Kai turtuoliai verkia: sudegusios investicijos į Europos futbolą

„Susigrąžinome savo klubą“, – prieš dvi savaites skandavo „Newcastle United“ sirgaliai. Beveik pusantro dešimtmečio šiaurės Anglijos ekipą stekenusio šykštuolio nebėra, o valdžią į savo rankas perėmė rimtas žaidėjas – Saudo Arabijos Viešasis investicinis fondas, valdantis lėšas, siekiančias 300 milijardų eurų.

Tokie skaičiai dulkėse palieka visus kitus futbolo klubus, o „Newcastle“ ekipos fanų lūkesčiai auga it ant mielių. Tačiau panašūs žingsniai pasiteisina ne visada – Europoje apstu pavyzdžių, kai garsiai pradedantys turtuoliai netrukus susigūžia.

Machačkalos „Anži“

1999-aisiais Rusijos aukščiausiame divizione debiutavęs Dagestano sostinės klubas 2011-aisiais ištraukė laimingą bilietą – į ekipą panoro investuoti vietinis milijardierius Suleymanas Kerimovas, kuriam, mainais už finansinę paramą, regiono prezidentas tiesiog perleido „Anži“ klubą.

Beveik 200 mln. eurų investiciją žadėjęs S. Kerimovas planavo į Machačkalą prišaukti pergales – iki 2011-ųjų jaunas klubas buvo tik dusyk iškovojęs Rusijos antrojo diviziono auksą.

Ir jau 2011-ųjų pradžioje klubas ėmė triukšmauti – žiemos perėjimų lango metu prisikvietė tokias pavardes kaip brazilų Roberto Carloso, Jucilei ir Diego Tardelli, taip pat talentingo marokiečio Moubarako Boussoufa.

Tų pačių metų vasarą ryškiai geltonais marškinėliais vilkosi ir buvęs Londono „Chelsea“ gynėjas Jurijus Žirkovas, ir vengras Balazs Dzsudzsakas, o vasarą klubas uždarė numetęs bombą ir pasirašęs tuo metu pelningiausią sutartį futbole su Samueliu Eto‘o.

Tačiau tuo metu itin konkurencinga Rusijos lyga lengvo gyvenimo nežadėjo – „Anži“ sezoną baigė penkta ir užsitikrino bilietą į Europos lygos kvalifikaciją.

Antrame sezone pinigus savininkas milijardierius jau metė už šoninės linijos ir pasamdė trenerį Guusą Hiddinką – su juo ekipa sezoną baigė trečia, pateko į Europos lygą ir ten nužygiavo iki aštuntfinalio.

Tačiau savininkui toks progresas buvo per menkas – 2013-aisiais jis biudžetą apkirpo dviem trečdaliais, o „Anži“ išsipardavė ir sezono pabaigoje iškrito į antrą lygą, užėmusi paskutinę vietą pirmame divizione.

Nors ir sugrįžo į aukščiausią divizioną pirmu bandymu, iš turtuolių komandos Dagestane jau tebuvo likęs šnipštas. S. Kerimovas klubą galiausiai pardavė 2016-aisiais, o „Anži“ 2019-aisiais dėl susikaupusių skolų negavo Rusijos futbolo sąjungos licencijos ir iš pirmos lygos smigo į trečią, kur rungtyniauja iki šiol.

„Malaga“

Stebėtinai identiška istorija aukščiau aprašytam rusų klubui: 1999-aisiais „La Ligoje“ debiutavęs „Malaga“ klubas investuotojų malonės sulaukė 2010-aisiais.

Iki tol Andalūzijos ekipa buvo jaunais talentais išsiskirianti Ispanijos nykštukė, kasmet auginanti fanų bazę ir užimanti vidutines pozicijas pirmame divizione.

Kol 2006-aisiais stabilumas pranyko – ekipa iškrito į antrą divizioną ir dėl slegiančių finansinių problemų į „La Ligą“ užkopė tik antru bandymu 2008-aisiais.

Klubo valdyba tuo metu ėmė ieškoti išeičių iš finansinės suirutės ir jas surado Katare. Naujuoju „Malaga“ savininku ir prezidentu tapo šeichas Abdullah ben Nasser Al Thani.

Jau pirmaisiais šeicho valdymo metais „Malaga“ perėjimų rinkoje nesnaudė – prisiviliojo puolėją Solomoną Rondoną, saugą Julio Baptista, gynėjus Eliseu ir Martiną Demichelį bei vartininką Willy Caballero.

Netrukus, tų pačių 2010-ųjų pabaigoje, nykštukai pasikvietė ką tik iš Madrido „Real“ atleistą strategą Manuelį Pellegrini. Pokyčių kupinas sezonas dar sykį užsibaigė vidutiniu rezultatu: ekipa finišavo 11 pozicijoje.

Prieš 2011/12 m. sezono startą klubas sužaidė solidžią partiją ofise ir užfiksavo neabejotinai geriausią perėjimų langą savo istorijoje – už rekordinę sumą įsigijo saugą Santi Cazorla, pridėjo Jeremy Toulalaną, Isco, Nacho Monrealį, Joaquiną ir puolėją Ruudą van Nistelrooy.

Su solidžiu sąstatu rezultatas gavosi kur kas palankesnis – „Malaga“ užfiksavo geriausią savo sezoną istorijoje ir finišavo ketvirta „La Ligoje“, užsitikrindama bilietą į Čempionų lygą.

Vieninteliame klubui pasispardyme stipriausiame klubiniame Europos turnyre „Malaga“ vos nesukūrė sensacijos.

Sužaidusi nepriekaištingą grupių etapą be pralaimėjimų ir aštuntfinalyje nukovusi „Porto“, Andalūzijos ekipa ketvirtfinalyje tik paskutinėmis akimirkomis apmaudžiai nusileido Dortmundo „Borussiai“ ir praleido du įvarčius per pridėtą laiką.

Greitas pakilimas baigėsi tokiu pat greitu kritimu – po puikaus sezono ir finišo šeštoje „La Ligos“ vietoje M. Pellegrini patraukė į „Manchester City“ ekipą, klubas lyderius išpardavė, o dėl susikaupusių skolų neteko teisės žaisti UEFA turnyruose.

Po kelių vidutinių sezonų Ispanijos pirmenybėse, „Malaga“ 2018-aisiais iškrito į antrąjį divizioną, kur žaidžia iki šiol.

Londono „Queens Park Rangers“

Po ilgų metų finansinėje suirutėje, vakarų Londone įsikūręs „Queens Park Rangers“ klubas 2007-aisiais pateko į populiariausių pasaulio lenktynių Formulės 1 funkcionierių rankas.

Jėgas sujungus britų ir italų verslininkams Bernie Ecclestonui ir Flavio Briatore bei vėliau prisidėjus Indijos plieno magnatui Lakshimi Mittalui, antroje Anglijos lygoje stagnavęs Londono klubas rado išteklių varžytis ir 2011-aisiais iškopė į „Premier“ lygą.

Tiesa, iki šio pergalės momento „Championship“ pirmenybėse, skandalų gaubiamo F. Briatore klube jau nebuvo likę – 2010/11 m. sezono viduryje italas pardavė savo akcijų dalį B. Ecclestonui, o pats dėmesį tuo metu kur kas labiau kreipė į kaltinimus 2008-aisiais sutarus Formulės 1 lenktynes Singapūre, vadovaujant „Renault“ komandai.

Po pergalingo QPR sezono netrukus išėjo ir B. Ecclestonas – į projektą pumpavęs savo lėšas, anglas nusivylė kasmet prarandamais pinigais ir 2011-ųjų vasarą savo akcijų paketą pardavė Malaizijos verslininkui ir oro linijų magnatui Tony Fernandesui.

Vasaros perėjimų lango pabaigoje klubą perėmęs T. Fernandesas suskubo darbuotis – per paskutines šešias rugpjūčio dienas klubą papildė gerai žinomi vardai Joey Bartonas, Armandas Traore, Shaunas Wrightas-Phillipsas ir Antonas Ferdinandas.

Nors dauguma jau karjeros saulėlydyje, tai buvo patikrinti „Premier“ lygos vilkai, o sausį prie jų prisijungus Djibriliui Cisse, Bobby Zamora ir Nedumui Onuoha, QPR išliko „Premier“ lygoje.

Taškymasis lėšomis prieš savininko debiutą „Premier“ lygoje buvo tik pradžia. Antrame sezone QPR prisikvietė tokius vardus kaip Loicas Remy, Park Ji-Sungas, Julio Cesaras, Estebanas Granero, Stephane Mbia ir Jermaine‘as Jenas.

Tačiau pergalės taip lengvai nenuperkamos – Londono klubas iki pat gruodžio vidurio „Premier“ lygoje nelaimėjo nė mačo, sezoną baigė paskutinis ir po dviejų metų pertraukos vėl atsidūrė „Championship“ pirmenybėse.

Į „Premier“ lygą ekipa sugrįžo dar sykį po metų pertraukos, tačiau kasmet po pusę komandos pakeisdavusi QPR netrukus smigo į antrą divizioną ir po 2014/15 m. sezono vėl tapo „Championship“ vidutiniokais.

Klubą perėmęs T. Fernandesas tuo metu dievagojosi – investavęs per 50 mln. eurų, verslininkas jautėsi išnaudojamas ir po iškritimo į antrą divizioną priėmė kitą politiką klube – jokių per didelių kontraktų ir veteranų gausos.­­­­­­­­

Atrodo, jog pamažu nauja kryptis neša rezultatus – praėjusį sezoną prasimušęs į 10-uką, šiemet Londono klubas antrame divizione taip pat žengia viršutinėje lentelės dalyje.

Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Scanpix