkeptos mėsos, gelbsti ląsteliena ir skaidulos. Kitaip tariant – šviežios daržovės (ypač – lapinės) ir vaisiai (juos reikėtų vartoti protingai, nepadauginti, gerai sukramtyti). Po kiekvieno neįprastesnio patiekalo patarčiau užvalgyti daržovių. Žinoma, be jokių padažų. Jos atliks žarnyno šluotos funkciją – išvalys jį nuo toksinų, palengvins virškinimą, peristaltiką.
Koks vaišių stalo derinys jums atrodo baisiausias, didžiausias nusikaltimas sportuojančio žmogaus organizmui?
Kuomet pieno produktai maišomi su gyvulinės kilmės baltymais. Pavyzdžiui, kiaulienos kepsnys, apkeptas sūriu. Arba vištienos filė su pelėsinio sūrio įdaru. Tai blogiausias dalykas skrandžiui. Į jį patenka baltymai iš dviejų skirtingų šaltinių: vienas – mėsa, kitas – gyvulinės kilmės pieno produktas. Organizmą ištinka chaosas, nes pradeda virškinti vieną, nebaigia, ima virškinti kitą, prasideda puvimas, rūgimas. Kaip taisyklė, su šiuo riebaluose keptu maistu patenka labai daug kalorijų, riebalų, o jie sunkina baltymų virškinimą, peristaltiką, motoriką. Organizmas sustoja, imame nuodyti patys save. Ar mums to reikia?
Tekstas: Laimos Stundžaitės
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Sportininkų Kalėdų tradicijas koreguoja karantinas