Laikai, kai pajėgūs pasaulio futbolininkai bėga į Kiniją graibstyti pinigų maišų, gali baigtis netrukus. Kelerius praėjusius metus į tolimąją Aziją vykę tokie Europoje įsitvirtinę futbolininkai kaip Hulkas, Oscaras, Yannickas Carrasco ar Marko Arnautovičius susidurs su būsimomis piniginėmis problemomis šalyje.
Nors Kinijos „Superlyga“ gyvenimo pradžią išvydo 2004-aisiais, futbolo žemėlapyje plokštes kinai pajudino tik praėjus 12-ai metų po susikūrimo. Į lygą europiečiai ir kitų žemynų pajėgūs futbolininkai ėmė plūsti 2016-aisiais, kai brazilo Paulinho pėdomis po metų pasekė kolumbiečiai Jacksonas Martinezas ir Freddy Guarinas.
Labiausiai Kinijos futbolo tobulėjimo siekia šalies valdžia ir prezidentas Xi Jinpingas. Pastarojo 2015-aisiais parengtas dešimties metų planas nurodė pinigų kiekį, skiriamą futbolui, padidinti iki 700 mlrd. eurų bei įrengti tūkstančius naujų futbolo aikštynų ir stadionų.
Visgi kol kas penkeri metai vaisių nedavė – kinų vyrų futbolo rinktinė 2022-ųjų Pasaulio futbolo čempionato atrankoje po keturių turų stringa ir turi septynis taškus, nusileisdama pirmoje grupės vietoje žengiančiai Sirijai su 15 taškų. Lapkričio mėnesį komandą paliko strategas Marcello Lippi – rinktinė vis dar nerado naujo vairininko.
Europos egzodas
Nuo 2015-ųjų augo ne tik šalies futbolo infrastruktūra – individualių klubų pinigai ekipas pasiekė po milžiniškų investicijų iš vietos bendrovių, tad ir pavienių ekipų finansinės galimybės siekė dangų.
Dar 2016-ųjų pabaigoje neįvardintas kinų lygos klubas siūlė Madrido „Real“ 300 mln. eurų už Cristiano Ronaldo perėjimą bei dar 100 mln. padengti portugalo atlyginimui, tačiau sandoris buvo atmestas, kaip atskleidė puolėjo agentas Jorge Mendesas. Perėjimas galėjo nupūsti visus ankstesnius transferų lango rekordus, tačiau pats C. Ronaldo tuo metu nuramino, jog pinigai dar nėra viskas.
Vis tik 2017-aisiais Kinijos futbolas sprogo – vienas po kito į šalies klubus vyko futbolininkai iš stipriausių Europos lygų. Sąraše puikavosi Oscaras, Hulkas, Carlosas Tevezas, Axelis Witselis, Alexandre Pato, Odionas Ighalo, Graziano Pelle bei Christianas Bassogogas.
C. Tevezas po persikėlimo į Kinijos lygą kuriam laikui net buvo tapęs brangiausiai apmokamu pasaulio futbolininku bei uždirbo 700 tūkst. eurų per savaitę.
Milžiniškais pinigais besitaškę klubai stabdžius paspaudė po metų, kai 2018-aisiais „Superlygą“ papildė ženkliai mažiau Europos futbolininkų. Į Kiniją atvyko Javieras Mascherano, Cedricas Bakambu, Yannickas Carrasco, Jose Fonte bei Nicolas Gaitanas.
Jei išlaidos perėjimams sumenko, futbolininkams mokami atlyginimai – nė kiek. Kinijos ekipos 2018-aisiais vis dar mokėjo užsieniečiams milijoninius kontraktus, kurie atsiliko nuo realybės dėl prastų futbolininkų pasirodymų Azijoje.
Pavyzdžiui, minėtasis C. Tevezas Kinijoje praleido vos septynis mėnesius, tačiau spėjo susižerti milijonus ir grįžo į tėvynę, „Boca Juniors“ klubą. Argentinietis įmušė keturis įvarčius per 16 mačų Šanchajaus „Shenhua“ klube.
„Jaučiausi gerai, nes turėjau pusės metų atostogas“, – po išvykimo iš Kinijos juokavo puolėjas.
Vis tik po metų, 2019-aisiais kinai grįžo į senas vėžes – pamiršo neįkvėpiančius permokėtų užsieniečių pasirodymus ir pasiraitojo rankoves prieš naują išlaidavimo periodą.
Praėjusiais metais į šalį atvyko tokie futbolininkai kaip Marekas Hamšikas, Marouane‘as Fellaini, Mousa Dembele, Marko Arnautovičius, Stephanas El Shaarawy bei Salomonas Rondonas.
Beribę finansinę galią turinčius klubus ribojo tik lygos įvesta kvota užsieniečiams – ne daugiau keturių sudėtyje.
Visgi, nebetoleruodama beatodairiško pinigų švaistymo, šalies futbolo asociacija parengė naują planą, klubams priminsiantį šalies futbolo projekto šaknis.
Barikada užsieniečiams
„Mūsų klubai degina per daug pinigų ir profesionalus sportas nėra vykdomas produktyviai. Jei nesiimsime veiksmų, bijau, jog struktūra sugrius“, – teigė Kinijos futbolo asociacijos prezidentas Chenas Xuyuanas.
Veiksmų kinai ėmėsi. Jau po praėjusių Kalėdų lyga patvirtino naujas taisykles – užsieniečiai futbolininkai negalės uždirbti daugiau negu 45 tūkst. eurų per savaitę, arba 3 mln. per metus.
Žinant, jog visi atvykėliai viršija šią sumą kelis kartus, imigrantų laukia du keliai – arba drastiškai susimažinti atlyginimą, arba krautis lagaminus svetur.
Pavyzdžiui, vienas daugiausiai šiuo metu uždirbančių lygos futbolininkų brazilas Oscaras į savaitę gauna 420 tūkst. eurų, tad įsigaliojus taisyklėms atlyginimas galėtų kristi dešimt kartų.
Algų draudimas neturės įtakos dabartiniams žvaigždžių kontraktams, tačiau naujų sutarčių pasirašymas su pajėgiais pasaulio futbolininkais jau bus sunkiai įsivaizduojamas.
Visgi kinų klubai galės bandyti apeiti įstatymą ir mokėti stambias sumas futbolininkams po kiekvieno pasirodymo aikštėje (angl. appearance fee) – ši futbolininko algos dalis nepatenka į nustatytą 45 tūkst. eurų limitą. Spragų, anot kinų sporto apžvalgininkų, būsimose taisyklėse yra.
Jei klubai nuspręs eiti išvien su valdžios ketinimais, ryškių futbolininkų pavardžių lygoje turėtų beveik nelikti, tačiau užsieniečių skaičius, ko gero, dar labiau išaugs. Su naujomis taisyklėmis lyga patvirtino ir nuostatą, jog nuo šiol ekipos galės turėti penkis užsienio futbolininkus.
Visgi esminis algų apkarpymo sprendimas, kaip tikisi šalies sporto biurokratai, turėtų kelti čempionato lygį. Algų lubos leis ekipoms pritraukti daugiau vietinių investuotojų ir suteiks galimybę dažniau sužibėti vietiniams futbolininkams, kurie nebebus užgožti stambių vardų.
Vienas pastarųjų pavyzdžių – krašto puolėjas Wu Lei, praėjusių metų pradžioje palikęs Šanchajaus SIPG klubą ir persikėlęs į Barselonos „Espanyol“ ekipą. Ispanijoje įsitvirtinęs kinas šį sezoną sužaidė 21 rungtynes ir sukūrė penkis įvarčius. W. Lei praėjusį gruodį taip pat tapo pirmuoju savo šalies atstovu, sužaidusiu „Santiago Bernabeu“ stadione, kai „Espanyol“ svečiavosi Madrido „Real“ valdose ir susitikimą pralaimėjo 0:2.
Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Scanpix
Lietuvos biatlonininkai džiaugiasi galimybe šventes sutikti namuose