Lietuvis Tautvydas Grabauskas rugsėjo mėnesį padarė tai, ką yra pasaulyje pasiekę vos 18 žmonių – sėkmingai įveikė dvidešimtgubo ultratriatlono distanciją. Negana to, jis iškovojo pasaulio dvidešimtgubo ultratriatlono taurės varžybų Šveicarijoje bronzos medalį.
Sportininkams teko nuplaukti 76 km, numinti dviračiu 3600 km ir nubėgti dar 844 km. Tą T. Grabauskas padarė per 551 valandą 7 min. 20 sek.
„Iš tiesų nelabai tų emocijų yra. Kai tiek dienų vyksta varžybos, tai su tuo susigyveni, susidraugauji. 22 dienos iš eilės man buvo veiksme. Jos pasibaigė ir tiek. Anksčiau per trumpesnes varžybas jausmas būdavo pakilesnis, o dabar kažkokio pasididžiavimo nejaučiu. Galbūt dėl to, kad visas tas procesas truko labai ilgai. Man užteko vien tiek laiko mėgautis visu procesu. Čia tikrai nėra taip, kaip po kokių „Ironman“ varžybų, kur būna didelis džiaugsmas pasiekus finišą. Bet kokiu atveju, jausmas įdomus“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė T. Grabauskas.
Sportininkes neslepia – vardan galimybės sudalyvauti ir finišuoti tokiose alinančiose varžybose, teko aukoti labai daug brangaus laiko.
„Iš esmės lieka tik nuo dviejų iki šešių valandų miego namuose. Viso kito nebelieka. Namuose būdavau tik nakties metu. Visą kitą laiką suryja darbas ir sportas. Visais savaitgaliais, laisvalaikiais manęs nėra – niekas manęs nemato. Reikėjo pamiršti atostogas, išvykas su šeima. Teko viską paaukoti. Per metus nesportavau tik aštuonias dienas – dėl kūno siunčiamų signalų. Normalu, kad tiek sportuojant, kartais kažkas šiek tiek sustabdo“, – teigė T. Grabauskas.
T. Grabauskas tapo antruoju lietuviu, įveikusiu dvidešimtgubo ultratriatlono distanciją. 1998 metais Meksikoje tą padarė Vidmantas Urbonas.
Įdomu tai, kad po finišo T. Grabauskui daug poilsio nereikėjo. Jis jau kitą dieną žygiavo Šveicarijos kalnuose, o jau po poros savaičių gerino asmeninį rekordą bėgdamas 10 km varžybose Kaune. Netrukus jis įveikė ir 52 km distanciją „Trail Kuršių Nerija“ renginyje.
„Man atsigauti praktiškai nereikėjo. Mane kaip tik stabdo, – šypsojosi T. Grabauskas. – Mane stabdo bėgimo treneris, kuris liepia „nuimti gazą“, o man kaip tik norisi judėti. Jau kitą dieną po varžybų važiavome į kalnus. Man nelimpa poilsis. Po tokių varžybų kūnas jau būna pritaikytas judėjimo režimui. Žinoma, Šveicarijoje buvo mažai miego, bet kažkaip didelio poilsio nereikėjo. Pradėjau miegoti po 6 val. į parą ir man to visiškai užteko“, – pasakojo T. Grabauskas.
Jis prisiminė, kad vienintelis neįprastas pojūtis pasibaigus varžyboms būna pietų metu. Keletą savaičių po varžybų jam atsiranda noras per pietus šiek tiek numigti. To įprastai jam niekada nereikėdavo. Triatlonininkas prisiminė, kad panašiai kūnas reagavo ir po praėjusių metų varžybų, kuomet jis Šveicarijoje įveikė dešimtgubą ultratriatloną.
„Paprastai užtenka bent 20 min. pamiegoti ir aš vėl savas. Nesijaučiu per daug išvargęs. Kadangi neturėjau jokių traumų ar kitų problemų, tai viskas labai sėkmingai baigėsi. Dėl to toliau sportuoju ir ruošiuosi ateities planams“, – pabrėžė T. Grabauskas.
Nors distancijos, kurias teko įveikti tiek plaukiant, tiek minant dviračiu, tiek bėgant yra išties įspūdingos, lietuvis nė vienoje iš šių rungčių nepajuto jokių nesklandumų. Svarbiausia – laikytis savo tempo.
„Negalėčiau išskirti sunkiausios rungties. Oras buvo įvairus, bet tam buvau pasiruošęs. Pavyzdžiui, pernai buvo sunku, nes važiuodamas dviračiu, neturėjau tinkamos aprangos. Šiemet buvau viskam pasiruošęs – trys hidrokostiumai, apranga nuo lietaus. Visur praktiškai mėgavausi ir man nebuvo niekur sunku. Plaukime viskas gerai. Važiuojant dviračiu kilo škvalas – bet aš turiu aprangą, tai nieko baisaus. Bėgime oras buvo puikus. Buvo karšta, o karštį aš pernešu. Niekur neperspaudžiau. Galbūt galėjau kai kur būti greitesnis, bet nenorėjau rizikuoti, nes niekada nežinai, kur tos kūno ribos. Tik šiek tiek greičiau paminus dviračiu, iškart ateina signalai, pavyzdžiui, iš kelio. Tai ženklas, kai kūnui gali būti perkrova. Tas pats ir bėgime. Kai bėgi 85 km į parą, viskas tvarkoje, bet kai pabandai „paspausti“ iki 100 km, tai vėl atsiranda signalai ir tenka sumažinti tempą. Reikia varžytis su galva“, – mintimis dalinosi T. Grabauskas.
Mityba ir psichologija yra tie dalykai, kuriuos lietuvis laiko savo pranašumu. Kad galėtų kovoti tik su savimi, jam patinka tokias distancijas įveikinėti vienam.
„Didžiąją dalį distancijos ir bėgau vienas. Pradžioje bandėme bėgti su kompanija, bet iškart paprašiau, kad mane paliktų vieną, nes taip geriau. Galima sakyti, kad žmonės man tik trukdo“, – pridūrė T. Grabauskas.
Praėjusiais metais T. Grabauskas Šveicarijoje varžėsi dešimtgubo ultratriatlono čempionate, kuriame užėmė ketvirtąją vietą.
Jis ir toliau kiekvieną dieną sportuoja, todėl jau planuoja ateities startus.
„Motyvacija man yra sportuoti kiekvieną dieną. Iki šiol jos nepraradau, man patinka tą daryti. Iš šito sporto aš negaunu nieko, čia nėra komercijos. Tiesiog darau tai, kas man patinka, kas mane „veža“. Tikslai yra, bet jų dar nenoriu atskleisti. Laikas parodys, kam ruošimės kitiems metams. Visada galima pakartoti buvusius startus, pagerinti rezultatus, bet kol kas dar norisi kažko naujo“, – sakė T. Grabauskas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Biatlonininkas V. Strolia džiaugiasi sėkminga vasara: „Iškovoti medaliai suteikia gerą emociją“