Kareemo Abdul-Jabbaro NBA rezultatyvumo rekordas – 38 387 taškai – laikėsi nuo 1984 m. balandžio 5 d. iki tos vasario dienos, kai LeBronas rungtynėse prieš Oklahomos „Thunder“ klubą trečiojo kėlinio pabaigoje pataikė dvitaškį beveik nuo baudų metimo linijos. Nors „Lakers“ legenda Abdul-Jabbaras dar rungtynių metu pademonstravo paramą naujam rekordo savininkui, daug kur pasirodė spekuliacijų, kad jam tai buvo skausminga. Ir net pavydu.
Visos insinuacijos buvo paneigtos Kareemui Abdul-Jabbarui paskelbus savo bloge jautrų ir išmintingą įrašą, kurį sutrumpintą pateikiame mūsų skaitytojams.
Ką aš manau apie LeBroną, pagerinusį mano NBA rezultatyvumo rekordą?
Pradėkime nuo faktų. Pirma, LeBronas Jamesas sumušė mano rekordą ir dabar yra rezultatyviausias žaidėjas NBA istorijoje. Reikia neįtikėtinos valios, atsidavimo ir talento, kad išgyventum lygoje ir surinktum tiek taškų, kai vidutinė NBA karjera trunka vos 4,5 metų. Svarbu ne tik pataikyti į krepšį, bet ir išlikti sveikam ir pakankamai kvalifikuotam, kad ir toliau koptum į statų kalną vis retėjančiame deguonyje, kai daug kitų žaidėjų jau pasitraukė iš kovos.
Taip pat svarbu, kad taškų rinkimas nevirstų manija. Priešingu atveju, tapsi Golumu, o rekordas – tavo Brangiuoju. Tikrasis tikslas yra laimėti rungtynes tam, kad laimėtum čempionatą, nes reikia atiduoti duoklę gerbėjams, kurie moka tau atlyginimą ir palaiko kiekvienose rungtynėse. Sirgaliams svarbiau, kad laimėtum čempionatą, o ne pasiektum asmeninį rekordą.
Trečias svarbus dalykas yra užtikrinti, kad tavo komanda spindėtų, klestėtų ir siektų didybės. Rekordas yra niekas, jei kitų žaidėjų karjeromis naudojiesi kaip laipteliais į savo šlovę. Aš pats stengiausi demonstruoti geriausią formą tam, kad būčiau geras komandos draugas. Pelnyti taškai ir rekordas tiesiog buvo šios filosofijos išdava.
Manau, kad LeBrono filosofija tokia pati.
Antra, mano reakcija: kelis mėnesius iki LeBronui sumušant mano rekordą, buvo tiek daug rašoma apie tai, kaip aš jausiuosi tą dieną, kai jis atliks tą rekordinį metimą, kad buvo net juokinga. Jau kelis kartus rašiau tiksliai nurodydamas, kaip jausiuosi, todėl tikrai nebuvo reikalo spėlioti. Situacija tokia, tartum loterijoje būčiau laimėjęs milijardą dolerių, o po 39 metų kažkas laimėtų du milijardus dolerių. Kaip aš jausčiausi? Dėkingas, kad laimėjau, ir laimingas, kad laimėjo kitas žmogus. Jo laimėjimas neturi jokios įtakos mano laimėjimui.
Kodėl aš džiaugiuosi, kad LeBronas sumušė mano rekordą?
Kiekvieną kartą, kai sumušamas sporto rekordas, įskaitant ir mano, yra šventė. Tai reiškia, kad kažkas kilstelėjo tai, kas, mūsų manymu, buvo įmanoma, į visiškai naują lygį. Ir kai žmogus pasiekia daugiau nei jo pirmtakas, visi jaučiame, kad ir mes galime pasiekti daugiau.
Tokia yra sporto magija. Vienam žmogui padarius tai, kas atrodė neįmanoma, mes visi tampame to pasiekimo bendraturčiais. Būtent tai gena vaikus į žaidimų aikšteles atkartoti LeBrono dėjimą arba Stepho Curry tritaškį. Milijonai vaikų visoje šalyje siekia tobulumo, nes matė, kaip sportininkas padarė kai ką įspūdingo, ir jie taip pat nori tai padaryti. Arba bent jau pabandyti. Ir ši energija yra didžiausių žmonijos laimėjimų pagrindas.
Ir visa tai išskirtinai šlovinga.
Grįžtant prie manęs ir LeBrono. LeBronas atgaivino mano meilę šiam žaidimui. Ir sukėlė pasididžiavimo jausmą, kad priklausau vis gausesnei sportininkų grupei, kuri aktyviai rūpinasi savo bendruomene.
Parengta pagal užsienio spaudą
Šaltinis: kareem.substack.com
Nuotraukos: Scanpix
Kanojininkų pasiruošimas sezonui – nuo Italijos iki Kolumbijos aukštikalnių