Dvasinėmis praktikomis nesidomintys žmonės iki šiol vilnietę Jolitą Seredaitę prisimena kaip realybės šou dalyvę arba televizijos prodiuserę. Tačiau televizijos ekrane ir žurnalų puslapiuose ši 38-erių moteris pasirodo vis rečiau. Šiuo metu Jolita džiaugiasi kardinaliai pakeitusi savo gyvenimą ir atsidavusi naujai aistrai – jogai.
Šiuo metu dirbate jogos mokytoja sporto klube „MY Hero“. Kaip nutiko, kad palikote televiziją?
Lietuvos ir užsienio televizijose praleidau daug metų ir visai neseniai išėjau. Pastaruosius šešerius metus dirbau kūrybos vadove „Lietuvos ryto“ televizijoje. Sprendimą palikti televiziją svarsčiau apie metus. Mane laikė tai, kad kaip tik tuo metu kūrėme daug prasmingų projektų, tokių kaip „0 laipsnių“ su Ignu Bakėjumi, ir raginome žmones atsisakyti priklausomybių ir sveikai gyventi. Man labai patiko mano darbas, tačiau atėjo toks laikas, kai noriu tobulėti tik jogoje.
Kaip susidomėjote joga?
Su joga susipažinau vaikystėje. Ją praktikavo mano tėtis ir pamažu užkrėtė mane. O prieš kokių 15 metų pati labai rimtai pradėjau užsiimti praktikomis. Man tai buvo savęs pažinimas, artėjimas prie atsakymo į klausimą, kas aš esu. Į šį klausimą iš tiesų labai nelengva atsakyti. Galutinis jogos tikslas yra savirealizacija, nušvitimas, susiliejimas su visuotine sąmone, kai žmogus gauna absoliučiai visus atsakymus į savo klausimus.
O kas, jūsų manymu, yra joga?
Jogos apibrėžimas yra labai subtilus. Tai individualios sąmonės jungtis su kosmine sąmone. Jeigu kalbėtume apie jogą, kurią aš pati praktikuoju, ji nėra dviejų valandų užsiėmimas. Tai gyvenimo būdas, nuolatinė būsena: veiksmai, mintys. Joga – tai tinkamo, sveiko, sąmoningo gyvenimo mokslas. Ji veikia žmogų ne tik fiziniu, bet ir mentaliniu, emociniu ir dvasiniu lygmeniu.
Praktinio lygmens jogos užduotis – skirtingas kūno funkcijas sujungti į tobulą funkcionavimą – visų elementų harmoniją, kad visi organai tobulai dirbtų tarpusavyje ir būtų užkirstas kelias bet kokioms ligoms. Pradžioje balansuojame kūną, per tai harmonizuojame protą, emocijas ir vėliau pasiekiame dvasios harmonijos.
Pastebiu, kaip žmonės vis dažniau atranda jogą ir praktikuodami keičiasi, prabunda, tampa laimingi, išsilaisvina iš savo pačių proto prikurtų baimių, atranda jėgų gyventi. Matyti tai be galo gera. Joga yra nuostabus įrankis, padedantis žmonėms susidoroti, lengviau ištverti ligas, įtampą, baimes ir gyvenimo sunkumus.
Yra galybė skirtingų jogos rūšių: nuo tradicinės, kilusios iš Indijos, iki sumodernintų, pavyzdžiui, akrojogos. Kokios jogos rūšys populiariausios?
Yra daugybė jogos rūšių: karma joga, džnana joga, radža joga, bhaktijoga, hathajoga ir kitos.
Manau, kad kiekviena joga yra teisinga, jei ji žmogui leidžia pasijusti bent kiek geriau, nes veda į kilnų tikslą – susijungimą su visuotine sąmone. Jogos rūšių yra galybė, bet iš esmės tai ta pati joga, tik įvairūs mokytojai ją skirtingai pateikia. Manau, Lietuvoje populiariausios yra hatha joga, šivananda joga, taip pat mai ram joga, ateina aštanga jogos banga. Visos jos puikios, bet svarbiausia geras mokytojas. Geram mokytojui nereikia net reklamos.
Kam ypač padėtų joga, o kam nepatartina jos rinktis?
Joga yra nuostabi praktika, tinkanti visiems be išimčių, ypač patiriantiems įtampą, kenčiantiems nuo nuotaikos sutrikimų, pasimetusiems savyje. Mano užduotis – padėti tokiems žmonėms: žadinti juos, išmokyti gyventi džiaugsmingai, sveikai, padėti jiems susipažinti su savimi ir t.t. Joga gali netikti labai subtilių fizinių problemų turintiems žmonėms, tačiau taip būna labai retai. Atvirkščiai, joga tiesiog gydo. Pavyzdžiui, turiu mokinių, kurie turi stuburo išvaržą, todėl parenku jiems specialius pratimus, kurie kaip tik stiprina nugarą. Kiekvieną asaną galima adaptuoti pagal žmogaus sveikatos būklę, tik reikia viską daryti tiksliai ir atsargiai.
Jolita Seredaitė apie tai, kaip pasirinko jogos mokytojos kelią
https://www.youtube.com/watch?v=Oo6aLEjEdPo
Įvairios jogos rūšys
Jolita Seredaitė praktikuoja aštanga jogą, kuria siekia sustiprinti savo kūną, mat ši rūšis tinkama stipriems, sveikiems žmonėms, kurie domisi kūno rengyba. Sutvirtinus kūną lengva valandų valandas sėdėti ir medituoti. „Taip pat praktikuoju krija jogą – joje daugiau meditacijos technikos, plečiančios sąmonę. Širdžiai be galo artima bhaktijoga – besąlygiškos meilės, atsidavimo Dievui praktika. O mokau hathajogos, kuri susideda iš mantrų giedojimo, kvėpavimo, asanų bei meditacijos. Man patinka daugybė jogos rūšių, tačiau savaime suprantama, kad neįmanoma visko aprėpti“, – paaiškino trenerė.
Tekstas – Karinos Sėrikovos
Nuotraukos – Paolo Penni Martelli
Sportas padeda netapti balionu